Ar iš tiesų darbdaviai labiausiai vertina šeimos neturinčius darbuotojus?

Vieniši asmenys gali daugiau laiko skirti savo turimų talentų lavinimui.
Vieniši asmenys gali daugiau laiko skirti savo turimų talentų lavinimui.

Neturintys šeimos ir kitų įsipareigojimų asmenys dažniau būna atsidavę karjerai? Kai laiko nevaržo vaikai ar sutuoktinis, iš tiesų darbas kai kuriems jų tampa bene svarbiausiu prioritetu. Žinoma, tai nereiškia, kad vienišiai yra labiausiai vertinami darbuotojai. Be to, išlaikyti namų ūkį jiems kainuoja kur kas brangiau nei gyvenantiems su antrąja puse.

Gyventi su antrąja puse yra pigiau

reklama

Šeimos finansų ekspertė Jūratė Cvilikienė „Šiaulių naujienoms“ sakė, kad savarankišką gyvenimą pradedantiems studentams dažniausiai finansiškai padeda jų tėvai. Vieniši Lietuvos pensininkai tai pat gyvena sunkiai. 8 iš 10 sako, kad turi gyventi labai taupiai, neretai atsisakydami kokybiško maisto, atostogų bei pramogų.

Didžioji dalis vyresnio amžiaus žmonių turi nuosavus būstus, tad jų kasdienės išlaidos mažesnės, tačiau jiems reikia skirti daugiau lėšų sveikatai stiprinti ir prižiūrėti. Vienišo dirbančio specialisto finansinė padėtis gali būti visai nebloga, tai priklauso nuo to, kur jis dirba.

„Jei galima daugiau laiko skirti darbinei karjerai, labai tikėtina, kad ir pajamos laikui bėgant bus didesnės. Negana to, vieniši asmenys gali daugiau laiko skirti savo turimiems talentams lavinti ir tokiu būdu dar užsidirbti iš papildomos veiklos. Mūsų atlikti tyrimai atskleidė, kad net pusė lietuvių uždarbiauja papildomai, o dažniausia veikla yra konsultacijos, fotografavimas, auklių ar namų tvarkymo paslaugos“, – informavo J. Cvilikienė.

reklama

Vis dėlto finansiškai turbūt lengviausia gyvenantiems su antrąja puse. Šeimos finansų ekspertė patikino, kad namų ūkio išlaidomis dalijantis su kitu suaugusiu dirbančiu žmogumi galima sutaupyti tiek nuomos ar mokesčių, tiek maisto sąskaita.

Pašnekovės teigimu, jaunoms poroms didžiausias iššūkis yra taupymas pradiniam įnašui už nuosavą būstą. Tai nemenkas iššūkis, nes tuo metu būstą tenka nuomoti, o tai vienas brangiausių gyvenimo variantų. Atsiradus vaikams šeimos išlaidos gerokai padidėja, tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad vienam iš suaugusiųjų kurį laiką tenka likti namie. Neretai gaunama išmoka nesiekia buvusio atlyginimo, tad išbandymas šeimai tenka dvigubas: ir didesnės išlaidos, ir sumažėjusios pajamos.

„Mūsų skaičiavimai rodo, kad 4 asmenų šeima, Vilniuje gyvenanti senos statybos nuosavame bute, besinaudojanti viešuoju transportu, vien būtinoms išlaidoms padengti turi skirti apie 600 eurų, panaši suma lieka visoms kitoms išlaidoms padengti. Akivaizdu, kad atsiranda papildomų išlaidų, kurias reikia skirti vaikų drabužiams, išsilavinimui, tačiau gaminant namuose maisto sąnaudos tikrai nedidėja dramatiškai“, – sakė J. Cvilikienė.

Anot jos, matyt, sunkiausia gyventi daugiavaikėms šeimoms, vienišiems tėvams su nepilnamečiais vaikais. Šios šeimos neretai patenka į rizikos grupes ir joms jau reikia valstybės pagalbos.

Vienišiai darbo rinkoje nėra lyderiai

reklama

UAB „Personalo valdymo sistemos“ projektų vadovė Dalia Liolytė dienraštį patikino, kad darbdaviai vienodai vertina tiek vienišus asmenis, tiek jau sukūrusius šeimas.

„Nemanau, kad darbdaviai turi neigiamą požiūrį į šeimą ar itin griežtą nuomonę ir skirstymą kandidatų / darbuotojų į vienišus ir turinčius šeimas. Tuo labiau kad tas statusas gali labai greitai pasikeisti. Kaip tik manau, kad darbdaviai labiau linkę vertinti jaunus, turinčius šeimas asmenis, nes tai užtikrina stabilumą įmonėje: tokie asmenys (greičiausiai) nekeis miesto, neišvažiuos į užsienį ir t. t.“, – svarstė D. Liolytė.

Ji pastebi, kad vienišiams darbas nebūtinai tampa svarbiausiu prioritetu. Vieniši asmenys gali būti labiau užsiėmę nei šeimas turintys kolegos. Dažniausiai jų socialinis gyvenimas po darbo yra aktyvesnis.

„Dėl darbo laiko galima daryti prielaidą, kad vieniši žmonės labiau tinkami pamaininiam darbui (arba drąsiau renkasi tokias darbo valandas), nes jie neturi vaikų arba vaikai jau užaugę ir nereikia jų kiekvieną dieną vesti į vaikų darželį ar mokyklą atitinkamu laiku“, – pagrindinį skirtumą įvardijo projektų vadovė.

Jos teigimu, darbo užmokestis nepriklauso nuo žmogaus statuso ar šeiminės padėties. Nebent vienišiai tiesiog dirba daugiau valandų ar viršvalandžius ir tokiu būdu gauna didesnį atlyginimą ar priedą. Iš kitos pusės, vieniši žmonės labiau linkę sutikti su mažesniu darbo užmokesčiu ar dažniau keisti gyvenamąją vietą, kad galėtų dirbti. Toks lankstumas jiems atveria daugiau galimybių rasti darbą, net jeigu jie nėra geresni už kitus kandidatus.

reklama

Šeiminė padėtis neturėtų dominti

Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorė Aušra Bytautienė pridūrė, kad Lietuvoje požiūris į pageidaujamus darbuotojus ir jų šeiminę padėtį, amžių ir kitus dalykus labai nevienalytis. Džiugina tai, kad vis daugėja darbdavių, kurie korektiškai ir profesionaliai vykdo darbuotojų samdą. Tačiau tokių darbdavių, kurie turi įvairių išankstinių nuostatų, taip pat netrūksta.

„Visur girdime darbdavių nusiskundimus, kad neįmanoma surasti tinkamų darbuotojų, jog daug žmonių emigruoja. Taigi tokiame kontekste, tokioje darbo rinkos situacijoje, manau, yra itin nelogiška susiaurinti kandidatų ratą remiantis demografinėmis ypatybėmis“, – mano A. Bytautienė.

Anot jos, dalis darbdavių neabejotinai turi nuostatų, kokią įtaką šeiminė padėtis turi darbuotojo darbui. Bet tokios nuostatos yra ne kas kita, kaip akivaizdi diskriminacija. Ar tikrai šeimos neturintis asmuo bus linkęs daugiau darbo praleisti darbe? O gal šeimą turintys darbuotojai kaip tik bus suinteresuoti dirbti kuo efektyviau, pasiekti rezultatą per trumpesnį laiką? O gal vienišas asmuo jausis mažiau įsipareigojęs ir bus linkęs lengviau, dažniau pakeisti darbdavį, darbo vietą, kai šeimą turintis žmogus bus pastovesnis ir lojalesnis?

„Vienareikšmiškų atsakymų į tokius ir panašius klausimus nėra. Aš labai rekomenduočiau pasistengti atsiriboti nuo išankstinių nuostatų ir vertinti kandidatus profesionaliai. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad potencialų darbuotoją renkamės pagal jo motyvaciją, vertybes, įgūdžius ir kompetencijas“, – patarė A. Bytautienė.

reklama

Asociacijos direktorės teigimu, atrankos metu darbdavys turėtų nesidomėti kandidato šeimine padėtimi, tačiau atrankos metu aiškintis jo / jos galimybes, pavyzdžiui, vykti į komandiruotes, dirbti slenkančiu grafiku ir pan., t. y. domėtis tais dalykais, kurie tiesiogiai susiję su darbo pobūdžiu ir vieta.

Tačiau, jei darbdavys vadovausis stereotipais ir prielaidomis, kad, pavyzdžiui, šeimą turintis kandidatas (-ė), tikėtina, negalės vykti į komandiruotes, tokiu būdu jis ne tik gali prarasti tikrai vertingus puikius kandidatus, bet ir akivaizdžiai nepagrįstai diskriminuos dalį jų.

Kitas svarbus dalykas, į kurį darbdaviai turi atkreipti dėmesį, – artėjantis Bendrasis duomenų apsaugos reglamento įsigaliojimas šių metų gegužės 25-ąją. Įsigaliojus reglamentui klausti kandidato amžiaus, šeiminės padėties ir kitų tiesiogiai su darbo pobūdžiu nesusijusių klausimų bus jau ne tik nekorektiška, bet ir gali užtraukti žymias pinigines baudas. Po gegužės 25-osios darbdaviai turės dar geriau apsvarstyti, kokie kandidato duomenys yra jo teisėtas interesas, o kokie jau peržengia šio intereso ribas.

„Galimybė vykti į komandiruotes akivaizdžiai yra teisėtas darbdavio interesas, tačiau, sutikite, tokią galimybę turi tikrai ne tik šeimos neturintys asmenys“, – reziumavo A. Bytautienė.

reklama