Dviejų Lietuvų varžybose vis labiau tolsta Vilnius

Vilniaus panorama
Vilniaus panorama
© Edvard Blaževič
Alfa.lt | BNS
2018-04-20 15:44

Sostinės regione, kurį sudaro Vilniaus apskrities savivaldybė, 2016 m. sukurta 41,6 proc. viso šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), o vienam regiono gyventojui tenkantis BVP 1,8 proc. viršijo Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono, sudaryto iš likusių apskričių, lygį.

Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. nominalus BVP vienam gyventojui Sostinės regione padidėjo 6,9 proc., iki 20 tūkst. eurų, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 2,8 proc., iki 11 tūkst. eurų.

Sostinės regionui 2016-ųjų pabaigoje teko 9,889 mlrd. eurų, arba 71 proc. visų šalyje sukauptųjų tiesioginių užsienio investicijų (TUI), Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui – 4,037 mlrd. eurų, arba 29 proc. Per metus sukauptosios TUI Sostinės regione padidėjo 3,8 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 1,7 proc.

2016 m. pabaigoje Sostinės regione vienam gyventojui vidutiniškai teko 12,3 tūkst. eurų TUI, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 2 tūkst. eurų, arba atitinkamai 3,8 proc. ir 3,7 proc. daugiau nei prieš metus.

Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, Sostinės regione 2016 m. padidėjo 7,5 proc., iki 863,7 eurų, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 9,1 proc., iki 710,3 eurų.

reklama

Išankstiniais duomenimis, 2018 m. pradžioje Sostinės regione gyveno 805,5 tūkst. (28,7 proc. visų Lietuvos nuolatinių gyventojų), Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 2 mln. (71,3 proc.) nuolatinių gyventojų. Per metus Vidurio ir vakarų Lietuvos regione nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 1,9 proc., o Sostinės regione ūgtelėjo 0,04 proc.

Statistikos departamentas šiemet pradėjo rengti ir skelbti rodiklius pagal naujus statistinius regionus – Sostinės bei Vidurio ir vakarų Lietuvos. Jie buvo sukurti Vyriausybės sprendimu 2016 m. pradžioje, rengiantis 2020 m. prasidėsiančiam naujam ES finansiniam laikotarpiui.

Statistinių regionų atskyrimu siekiama išlaikyti galimybę pretenduoti į didesnę ES skiriamą paramą. Traktuojant visą Lietuvą kaip vieną regioną, greičiausiai būtų viršytas 75 proc. ES BVP vidurkis – riba, skirianti mažiau išvystytų ir pereinamųjų regionų kategorijas, nuo kurių priklauso ir ES paramos dydis.

reklama

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.