Vietoj pirmojo Lietuvoje radijo stoties pastato Kaune daugiabutis nebegalės iškilti

Šiame pastate 1926 m. pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje radijo stotis.
Šiame pastate 1926 m. pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje radijo stotis.
© Wikimapia
Valstybės valdomas Lietuvos radijo ir televizijos centras, sutrumpintai vadinamas Telecentru, nuo pernai pardavinėja ypatingą objektą Kaune. Nors šis statinys Vaižganto gatvėje iškilo 1900 m., jis lig šiol nebuvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Būtent šiame 13D numeriu pažymėtame name 1926 m. pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje Kauno radijo stotis. Likus dienai iki aukciono buvusios radijo stoties pastatui skubiai suteiktas nacionalinio reikšmingumo lygmuo. Mat pagrįstai baimintasi, kad vertingą pastatą naujasis šeimininkas tiesiog nugriaus.


terpe.lt nuotr.

Įrašė skubos tvarka

Kaip rašoma Kultūros paveldo departamento pranešime, radijo stoties pastato įrašymas buvo vykdomas skubos tvarka.

„Pastatui gali iškilti realus pavojus, jeigu aukcione jis bus parduodamas su galimybe nugriauti. Visuomenė išreiškė susirūpinimą ir aktyviai teikė raštus dėl šio pastato apsaugos suteikimo, lėmusius spartesnį procesų vykdymą“, – teigė Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Lietuvos pirmosios radijo stoties pastatas buvo strateginis objektas ir pirmoji veikianti radijo stotis. 1926 m. iš šios stoties pirmą kartą radijo bangomis nuskambėjo lietuviški žodžiai: „Alio, alio, kalba Kaunas.“


lrt.lt nuotr.

Saugotinos net durys

Aukcioną nuo praėjusių metų organizuoja ne pats šio pastato šeimininkas Telecentras, bet tarptautinė nekilnojamojo turto bendrovė „Newsec“. Aukcione parduodami pagrindinis pastatas – įstaiga, keli pagalbiniai ūkio pastatai ir kelios kiemo aikštelės. Daugiau kaip 40 arų žemės sklypas po statiniais nuomojamas iš valstybės. Pagrindinio pastato plotas – daugiau kaip 500 kv. m. Pradinė visų šių objektų pardavimo kaina aukcione – 900 tūkst. eurų.

„Esame gavę Kultūros paveldo departamento pranešimą, jog yra pradėta šio objekto įrašymo į kultūros vertybių registrą procedūra”, – prieš kelias savaites patvirtino Telecentro atstovas Valdas Kaminskas. Paklaustas, kodėl toliau vyksta aukcionas, nors dar nėra galutinai įtvirtinta šio objekto paveldosauginė vertė, jis atsakė, esą šis faktas aukcionui įtakos neturi.

„Pardavimo (aukciono) procesui įtakos turi tik tiek, kad apie minėtos procedūros faktą turime pranešti aukciono dalyviams. Objekto įtraukimas į Kultūros vertybių registrą dar nereiškia, kad jis negali būti parduodamas“, – pridūrė V. Kaminskas.

Tačiau naujasis šeimininkas privalės saugoti vertingąsias pastato savybes, o apie nugriovimą negali būti nė kalbos.

reklama

Nuo šiandien šiam objektui suteiktas nacionalinis reikšmingumo lygmuo, o nustatytų vertingųjų savybių pobūdis yra unikalus architektūrinis bei unikalus istorinis. 

Saugotinos vertingosios savybės yra pastato kompaktinis tūris, mišrus aukštų išplanavimas, fasadų architektūrinio sprendimo visuma bei kiti konstrukcijos elementai. Saugotinos yra ir pastato viduje nuo Kauno tvirtovės radijo stoties laikų išlikusios storos metalinės kniedytos durys.


dgn.lt nuotr.

Naujų objektų nebenori įtraukti

Kaip atsitiko, kad šis unikalus pastatas Kauno Žaliakalnyje, netoli Ąžuolyno, istorinės Sporto halės ir Dainų slėnio, iki šiol nebuvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą?

Buvęs radijo pastatas iki šiol nebuvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą kaip atskiras objektas, nes jis ir taip pateko į kultūros paveldo vietovės – Kauno istorinės dalies, vadinamos Kauno Žaliakalnio 1-oji, teritoriją ir yra kultūros paveldo vietovės vertingoji savybė. Taip portalui Alfa.lt teigė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovė Dovilė Bielevičiūtė.

Beje, įdomus faktas: pasirodo, departamentas apskritai yra sustabdęs naujų objektų įrašymą į Kultūros vertybių registrą. „Išimtys daromos tik ypač svarbiems objektams ar tiems, kuriems gresia sunaikinimas“, – naujos tvarkos ypatumus paaiškino specialistė.

Kas būtų buvę?

reklama

Dėl vieno ar kito objekto įtraukimo į minėtą registrą paprastai kreipiasi bendruomenės, suinteresuoti piliečiai, savivaldybės, valdžios institucijos.

Dėl buvusio radijo pastato Kaune į paveldosaugininkus kreipėsi Udrius Armalius ir Seimo narys Naglis Puteikis. „Vėliau kreipėsi dar du piliečiai, galimai Žaliakalnio gyventojai“, – pridūrė D. Bielevičiūtė.

Sunerimę kauniečiai baiminosi, kad, kol šis pastatas nebus paskelbtas kultūros vertybe, tol investuotojams bus atrištos rankos šiame vertingame Žaliakalnio žemės sklype daryti, ką nori.

Po tokių skundų Kultūros paveldo departamentas greitai pradėjo buvusio radijo pastato Kaune įrašymo į registrą procedūras ir šiandien jas baigė. 


diena.lt nuotr.
reklama