Popierinis lėktuvėlis prieš Rusijos režimą

AP | Alfa.lt
2018-04-19 20:01

Rusijos ryšių reguliuotojas „Roskomnadzor“ užsimojo dar labiau apriboti šalies internautų laisvę. Tačiau, savaitei ritantis į antrąją pusę, oficialiai Rusijos teritorijoje blokuojama momentinio susirašinėjimo programėlė „Telegram“ vis dar yra pasiekiama – ir netgi pritraukia naujų vartotojų. Kartu auga jaunosios kartos nusivylimas savo valstybe.

Šią savaitę pirmadienį grupė protestuotojų rinkosi prie liūdnai pagarsėjusių Lubiankos rūmų Maskvoje – istorinės sovietinio saugumo KGB, o dabar Federalinės saugumo tarnybos (FSB), ir mėtė į pastatą popierinius lėktuvėlius – „Telegram“ simbolį. Aktyviausi protestuotojai buvo sulaikyti už nelegalų viešą renginį ir jau gavo viešųjų baudų.

reklama

Tačiau tikroji kova verda ne Rusijos miestų gatvėse, o interneto erdvėje, kur nerangus valstybinis aparatas niekaip nepajėgia užgniaužti privataus verslo ir kompiuterinių aktyvistų pastangų palaikyti tai, ką jie laiko žodžio laisve. Kuo ilgiau ryšių prievaizdas „Roskomnadzor“ netaikliai mojuoja draudimo kirviu, tuo daugiau pašaipų jis sulaukia socialiniuose tinkluose.

Pirmosiomis savaitės dienomis „Roskomnadzor“, susidūręs su aktyviomis JAV registruotos įmonės „Telegram Messenger“ pastangomis išvengti draudimo, ėmėsi ekstremalių priemonių blokuoti daugybę – beveik 16 mln. – IP adresų, kurie nėra tiesiogiai susiję su telegramu. Netrukus tokią taktiką Rusijoje imta vadinti „kiliminiu bombardavimu“ arba „išdeginta žeme“.

Stebėtojų teigimu, tokie agresyvūs veiksmai turėjo neigiamų pasekmių visai Rusijos interneto erdvei. Bent iš dalies sutriko veikla kai kurių niekuo dėtų įmonių ar paslaugų – tarp jų atsiskaitymų banko kortelėmis, interneto žaidimų, paieškos sistemų, kitų susirašinėjimo programėlių, internetinių užsienio kalbų mokyklų ir pan.

reklama

O štai „Telegram“ valdytojai, sumaniai išnaudodami turimas technines galimybes, išlaikė platformą pasiekiamą daugeliui Rusijos vartotojų. Manoma, kad tam jie kasdien gali skirti tūkstančius JAV dolerių.

Trečiadienį „Roskomnadzor“ buvo pastebimai sumažinę IP adresų blokavimo mastą. Rusijos dienraštis „Komersant“ paskelbė, kad tuo metu ryšių prievaizdai aktyviai tarėsi su didžiųjų šalies interneto tiekėjų atstovais ir reikalavo jų aktyvesnio įsitraukimo į prieš „Telegram“ nukreiptą vajų. Oficialiai ši informacija apie susitikimą neigiama.

Nepatvirtintais duomenimis, konkretus susitarimas vis dėlto nebuvo pasiektas. Ketvirtadienį „Roskomnadzor“ vėl pradėjo blokuoti naujus IP adresus – tokių šįkart užfiksuota apie 1 mln.

Ryšių reguliuotojo vadovas Aleksandras Žarovas interviu leidiniui „Izvestija“ pripažino, kad dėl jų veiksmų nukenčia ir „įstatymų besilaikančios“ bendrovės, bet kartu pagrasino, kad jau netrukus Rusijoje gali būti imtasi blokuoti ir socialinį tinklą „Facebook“. Šis iki šiol atsisako Rusijoje gyvenančių vartotojų duomenis saugoti šios šalies teritorijoje.

Daugelis „Telegram“ vartotojų Rusijoje (tokių iš viso priskaičiuojama apie 15 mln.) jau rengiasi blogesniems laikams ir savo įrenginiuose diegia priemones, padėsiančias išvengti draudimų.

reklama

Rusijos valdžia teigia, kad „Telegram“ yra populiarus tarp teroristų, nes suteikia galimybę susirašinėti šifruotais kanalais. „Telegram“ kūrėjas, rusų kilmės verslininkas Pavelas Durovas, iki šiol atsisako Rusijai perduoti programėlės šifro raktus. Būtent dėl to praėjusios savaitės penktadienį viename Maskvos apylinkės teismų buvo priimtas sprendimas programėlę blokuoti.

„Telegram“ platforma naudojasi ne vien teroristai ar Rusijos opozicijos veikėjai, bet ir daugybė smulkių verslų. Vieni reklamuoja pigius skrydžių bilietus, kiti siūlo patarti investicijų klausimais.

Tarp daugelio „Telegram“ draudimo paliestų organizacijų atsidūrė ir nedidelis Maskvoje įsikūręs švietimo projektas „MOST Creative Camp“, naudojantis platformą turiniui skleisti ir vartotojams įtraukti.

Vienas iš šio projekto įkūrėjų, Solomonas Šlosmanas, trečiadienį sakė naujienų agentūrai AP, kad jam valdžios naudojami metodai primena sovietmetį. „Jie vėl tai daro“, – sakė jis ir pabrėžė, kad svarsto galimybę pereiti nuo rusų prie anglų kalbos ir taikytis į pasaulinę auditoriją.

Rusijos interneto portalo „TJournal“ vyriausiasis redaktorius Nikita Likačiovas sakė AP, kad „Telegram“ draudimas žymi svarbią takoskyrą Rusijos interneto istorijoje. Pasak jo, visuomenės reakcija į draudimą parodys, ar ateityje bus įmanoma atsispirti panašiems veiksmams, keliantiems grėsmę interneto laisvei.

reklama

Tradicinė Rusijos žiniasklaida, ypač televizijos kanalai, jau daugelį metų yra griežtai kontroliuojami valdančiojo režimo. Atitinkamai ten liko vis mažiau opozicinei minčiai. Iki visai neseniai internetas buvo laikomas saugia sala, kur vartotojai galėjo saugiai reikšti savo mintis. Tačiau prieš keletą metų valdžia ėmė blokuoti opozicines svetaines, o teismai priėmė skandalingų sprendimų baudžiamosiose bylose dėl įrašų socialiniuose tinkluose.

„Telegram“ istorija tik dar kartą liudija Rusijos valdžią ketinant riboti interneto laisvę. Tačiau bent kol kas popieriniai lėktuvėliai vis dar skraido ne tik prie Lubiankos, bet ir kibernetinėje erdvėje.

reklama