Į mokyklą – su močiutės dovanotu pipirinių dujų balionėliu

Mokiniai
Mokiniai
© Paulius Peleckis

Praėjusią savaitę Prano Mašioto progimnazijoje Klaipėdoje įvyko nemalonus incidentas – moksleivė pripurškė pipirinių dujų bendraklasiui į akis. Ir nukentėjusio vaiko tėvai, ir mokyklos vadovybė nustėro sužinoję, kad balionėlį mergaitei padovanojo močiutė.

Įžeidė?

reklama

Nemalonus įvykis Prano Mašioto progimnazijoje nutiko balandžio 11 d. Nukentėjusio berniuko mama (vardas ir pavardė neskelbiami siekiant apsaugoti nepilnamečio interesus – aut. past.) praėjus kelioms dienoms po incidento vis dar negalėjo atsigauti po patirto šoko.

„Išleisdami vaiką į mokyklą tikimės, kad jis ten yra saugus. Po šio įvykio nebegaliu būti rami. Jei jau vaikai į mokyklas nešiojasi dujų balionėlius, vieną dieną atsineš peilį ar šautuvą. Baisu, kad neprasidėtų tokios baisybės kaip Amerikoje, kai vaikai mokyklose pradeda šaudyti. Atrodo, kamerų pilna mokykla, įėjimas tik su kortelėmis, bet kas iš to? Jokio saugumo“, – piktinosi nukentėjusio vaiko mama.

Ir pykti ji tikrai turi dėl ko. Pasak mamos, po bendraklasės išpuolio medikai berniukui nustatė veido pirmojo laipsnio nudegimą, buvo pažeistos ir akys, tad dabar į akis reikia lašinti antibiotinius vaistus.

reklama

„Ką ir kalbėti apie patirtą emocinę traumą. Liūdna dėl to, kad po šito įvykio nesulaukėme jokios reakcijos nei iš mokyklos vadovybės, nei iš mergaitės tėvų. Kad kas nors, ar direktorė, ar pavaduotoja, būtų pasidomėję, gal vaikui reikia psichologo pagalbos – nieko panašaus. Dėmesio sulaukėme tik iš klasės auklėtojos. Iškart po įvykio klasės auklėtoja skambino tos mergaitės mamai ir prašė atvykti į mokyklą, tačiau ji pasakė, kad darbo metu nevažiuos. Kai vykau su vaiku į ligoninę, ji bandė man skambinti, bet tuomet aš negalėjau kalbėti, taip viskas ir pasibaigė. Jokio atsiprašymo“, – pasakojo nukentėjusio berniuko mama.

Sūnus mamai pasakojo, kad mergaitė grasino jam sakydama „nuskinsiu tave nuo vaizdo“, „užmušiu“ ir pripurškė į veidą pipirinių dujų. Kodėl ji šitaip pasielgė, pasak mamos, sunku pasakyti. Esą pati mergaitė sakiusi, kad jos sūnus ją įžeidė.

„Kai paklausiau tos mergaitės, iš kur ji gavo dujų balionėlį, atsakė, kad jai jį nupirko močiutė. Kokioje visuomenėje mes gyvename, jei patys tėvai ir seneliai perka vaikams „ginklus“ ir leidžia juos neštis į mokyklą?“ – stebėjosi moteris.

Apeliuoja į tėvų sąžinę

„Istorija nemaloni. Laimei, toks įvykis mūsų mokykloje nutiko pirmą kartą. Kaip ateityje apsisaugoti nuo tokių įvykių, sunku pasakyti. Juk mes negalime iškratyti visų moksleivių kuprinių ir patikrinti, ką jie nešasi į mokyklą. Mes tikrai neturime jokių garantijų, kad vaikai kuprinėse neturi ko nors neleistino. Pažiūrėkite, kas darosi Amerikoje – vaikai net šautuvus į mokyklas atsineša ir pradeda šaudyti“, – situaciją komentavo Prano Mašioto progimnazijos direktorė Janina Grigienė.

reklama

Ji pabrėžė, kad sutartyse, kurias tėvai sudaro su mokykla, juodu ant balto yra parašyta, kad vaikai negali į mokyklą neštis jokių pavojingų daiktų, tačiau vien tai neapsaugo.

„Ką mes galime padaryti, jei tėvai patys perka, įdeda, leidžia? Jokie įstatymai ar naujos tvarkos nepadės, jei nebus visuomenės sąmoningumo“, – akcentavo J. Grigienė.

Direktorė patikino, kad nukentėjusioji šeima nėra pamiršta. Šią savaitę planuota surengti Vaiko gerovės komisijos posėdį, į kurį žadėta pasikviesti ir abiejų pusių tėvus.

„Socialinė pedagogė ir klasės auklėtoja domėjosi šiuo įvykiu, o dabar viską nagrinėsime detaliau“, – kad viskas nebus palikta likimo valiai, žadėjo mokyklos vadovė.

Pasak jos, Vaiko gerovės komisija spręs, kaip pasielgti su bendraklasį nuskriaudusia mergaite.

reklama

„Kažkokių rimtų nuobaudų šiais laikais nelabai yra. Vaiko negalima iš mokyklos išmesti. Tiesiog vyks auklėjamasis darbas, pokalbiai, tikriausiai mergaitė bus įpareigota lankytis pas socialinę pedagogę. O jos tėvus, matyt, įpareigosime labiau kontroliuoti vaiko kuprinės turinį. Mano nuomone, atsakomybę turėtų prisiimti tas žmogus, kuris nupirko balionėlį ir padavė vaikui. Dabar aš turiu teisintis dėl to, kad moksleivė šitaip pasielgė, bet iš tikrųjų gėda turėtų būti tai močiutei, kuri nupirko anūkei dujų balionėlį“, – kalbėjo progimnazijos direktorė.

Gal močiutė šitaip pasielgė, nes anūkė mokykloje taip pat jaučiasi nesaugi?

„Anūkei nesaugu dėl tokio močiutės poelgio. Žinoma, visuomet, kai padarai blogą darbą, kalta aplinka“, – replikavo J. Grigienė.

Deja, susisiekti su kaltininkės tėvais ar močiute ir išgirsti jų motyvus neturėjome galimybės, nes vadovaudamasi asmens duomenų apsaugos įstatymu mokykla negali suteikti jokios informacijos apie mergaitės šeimą.


ve.lt nuotr.

Ką vaikas į mokyklą nešasi kuprinėje, paprasčiausia patikrinti jo tėvams. Nemalonios istorijos rodo, jog kartkartėmis būtų pravartu tai padaryti. „Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.

Ir balionėlis – ginklas

Klaipėdos apskrities VPK komunikacijos grupės vyr. specialistės Andromedos Grauslienės duomenimis, tyrimas dėl šio įvykio tebevyksta.

„Galiu pasakyti tik tiek, kad dujiniai aerozoliniai įrenginiai (vadinamieji dujų balionėliai) priskiriami D kategorijos ginklams. 18 metų neturintys asmenys negali jų nei įsigyti, nei nešiotis, juolab atsinešti į mokyklą. Ašarinės dujos gali būti panaudotos tik būtinosios savigynos tikslais. Tačiau išspręsti ginčą ar konfliktą su bendraklasiu, kad ir koks jis būtų, yra daugybė įvairių saugių priemonių“, – pabrėžė A. Grauslienė.

Ji priminė, kad už nepilnamečių veiksmus atsakingi tėvai.

Nereikia ir žaislinių

Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Aušra Zarambienė sakė dažnai girdinti iš tėvų nusiskundimų, jog jų vaikai mokyklose nėra saugūs dėl bendraamžių patyčių, nevaldomo pykčio.

„Kadangi esu vienos mokyklos tarybos narė, aš ir pati ne kartą rašiau raštą mokyklai, kad vaikas būtų apsaugotas nuo kitų vaikų. Tačiau reikia pripažinti, kad mokykloms iškeltas labai sudėtingas uždavinys. Juk realiai viskas prasideda nuo šeimos, todėl dažniau reikėtų kalbėti apie pačių tėvų atsakomybę. Juk jie išleisdami vaiką į mokyklą yra atsakingi už jų elgesį. Tačiau neretai tėvai savo pareigas pamiršta ir tik reikalauja iš mokyklos. Pamenu vieną atvejį, kai pirmokas į mokyklą atsinešė žaislinį šautuvą su šratais. Tokie paprastai naudojami šaudyti į taikinius. Mokyklos darbuotojai greitai sureagavo ir tą šautuvą atėmė, o tėvai paskui skundėsi ir liko nesupratę, kas čia blogo“, – pasakojo A. Zarambienė.

Pati darželyje dirbanti moteris svarstė, kad net ir žaisliniai ginklai neturėtų būti toleruojami ugdymo bei švietimo įstaigose.

„Aš kalbu su savo auklėtiniais, kad bet kokie, net žaisliniai ginklai yra nesaugūs. Tačiau būna tokių tėvų, kurie įduoda vaikui šautuvėlį neštis į darželį. Tai pamatę ir kiti vaikai užsimano. Bet jei vaikams gražiai paaiškini, kodėl nereikėtų to daryti, jie puikiai supranta“, – pasakojo Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė.

Ji svarstė, kad mokyklose slypi dar viena bėda. Kadangi į bendrojo lavinimo mokyklas vis daugiau integruojama specialiųjų poreikių turinčių vaikų, dažnai mokytojams sekasi sunkiau kontroliuoti klasės emocinį lauką.

„Bėda yra ne pati integracija, o tai, kad nėra sudarytos tinkamos sąlygos. Klasės labai didelės, mokytojams sunku suvaldyti situaciją, ypač kai klasėje yra ne vienas, o keli specialiųjų poreikių turintys vaikai. O juk ateityje planuoja iš viso uždaryti specialiąsias mokyklas ir visus integruoti. Suprantu, sekame užsienio šalių pavyzdžiu, bet gal ne nuo to galo pradedame. Pavyzdžiui, Suomijoje, Estijoje klasės yra kur kas mažesnės“, – pastebėjo A. Zarambienė.

Atsakomybė tenka ir mokyklos vadovui

Gražvydas Kazakevičius, Švietimo ir mokslo viceministras:

„Atsitikimas Klaipėdoje yra aktualus ir kitoms mokykloms. Jeigu ateityje norime išvengti panašių nelaimių, tai savivaldybės turėtų inicijuoti, kad mokyklose, pritarus mokyklų taryboms, būtų griežtai uždrausta nešiotis panašius daiktus. Mokykla turėtų informuoti tėvus, ką galima ir ko negalima turėti mokykloje.

Švietimo įstatyme nustatyta, kad švietimo įstaigos vadovas „užtikrina sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką“. Vadovas savo mokyklos vidaus tvarkos taisyklėse gali aiškiai nustatyti, kokie kenksmingi daiktai draudžiami įsinešti į mokyklą, kokių veiksmų tokiu atveju bus imamasi.

Tikėtina, kad toks mergaitės reagavimas nebuvo spontaniškas, kad ši skausminga situacija brendo ilgiau. Dėl to labai svarbu, kad mokykloje būtų geras mikroklimatas, atsakingai vykdoma smurto ir patyčių prevencija.

Kitų šalių praktika mokinių saugumo atžvilgiu labai įvairi. Pavyzdžiui, JAV mokyklose budi ginkluota apsauga ar policija. Suomijoje ar Japonijoje vyrauja stipri pasitikėjimo kultūra, tad specialios saugos priemonės mokyklose būtų net nesuprantamos.“

reklama