Viešąjį interesą ginantis advokatas: pokyčiai Kaune tėra schema ES pinigams įsisavinti

Pernai visi medžiai iškirsti ne vienoje Kauno gatvėje.
Pernai visi medžiai iškirsti ne vienoje Kauno gatvėje.
© Kauno miesto savivaldybė

Kauko laiptai – vienas iš Kauno savasties ženklų, miestui ir visuomenei labai svarbus objektas. Tačiau Kauko laiptų rekonstrukcijos projektas sukėlė nemažai visuomenės diskusijų. Kauniečiai apskritai pasigenda Kauno valdžios noro diskutuoti su visuomene ir išgirsti tiek paprastų kauniečių, tiek ir profesionalų nuomonę. Alfa.lt apie šią problemą rašė ne kartą, pateikė įvairių profesijų atstovų nuomones. Šį kartą pateikiame interviu su žinomu advokatu, dažnai atstovaujančiu viešajam interesui, Sauliumi Dambrausku.


Advokatas Saulius Dambrauskas © Asmeninis albumas

S. Dambrauskas atstovauja grupei kauniečių, padavusių į teismą Kauno savivaldybės administraciją dėl bandymo pradėti Kauno ąžuolyno infrastruktūros rekonstrukciją neatlikus privalomo poveikio aplinkai vertinimo ir dėl neteisėto gatvių želdinių išpjovimo. Asmeninio archyvo nuotr.

– Ką manote apie Kauko laiptų rekonstrukciją? 

– Problema ne projektas, o pats požiūris: į visuomenę ir jos teises, į paveldą Kaune. Kaip paveldo objektas Kauko laiptai negalėjo būti rekonstruojami. Jie turėjo būti tvarkomi pagal parengtą tvarkybos projektą. Tai iliustruoja iš principo klaidingą požiūrį į paveldą. Kauko laiptai yra viena iš Kauno Žaliakalnio vertingųjų savybių ir svarbus miesto kraštovaizdžio elementas. Todėl kartu turėjo būti parengtas kraštovaizdžio (želdinių) projektas. 

Ar kas girdėjo, kad Kaune apskritai vyktų svarbių objektų projektavimo konkursai? Ši sritis jau seniai monopolizuota. Na, prieš dvejus metus, kaip skelbiama internete, tariamai įvyko projekto pristatymas kažkokioje kavinėje. Net, teigiama, buvo gauti kažkokie pasiūlymai, o projektas patobulintas. Tačiau ir vėl jo niekas nematė. 

Ar šitaip turi būti pristatomi tokios reikšmės objektų projektai? Taip tik demonstruojama nepagarba visuomenei ir imituojamas pristatymas. Daugybė Kauno vietų tebėra apleistos, o pradėti darbai nebaigti. Imamasi tik tų vietų, kurioms rekonstruoti galima panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas.

reklama

Projektuojama kaip visuomet atmestinai, o iš grindinio trykštantis fontanas aklinai išgrįstoje aikštėje, skvere ar aikštelėje jau tampa ES lėšų „plovimo“ vizitine kortele. Tačiau Kauko laiptai ne tik statinys, bet ir Kaunui svarbus kraštovaizdžio objektas.

Projektu tiesiog siekiama įsisavinti kuo daugiau ES lėšų, tačiau neturima tikslo atnaujinti šią unikalią vietą taip, kad ji neprarastų savo architektūrinio ir kraštovaizdinio unikalumo. Tad turime laiptų rekonstravimo projektą, ir, kaip įprasta, darbus atlieka tie patys rangovai, tie patys projektų vadovai… Kyla daug klausimų…


Kauko laiptai Žaliakalnyje Kaune. © mapio.net

Kauko laiptai yra viena iš Kauno Žaliakalnio vertingųjų savybių ir svarbus miesto kraštovaizdžio elementas. Todėl, anot advokato, turėjo būti parengtas tvarkybos ir kraštovaizdžio (želdinių) projektai. Mapio.net nuotr.

– Pernai jūs buvote aktyvus kovotojas prieš medžių kirtimą miesto centre. Jums teko dalyvauti ir policijos apklausose, ir bartis su miesto valdžia. Kaip vertinate planus iškirsti senuosius medžius ir Kauko laiptų apylinkėse?

– Yra toks svarstymas, kad statant Kauko laiptus medžių nebuvo, todėl jie neturėtų būti išsaugoti. Jie, girdi, sovietmečio palikimas! Keistas, žinoma, svarstymas. Suprantama, kad, kai vyko Kauko laiptų statyba, medžių alėjos ten nebuvo, tačiau ši vieta vėliau tapo žinoma būtent kaip Kauko alėja. Ar tai nieko nesako? 


Protestas prieš medžių kirtimą prie Kauko laiptų Kaune © Asmeninis albumas

Protestas prieš medžių kirtimą prie Kauko laiptų. Asmeninio albumo nuotr.

Dabar Kaune įprastai dėl medžių būklės ir jų šalinimo būtinumo sprendžia valdininkai, o turėtų nuspręsti specialistai. Taip Kauko alėjoje nuspręsta pašalinti kai kuriuos sveikus, nors ir senus medžius vien dėl jų originalios kamieno formos, nors kraštovaizdžio unikalumui būtent tokie medžiai dažnai patys vertingiausi. 

Jeigu tokius medžius šalintinais pripažintų dendrologai kartu su kraštovaizdžio specialistais, ginčo net nebūtų. Betgi sprendžia ne specialistai, o tie, kuriems rūpi projekto sąmata. Vėlgi kalbama apie kažkokių eroduojančių šlaitų sutvarkymą, ir tai taip pat turi aiškią potekstę – padidinti sąmatą gal nereikalingais, bet labai pelningais darbais. Taigi čia nebėra vietos nei visuomenės interesui, nei paveldui, ir neturi nieko bendra su deklaruojama meile Kaunui. Viso labo – tai schema ES pinigams įsisavinti. Šiuo metu visas miestas, kaip ir šis objektas, tėra priemonė grupės oligarchų bizniui plėtoti.

O kas miesto želdinius iki šiol taip nusikalstamai apleido? Ar tai ne tie patys „želdinių specialistai“, tebesėdintys Kauno savivaldybės administracijos Aplinkos skyriuje? Jiems vadovaujant gatvių medžiai buvo genimi, o dabar jų pačių nurodymu naikinami kaip netinkamai apgenėti?


Nauji medžiai Kaune © Kauno miesto savivaldybė

Anot S. Dambrausko, kiekvienam medžiui privalo būti palikta ne mažesnė kaip 1,5 x 1,5 m erdvė (t.y. ne mažiau 2,25 kv. m). Šiuo metu paklojus naujus šaligatvius daugumoje vietų palikta mažiau negu po 1 kv. m medžiui. Kauno miesto savivaldybės nuotr.

– Ką manote apie vietoj pernai iškirstų medžių pasodintus naujus sodinukus? Gal pastebėjote problemų dėl jų prigijimo?

– Leidžiantis Savanorių pr. estakada Senamiesčio link galima matyti, kaip atrodo vos prieš keletą metų pasodinti medeliai. Tai – medelių luošynas. Ir tai, ko gero, normalu, nes šiais laikais užauginti medį mieste iki jo brandos yra labai sunku, o ateityje bus dar sunkiau! Juk ekologinė miesto situacija nuo prieškario ir net sovietmečio labai pasikeitė – po žeme atsirado komunikacijų tinklas, padidėjo oro ir dirvos užterštumas, gatvėse naudojamos druskos ir pan. Kiekvienas mieste žaliuojantis medis greitai taps tikru stebuklu. 

Kiekvieno seno miesto medžio gyvybingumą palaiko gilios šaknys ir pamažu išsiugdytas atsparumas konkrečiai augimvietei. Dabar sodinami tariamai miestams pritaikyti atvežtiniai „vazoniniai“ medžiai, kurių ilgaamžiškumas tėra 20–30 metų ir tai, jeigu jie prisitaikys prie naujos augimvietės. Tokį masinį senų miestų medžių keitimą atvežtiniais brangiais sodinukais dendrologai vertina kaip labai neigiamą tendenciją, nuoseklų nacionalinio mūsų miestų medžių genofondo naikinimą. 

Senieji medžiai yra nacionalinė vertybė. Įsižiūrėkite į senų gatvių medžių tarpuose anksčiau atsodintus medelius – jie dažnai labai skurdžiai atrodo ir vargu ar kada nors bepasieks brandų amžių. O juk šiuo metu daugelyje Kauno gatvių brandūs ir sveiki medžiai buvo sunaikinti tik dėl paprastojo gatvių remonto. Savivaldybė nurodė, jog atliekant gatvių remontą jų išsaugoti techniškai neįmanoma.

reklama

Visi medžiai Kaune keičiami pagal gatvių paprastojo remonto projektus – tai yra miesto valdžia želdinių keitimą vykdo be jokio želdinių projektavimo. Visi brangūs atvežtiniai medžiai A. Mickevičiaus g., Miško g., Vytauto pr. pernai pasodinti elementariai pažeidžiant Statybos techninio reglamento (STR) reikalavimą, pagal kurį kiekvienam medžiui privalo būti palikta ne mažesnė kaip 1,5 x 1,5 m erdvė (t. y. ne mažiau 2,25 kv. m). Šiuo metu paklojus naujus šaligatvius daugelyje vietų palikta mažiau negu po 1 kv. m medžiui. 

To nebūtų atsitikę, jeigu darbai būtų vykdyti prieš tai atlikus želdinių projektavimą. Projektas būtų parengtas elementariai vadovaujantis privalomais STR reikalavimais. Manau, kad šie pažeidimai privalės būti pašalinti, o padaryta žala – atlyginta.


Nauji medžiai Kaune © Kauno miesto savivaldybė

Ano S. Dambrausko, sodinami tariamai miestams pritaikyti atvežtiniai „vazoniniai“ medžiai, kurių ilgaamžiškumas tėra 20–30 metų ir tai, jeigu jie prisitaikys prie naujos augimvietės. Kauno miesto savivaldybės nuotr.

– Ar ir toliau bendraujate bei atstovaujate gyventojų interesams būtent šioje srityje?

– Į mane nuolat kreipiasi gyventojai. Ir ne tik iš Kauno. Neseniai kilo rezonansinis visuomenės konfliktas dėl bandymo pašalinti senus medžius Šilutės istorinėje miesto dalyje. Tačiau Šilutėje savivaldybė bent jau parengė kraštovaizdžio (želdinių) projektą, kuris buvo paremtas prieš tai atlikta želdinių inventorizacija. 

Gyventojų į pagalbą pasitelkta nepriklausomų ekspertų dendrologų komisija nustatė, kad želdinių inventorizacijos duomenyse net 80 proc. yra dirbtinai pabloginta esamų medžių būklė. Ką tai reiškia? Ogi labai paprasta: vėl norėta pasodinti kuo daugiau medžių ir įsisavinti kuo daugiau pinigų, o seni medžiai užima pinigų vietą.


Kauno Ąžuolynas © Alfa.lt

Aktyvistai siekia, kad visiems projektams, kurie yra susiję su galimu poveikiu Kauno ąžuolynui, būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas.

– Ar šiuo metu teismuose yra bylų, susijusių su Kauno želdiniais?

– Kauno administracinis teismas nagrinėja grupės asmenų bylą prieš Kauno savivaldybės administraciją tiek dėl bandymo pradėti Kauno ąžuolyno infrastruktūros rekonstrukciją neatlikus privalomo poveikio aplinkai vertinimo, tiek ir dėl neteisėto gatvių želdinių išpjovimo. 

Šioje viešojo intereso gynimo byloje pareikšti 7 reikalavimai. Kauno ąžuolynas, kaip žinia, yra europinio tinklo „Natura 2000“ teritorija. Žmonės siekia, kad visiems projektams, kurie yra susiję su galimu poveikiu Kauno ąžuolynui, būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas, kurio metu būtų nustatyta, kokių sąlygų būtina laikytis, kad planuojamos ūkinių veiklų poveikis Kauno ąžuolynui būtų minimalus arba jo būtų išvengta. 

Tačiau Kauno valdžia per ES projektų įgyvendinimą nori greito pinigų įsisavinimo, tad Kauno ąžuolyno likimas lėšų įsisavinimo kontekste jai nerūpi…

– Kaip reaguojate į valdančiųjų pasisakymus, kad esate konservatorių partijos šalininkas ir dirbate jų lieptas?

– Aš buvau pirmosios Kauno tarybos narys. Jeigu mano kolegos išgirstų apie tai, kad esu konservatorius, nuoširdžiai nustebtų, nes buvau žinomas kaip aršus jų kritikas. Ir nors politika nuolatos domiuosi, nesu jokios politinės partijos nei narys, nei rėmėjas. Tai, kad šiuo metu Kauną valdo oligarchų „komanda“, lėmė būtent buvusio mero Andriaus Kupčinsko neveiklumas. Po jo valdymo miestiečiai buvo ištroškę bet kokių naujovių, ir jas pasiūlė dabartinė valdančioji dauguma, kuri atjojo į rinkimus ant deklaruojamų permainų arkliuko. 

Kauną valdant konservatoriams galvojau, kad blogiau būti jau nebegali, tačiau dabar matau, kad gali. Taigi, esu optimistas… Pasirodo, daug blogesnis dalykas už neveiklumą miesto valdyme yra agresyvus verslumas.

reklama