Vilnius ir Kaunas jau įžengė į tarptautinę kino industriją, o Klaipėda dar mindžikuoja

„Tarp pilkų debesų“ filmavimas pajūryje
„Tarp pilkų debesų“ filmavimas pajūryje
© Organizatoriai

Kol Vilnius ir Kaunas aktyviai reklamuojasi, kviečiasi ir bendradarbiauja su kino kūrėjais iš Lietuvos ir užsienio, Klaipėda nemato tokio poreikio. Maždaug prieš dešimtmetį uostamiestyje užgimusi kino biuro idėja šiandien apsiriboja pasyvokomis savanoriškomis iniciatyvomis, o miesto valdžia investuoti į tokią veiklą minčių kol kas tikrai neturi.

Vis dėlto Klaipėdos patrauklumą ir potencialą lokacijų prasme mato ne tik sauja kino industrijoje dirbančių klaipėdiečių, bet ir ypač sėkmingai kino biuro veiklą vykdanti savivaldybės išlaikoma viešoji įstaiga „Vilnius Film Office“. Įstaiga į sostinę kasmet pritraukia ne vieną dešimtį milžiniškų kino projektų, kurie miestą paverčia Japonija, Švedija, Roma, Berlynu, Naująja Zelandija, Kuba ir net mėnuliu.

Vilnių sparčiai vejasi ir Kaunas, kuriame svečiuojasi pasaulinio lygio transliuotojas HBO. Šiuo metu kasdienę kauniečių rimtį sutrikdė net 180 kino kūrėjų komanda iš JAV ir Didžiosios Britanijos, kurie čia kuria vaidybinį serialą „Černobylis“.

Atneša didelę finansinę naudą

Šiuo metu Klaipėdos kraštą kino kūrėjams reklamuoja tik savanoriškai veikianti iniciatyva „Klaipėda Locations“.

reklama

Iniciatyvos autorė Anelija Juškevičiūtė „Vakarų ekspresui“ pasakojo, kad iš šios veiklos komanda negauna jokių pajamų. „Atvirkščiai, visas su šiuo projektu susijusias išlaidas: internetinės svetainės sukūrimą ir administravimą, reklaminių lankstinukų spausdinimą, kurie buvo vežami į tarptautinius kino festivalius ir forumus, vizitinių kortelių gaminimą padengiu iš savo asmeninių lėšų. Esu dalyvavusi ir atstovavusi „Klaipėda Locations“ tarptautinėse lokacijų mugėse Paryžiuje ir Londone. Praeitą rudenį visi trys didieji Lietuvos miestai prisistatė Rygos tarptautiniame kino festivalyje, vyko specialus renginys Baltijos šalių lokacijų vadybininkams. Stengiamės, kiek įmanoma, būti matomi, tačiau be finansavimo tai yra labai sudėtinga“, – pasakojo A. Juškevičiūtė.

Apskritai idėja Klaipėdoje įsteigti kino biurą kilo 2010 metais, po to, kai Klaipėdoje viešėjo didelis kino kūrėjų desantas iš Didžiosios Britanijos ir Vilniaus. Jie pajūryje kūrė atkuriamosios dokumentikos televizijos filmą „Surviving D-day“. 

„Dvi savaites filmavimai vyko Girulių pliaže, Lietuvos jūrų muziejuje, Smiltynėje ir Kalotėje, bandant atkartoti 1944-ųjų metų sąjungininkų išsilaipinimą Normandijoje. Masinėse scenose filmavosi daug Klaipėdos jaunimo, vyko specialus pasiruošimas – mokymai masinėms mūšio scenoms pajūryje. Teko prisidėti prie šio projekto filmavimo, iš prodiuserių girdėjau daug gerų atsiliepimų apie filmavimo organizavimą Klaipėdoje, valdžios institucijų geranorišką bendradarbiavimą, vietinių žmonių entuziazmą ir aktyvumą kuriant filmą. Taigi taip ir kilo noras Klaipėdoje įsteigti kino biurą, kuris priklausytų Savivaldybei ir būtų atsakingas už filmavimo leidimų išdavimą, informacijos platinimą, pagalbą kino kūrėjams“, – pasakojo ji.

Pasak pašnekovės, kiekvienas filmavimas miestui atneša didelės finansinės naudos, nes atvykę kino kūrėjai gyvena viešbučiuose, naudojasi vietinėmis paslaugomis, valgo restoranuose ir kavinėse. Ji įsitikinusi, kad Klaipėda gali pasiūlyti labai geros kokybės paslaugas, puikų susisiekimą, lengvai išsprendžiamus viešosios tvarkos ir filmavimo klausimus.


Idėja Klaipėdoje įsteigti kino biurą A. Juškevičiūtei kilo 2010 m., po to, kai Klaipėdoje viešėjo didelis kino kūrėjų desantas iš Didžiosios Britanijos ir Vilniaus, pajūryje kūręs atkuriamosios dokumentikos televizijos filmą „Surviving D-day“. Anelijos Juškevičiūtės nuotr.

Trūksta valdžios dėmesio

„Klaipėda Locations“ iniciatyvos autorė prisiminė maždaug prieš dešimtmetį savo idėją pristačiusi uostamiesčio savivaldybės Kultūros skyriaus atstovams, tačiau jai buvo paaiškinta, jog tokiai idėjai nėra pinigų, trukdo ir administraciniai formalumai bei didelės paklausos nebuvimas.

„Taigi nutariau įsteigti nepriklausomą lokacijų agentūrą „Klaipėda Locations“, kuri neturi jokių juridinių galių ir neteikia leidimų filmuoti, tačiau nemokamai konsultuoja kino kūrėjus įvairiais klausimais dėl filmavimų Vakarų Lietuvoje. Kino kūrėjų šiuo metu pritraukti nepavyksta, nes, mano nuomone, trūksta finansavimo ir vietinės valdžios dėmesio. Jei šią veiklą perimtų vykdyti Savivaldybė, situacija, tikėtina, pasikeistų“, – nuomone dalinosi pašnekovė.

Ji siūlė pažvelgti į sėkmingus Vilniaus ir Kauno pavyzdžius. Vilnius, pasak jos, šiuo metu sėkmingai konkuruoja su visais didžiausiais Rytų Europos miestais, pritraukia projektus su milijoniniais biudžetais, filmuotis atvyksta pasaulinio lygio žvaigždės, užsienio prodiuseriai viliojami mokestinėmis lengvatomis. Sostinę vejasi ir Kaunas, kuris vietų prasme yra ypatingas savo tarpukario architektūra, ir yra puiki vieta įvairiems istoriniams filmams. Na, o Klaipėda lieka tarsi užribyje.

reklama

Nepavykęs projektas

Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė prisiminė minėtą susitikimą. „Tačiau prieš šį kreipimąsi mes turėjome kitą panašią iniciatyvą, kuriai realizuoti mes sudarėme visas sąlygas. Netgi buvome sukūrę papildomą etatą žmogui, kuris užsiimtų šia veikla. Tačiau, padirbęs vienerius metus, tas žmogus pasakė, kad projekto išplėtoti nepavyko. Ir kai sulaukėme kito pasiūlymo, mes pasakėme, kad šis projektas yra išmėgintas ir jis nedavė jokių vaisių“, – teigė N. Laužikienė.

Apskritai kino kūrėjams pristatyti Klaipėdą kaip patrauklią vietą kino kompanijoms, ieškančioms vietų filmavimo darbams, pasak pašnekovės, galima ir be didelės Savivaldybės paramos.

„Jei yra tokia idėja, jos sumanytojai gali Kultūros skyriui teikti paraiškas paramai gauti. Beje, Klaipėda kaip tik dabar ruošiasi parengti miesto rinkodaros programą ir kino biuro veikla galėtų būti jos dalis“, – teigė pašnekovė.


Prieš porą metų vyko filmo „Tarp pilkų debesų“ filmavimo darbai Nidoje ir Palangoje.  „Stepdraw“ nuotr.

N. Laužikienės manymu, kino biuro veikla galėtų užsiimti Kūrybinių industrijų asociacija ar „Kultūros fabrikas“, kuris save vadina kūrybinių industrijų centru. 

„Klausimas jiems: kodėl jie neįžvelgia poreikio plėtoti kino sritį? Kol kas „Kultūros fabrikas“ praktiškai užsiima patalpų nuoma. Nematau ten jokių iniciatyvų, ypač susijusių su kūrybinėmis industrijomis. Apskritai su kinu mes labai mažai dirbame. Aišku, reikia džiaugtis tuo, kad „Kultūros fabrike“ rodomas kitoks kinas ir dėmesys jam tik auga“, – aštrių žodžių negailėjo departamento direktorė.

Apie minėtą galimybę pasiteiravus „Kultūros fabriko“ vadovės Raimondos Laužikienės, ši atšovė: „Vienareikšmiškai ne. Kino biuras – tai ne patalpa. Tai visai kita struktūra ir tikslai. Tokia veikla turi būti globojama Savivaldybės. „Kultūros fabrikas“ visai niekuo dėtas. Apskritai kino biuro veikla yra dar labiau neatsiperkanti veikla nei kino rodymas – iš to neįmanoma sugeneruoti pajamų.“

Pasiteiravus, ar reikia investuoti į kino biuro įsteigimą, R. Laužikienė atsakymo neturėjo. „Manau, kad yra svarbesnių ir investicijų laukiančių sričių“, – sakė ji.

reklama

Klaipėda – terra incognita

Priešingai mąsto uostamiesčio režisierius ir prodiuseris Tomas Jašinskas. Anot jo, Klaipėdoje tikrai trūksta žmonių, kurie profesionaliai ir efektyviai vykdytų kino biuro veiklą, o šiuo metu egzistuojančią iniciatyvą „Klaipėda Locations“ jis vadina gana pasyvia.

Uostamiesčio kino ir reklamų kūrėjų studijai „The Fireworks: Film &Media Production“ atstovaujantis T. Jašinskas teigė, jog kino biuras reikalingas dėl to, kad jis suvienytų kino sferoje dirbančius klaipėdiečius. 

„Dabar, manau, vilnietis kino kūrėjas verčiau atsiveš viską iš savo miesto nei bandys ieškoti technikos, žmonių Klaipėdoje – jis čia tiesiog pasiklystų“, – nuomone dalinosi pašnekovas.

Jis apgailestavo, kad, dalyvaujant įvairiuose kino renginiuose Lietuvoje, apie Klaipėdą niekas nekalba kaip apie potencialią kino industrijos žaidėją. 

reklama

„Kol kas Klaipėda yra terra incognita, o kinas pas mus yra importinė prekė, – svarstė režisierius ir prodiuseris. – Žinoma, trumpalaikėje perspektyvoje kino biuro įsteigimas neatsipirktų, bet reikia žvelgti į ilgalaikę perspektyvą. Juk Lietuvoje sparčiai kyla kino lankomumo ir mūsų šalies kino produkcijos rodikliai. Klaipėda šiuo metu didina kultūrinių projektų biudžetą, žada įkurti dar vieną kūrybinį inkubatorių buvusiame policijos pastate, tačiau, manau, konkurencingo kino biuro įkūrimas yra kur kas realesnė investicija ir ji ateityje tikrai atneštų miestui pelno.“

Per metus – 40 projektų

Kol Klaipėda dar tik kalba apie kino industriją kaip neištyrinėtas dykras, nuo 2011 metų veikianti įstaiga „Vilnius Film Office“ per metus vidutiniškai dirba su 35-40 kino projektų: vaidybiniais, dokumentiniais filmais, komedijomis, pilno, trumpo metro filmais, studentų darbais, TV filmais ir serialais. 

Vilniuje, pasak įstaigos direktorės Jūratės Pazikaitės, filmuojama per 400 dienų per metus (visų projektų filmavimo trukmė skaičiuojama dienomis, kurios sumuojamos; į statistiką neįtraukiamos reklamos – aut. past.), rinkoje per metus įdarbinama per 1,6 tūkst. specialistų. Visų filmų biudžetai vidutiniškai per metus siekia apie 9 mln. Eur.

Į Vilnių atvyksta tokios pasaulinio garso kompanijos kaip HBO, BBC, ABC, NBC, „Travel Channel“, „National Geographic“.

reklama

Vilniaus kino biuras, kaip ir kiti Lietuvos kino industrijos atstovai, prisistato Berlyno, Kanų ir kitose kino mugėse, pristato šalį, vyksta susitikimai, ieškomi partneriai projektams, pristatomi filmai ir pan.

„Pasaulio mastu esame maža šalis, konkurencinė kova dėl kino projektų didžiulė, bet, Lietuvoje nuo 2014 metų įvedus mokestines paskatas filmams, mūsų kino profesionalai vis daugiau pritraukia didelio kalibro filmų, tokių kaip BBC – „Karas ir taika“, „Netflix“ – „Tokijo teismas“, dabar filmuojantis HBO – „Černobylis“. 

Mūsų žmonės yra darbštūs, kūrybingi, sugebantys rasti geriausius tinkamus sprendimus, draugiški, šalis graži, miestai pilni istorijos ir įvairių architektūros stilių, įvairialypiai, kas ir leidžia kino kūrėjams įgyvendinti savo idėjas. Pavyzdžiui, Vilnius turi labai daug veidų, o „vaidmenų“ jam gali pavydėti net patyrę aktoriai – Vilnius kine buvo pavirtęs Japonija, Švedija, Roma, Berlynu, Amsterdamu, Paryžiumi, Sankt Peterburgu, Maskva, Vašingtonu, Tailandu, Londonu, Norvegija, Niujorku, Singapūru, Vatikanu, Oslu, Stokholmu, Izraeliu, Naująja Zelandija, Miunchenu, Padniestre, Lenkija, JAV, Panama, Kuba ir net Mėnuliu“, – vardino J. Pazikaitė.

Pasak pašnekovės, stipriosios Klaipėdos pusės yra fachverkinė architektūra, kurios neturi nei Vilnius, nei Kaunas, nei kiti Lietuvos miestai, gražus senamiestis, uostas, jūra, Kuršių nerijos kopos.

„Nors vilniečiai važiuoja pas jus filmuotis, bet sutinku, kad lokacijų požiūriu Klaipėdos regionas nenufilmuotas taip, kaip Vilnius, nes būtent sostinėje susitelkusi visa Lietuvos kino industrija“, – teigė J. Pazikaitė.

reklama

Pasiteiravus, ar Klaipėda per menkai reklamuojasi, pašnekovė atsakė klausimu – o kaip apskritai Klaipėda reklamuojasi kino srityje?


2010 m. britai dvi savaites filmavo Girulių pliaže, Lietuvos jūrų muziejuje, Smiltynėje ir Kalotėje, bandydami atkartoti 1944-ųjų metų sąjungininkų išsilaipinimą Normandijoje. Anelijos Juškevičiūtės nuotr.

„Sklinda gandai apie nemenką kino projektą“

Andrius Paulavičius, aktorius, aktorių agentūros Klaipėdoje įkūrėjas

Po to, kai praėjusį rudenį Smiltynėje vyko vokiečių filmo apie Antrąjį pasaulinį karą filmavimo darbai, pamatėme klaipėdiečių potencialą ir nusprendėme atidaryti čia aktorių agentūrą. Dabar Klaipėdoje dirbame daugiausiai prie reklamų, tačiau sklinda gandai apie artėjantį nemenką kino projektą.

Klaipėdoje ir aplink šį miestą, mano žiniomis, buvo nufilmuota nemažai kadrų tokiems filmams kaip „Transsiberian“ su Woody Harrelsonu, lietuvių juostoms „Lošėjas“, „Elzė iš Gilijos“, vokiečių – „Pabėgimas ir tremtis“. Manau, kad kino biuro atsiradimas dar labiau atkreiptų kino kūrėjų dėmesį į šį kraštą.