Giliausias Lietuvos urvas traukia speleologus iš viso pasaulio

Ir šilčiausiu, ir šalčiausiu metų laiku Žalsvojo šaltinio vanduo yra 8 °C temperatūros.
Ir šilčiausiu, ir šalčiausiu metų laiku Žalsvojo šaltinio vanduo yra 8 °C temperatūros.
© „Darbo“ archyvas
Darbas
2018-04-21 12:05

Apsilankiusiems Pasvalyje beveik neabejotinai teko susidurti ir su pačiame centre esančiu Žalsvuoju šaltiniu. Giliausias Lietuvos urvas yra turbūt populiariausias traukos taškas visame mieste, kur nuolat lankosi tiek šeimos, tiek tyrėjai iš įvairiausių šalių. Šiemet bus investuota į naują valstybės saugomo gamtos paveldo objekto pritaikymą lankytojams.

Atsivėrė pačiame miesto centre

reklama

Žalsvasis šaltinis ištryško tuomet, kai apie 1960-uosius pačiame Pasvalio centre, kairiajame Lėvens upės krante, atsivėrė smegduobė. Iš jos apačios besiveržiantis požeminis vanduo išrėžė kelių metrų ilgio vagą, kurios dugnas yra žalios spalvos, todėl ir vanduo atrodo žalias.

Pasvalio rajono savivaldybės teritorijų planavimo specialistė Joana Grincevičienė teigia, jog tai beveik neabejotinai populiariausias turistinis miesto objektas.

„Jei kas atvažiuoja į svečius pas vietinius, Žalsvasis šaltinis yra tas taškas, kurį atvykusieji tikrai aplankys. Vaikams labai patinka jo spalva ir dydis, todėl įdomu visai šeimai. Taip pat šaltinis skleidžia specifinį kvapą ir žiemą neužšąla“, – populiarumą aiškina ekspertė.

reklama

Vanduo paviršiuje neužšąla todėl, kad pastovią temperatūrą palaiko urve esantis šaltinis. Todėl ir šilčiausiu, ir šalčiausiu metų laiku Žalsvojo šaltinio vanduo yra 8 °C temperatūros. Urvo paviršiaus plotis siekia 5 metrus, o jį supa akmeninė tvorelė, turinti saugoti lankytojus, tačiau šiuo metu yranti ir griūvanti.

Beje, 20 metrų gylį siekiantis urvas yra oficialiai giliausias Lietuvoje – jis netgi įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą „Factum“.


techdiving.lt nuotr.

Svetainėje Techdiving.lt aprašomi nardytojų po Žalsvąjį šaltinį įspūdžiai. Techdiving.lt nuotr.

Investuos į lankytojų saugumą

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyriausiasis specialistas Giedrius Mikalauskas sako, jog Žalsvasis šaltinis jau įtrauktas į 2018-aisiais tvarkytinų objektų sąrašą. Norint tiksliai išsiaiškinti, kada ir kaip bus tvarkoma jo aplinka, laukiama šiltesnių orų, kurie leis ekspertams objektyviai įvertinti esamą būklę.

„Problema yra po šaltinį juosiančia tvora esantis gipsas. Kad ir kokia tvirta tvora bebūtų, tirpstant žemės gelmėse esančiam gipsui, gresia įgriuvimai. Be to, liūtys ardo šlaitą, yrant šiam, nukenčia ir ant jo esantys statiniai“, – sako G. Mikalauskas.

Pastaraisiais metais vanduo apardė šaltinio krantus, o kartu su tvoroje išlaisvėjusiais akmenimis tą vietą pavertė ne visiškai saugia lankytojams.

reklama

„Situaciją privalo įvertinti kvalifikuoti specialistai. Pasvalyje pavasarį bus organizuojamas ekspertų susitikimas dėl visų tvarkytinų gamtos paveldo objektų, jo metu sieksime įvertinti, ko tiksliai reikia Žalsvajam šaltiniui“, – tikina Pasvalio rajono savivaldybės atstovė.

Pritraukia tyrėjų net iš užsienio

Giliausias Lietuvos urvas itin įdomus speleologams – mokslininkams, tiriantiems natūraliai susidariusias olas, ertmes bei urvus. Todėl į Žalsvąjį šaltinį reguliariai neria profesionalūs narai.

„Priėjimas prie šaltinio labai lengvas, todėl paprasta į vandenį įnerti. Tiesa, nors niekas objekto su šakėmis nesaugo, žmonės patys turėtų būti sąmoningi ir žinoti, jog nerti gali tik aukšto lygio profesionalai. O tokių netrūksta – periodiškai atvyksta geriausi Lietuvos speleologai, kartais ir svečiai iš kitų šalių“, – pasakoja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistas.

Tik palyginus neseniai, 2006-aisiais, vienas garsiausių Rusijos speleologų Aleksejus Aksionovas nustatė tikrąjį urvo gylį. Nors tuomet smegduobei skaičiuotas jau nebe pirmas dešimtmetis, manyta, kad ji tėra 8 metrų gylio. Vis tik rusų specialistas ištyrė, kad iš tiesų urvą sudaro dvi salės, iš kurių gerai pažinta tik pirmoji.

reklama

Įdomu tai, jog antroji urvo salė pavadinta „Saulėtąja“ būtent todėl, kad nesitikėta ją rasti. Prieš 12 metų į Žalsvąjį šaltinį nėręs A. Aksionovas buvo susilažinęs su lietuve tyrėja Saule Pankiene, kad antrosios salės ten tikrai nebus, o jei rasti pavyks, jis galės ją pavadinti Saulės vardu. Atradęs už siauros šaltinio angos slypinčią salę rusų speleologas pažadą tesėjo ir parinko „Saulėtosios“ pavadinimą. Pirmoji salė pavadinta Lietuvos speleologų klubo „Aenigma“ (lot. paslaptis) garbei.


techdiving.lt nuotr.

Dvi Žalsvojo šaltinio salės. Techdiving.lt

Švara rūpinasi ir patys vietiniai

J. Grincevičienė pasakoja, jog Žalsvasis šaltinis per gyvavimo metus jau spėjo tapti neatskiriama Pasvalio miesto dalimi – patys gyventojai stengiasi prižiūrėti šią vietą ar pranešti apie bet kokį nusižengimą viešajai tvarkai.

„Savivaldybė iškart gauna pranešimus, jei tik aplinka prišiukšlinama, paliekama neatsakingai ar, nuslinkus daliai akmeninės tvorelės, kyla pavojus lankytojams. Privažiavus automobiliu iki šaltinio yra patogus takas pėsčiomis, todėl gyventojams labai lengva jį rasti“, – aiškina teritorijų planavimo specialistė.

Pasvalio rajone yra ir kitas panašus gamtos objektas – Baltasis šaltinis. Jo dugnas ir žolė aplinkui tokie balti, kad baltas atrodo ir pats vanduo. Tiesa, ši vieta ir tarp turistų, ir tarp vietinių nėra nė iš tolo tokia populiari.

reklama

„Žalsvasis šaltinis yra Pasvalio kraštui svarbus gamtinis objektas, mylimas miesto gyventojų ir svečių. Todėl jo atnaujinimo labai laukiame“, – tikina J. Grincevičienė.


techdiving.lt nuotr.

Žalsvasis šaltinis – Pasvalio įžymybė. Techdiving.lt nuotr.