Už lietuvio tekančiai nuotakai indei ant rankų išpiešė Vilniaus katedrą

Indiškos vestuvės
Indiškos vestuvės
© 123rf.com

Palangiškių grupelė turėjo neeilinę progą sudalyvauti indiškose vestuvėse. Meilė indei suteikė galimybę palangiškiui Ovidijui pažinti indišką kultūrą. O ši proga atviliojo į svečią šalį ir būrį jaunojo bičiulių su jo tėveliais priešaky.

Vestuvės švenčiamos savaitę

Palangiškių būrelis, kurių daugumą sudarė Palangos kultūros ir jaunimo centro kolektyvų „Guboja“, „Bočiai“ ir „Banguolis“ nariai, į Indiją vyko jaunojo tėvelių Vidmanto ir Onutės Narkų dėka, kurie taip pat aktyviai dalyvauja kultūrinėje veikloje. Šie ir pasikvietė bičiulius dalyvauti džiugioje jų šeimos šventėje.

Meno kolektyvo vadovas Rimgaudas Juozapavičius, vadovaujantis vyrų ir moterų chorams, papasakojo, jog palangiškis Ovidijus su savo būsimąja žmona Shweta susipažino Anglijoje, kur studijavo.

Shwetos šeima, užimanti visuomenėje aukštesnę padėtį, įsikūrusi Indijos mieste Vadodaroje. Ten, kaip įprasta, dideliame name gyvena močiutė, kuri ir turi aukščiausią valdžią šeimoje, jos sūnus su šeima ir anūkai.

reklama

Jeigu Lietuvoje įprastai vestuvės švenčiamos dvi dienas, tai Indijoje kur kas ilgiau – net savaitę. O ir svečių suėjo apie 500. Vestuvėse dalyvavę lietuviai šventė išskirtinę progą drauge su visais tris dienas.

Tiesa, verta paminėti, jog palangiškiai šventėje buvo dėmesio centre. Jiems buvo suteiktos išskirtinės vietos. „Užsieniečiams jų namuose suteikiama išskirtinė pagarba. Bet kur negalėjome sėsti, priekinėse eilėse“, – šypsojosi pasakodamas R. Juozapavičius. O ir gatvėse su jais daug kas pageidavo nusifotografuoti.


Rytinė mankšta Kalkutoje (Indija) © SCANPIX/REUTERS

Rytinė mankšta Kalkutoje. „Reuters“ nuotr.

Mišiose pasijuto šalia kažko didingo

Pirmiausia, apie pirmąjį įspūdį atvykus į kitą šalį – juk palangiškiai atvyko į šalį, kurioje vyrauja visai kitokie įpročiai. Kaip pasakojo vestuvių dalyviai, išskirtinė prabanga vyrauja tik namų teritorijoje – ten viskas tviska, blizga, tačiau už tvoros atsiveria visiškai kitoks vaizdas. „Baisūs šiukšlynai visur, o kaip važiuoja, kad jūs pamatytumėte – tiesiog bet kaip. Ir pypina, nuolat pypina vienas kitam, šaukia vienas ant kito. Bet svarbiausia – nebūna jokių avarijų, kaip jie taip sugeba, man buvo mįslė. Neperpratau visos viešnagės metu“, – savo įspūdžiais dalijosi palangiškis R. Juozapavičius.

Indijoje pirmą kartą viešėję palangiškiai pripažino, kad šalis paliko didelį įspūdį, tačiau grįžus dar ilgai ausyse zvimbė nuolatinis triukšmas, regėjosi dulkės ir smarvė. Vadodaros miestas apskritai Indijoje – vienas iš švariausių, kituose miestuose vaizdas gerokai prastesnis nei regėtas ten palangiškių.

Aplankė palangiškiai ir budistų šventyklą, tačiau populiarumu niekam nesusileidžia induizmas. Induizmo išpažinėjų esama apie 90 milijonų. Budizmą išpažįsta daugiau pasiturinčiųjų luomo atstovai.

reklama

„Mišios ten taip pat gerokai skiriasi nuo mūsiškų. Tai, kad myli Dievą, jie demonstruoja įvairiausiais būdais. Beje, mišiose dalyvavo ir papuoštas dramblys (tas dramblys toje šventykloje ir gyvena), atvedė ir papuoštą nedidelį buliuką, iššovė patranką. Pasibaigus mišioms dar visus ir apkabina, padovanojo po vaisių. Mus, bet tik vyrus, greit nuvedė į priekį. Bet ir išeini iš mišių išties jausdamas, kad pabuvai šalia kažko tikrai didingo“, – pasakojo Rimgaudas.

Žinoma, kad karvės Indijoje labai gerbiamos. Jos ten vaikšto gatvėmis, kaip pas mus benamiai šunys ar katės. „Ir mes susidūrėme. Eina palengva jos gatve. Nė nepastebėjome iš pradžių. Kepštelėjo į šoną, kad pasitrauktume, pasitraukėme ir praėjo ramiu žingsniu. O štai šuo, kuris gulėjo jų kelyje, karvėms nei kiek netrukdė, aplenkė jį, ir tiek“, – juokėsi pasakodamas R. Juozapavičius. Raguotosioms ten nėra lengva gyventi – vyrauja karštis, nuolat reikia ieškoti vandens, lietaus nėra, o ir dėl maisto tenka kaulyti, laukia žmonių malonės.

Tai, kad ten karšta, patyrė ir palangiškiai. Jie pripažino, kad dienos metu sunku buvo kur ir nosį iškišti, karštis tiesiog alino. Laisviau atsipūtus vaikščioti buvo įmanoma tik vakarais.


Karštis Indijoje © SCANPIX

Karštis Indijoje. „Scanpix“ nuotr.

Lietuviai ir indai – panašūs

Grįžtant prie svarbiausio lietuvių kelionės tikslo – vestuvių, kartu į nuotykį leidusis palangiškė Ringailė Juozapavičiūtė papasakojo, jog indams vis dar nesvetima tėvams parūpinti savo vaikams antrąsias puses, santuokos jau būna suderintos.

„Jaunąją dažniausiai šeima renkasi iš toliau, kad nebūtų kraujomaišos rizikos. Atsižvelgiama ir į išsilavinimą, kad abu poroje būtų panašaus išsilavinimo, iš to paties luomo, panašios turtinės padėties“, – apie išlikusias tradicijas pasakojo Ringailė.

Kaip minėta, palangiškis su būsimąja žmona susipažino Anglijoje, kur ji studijavo. „Ir kai ji buvo bebaigianti mokslus, giminaičiai intensyviai ėmė domėtis, kaip jai sekasi, kokie jos planai, siekdami išsiaiškinti jos planus dėl šeimos kūrimo. Bet ji grįžusi prisipažino, kad turi draugą iš Europos ir jie turi planų kurti šeimą. Jos tėvai labai noriai priėmė būsimą žentą, nekilo jokių prieštaravimų“, – keletą detalių papasakojo R. Juozapavičiūtė.


Pompastiškas Indijos Respublikos dienos paradas © SCANPIX

Pompastiškas Indijos Respublikos dienos paradas. „Scanpix“ nuotr.

Kadangi indams labai svarbios jų tradicijos, jų stengėsi paisyti ir atvykę palangiškiai. „Norėjome pasipuošti indiškais drabužiais, sariais, tad nuėjome nusipirkti. Apsirengėme per vestuvių ceremoniją būtent jų tradiciniais rūbais“, – sakė Ringailė.

Palangiškiai atkreipė dėmesį, jog nors tradicijos pas mus ir ten skiriasi, tačiau žmonių išvaizda – beveik vienoda, tik indai yra tamsesni. „Antai istoriniuose šaltiniuose galima aptikti, jog indai buvo užklydę į mūsų šalį, gal ir turime to paties geno“, – paspėliojo pašnekovė.


Indijos moterys © SCANPIX

Indijos moterys. „Scanpix“ nuotr.

Išsaugoti tradiciniai ritualai

Nuo seno Indijoje išlikusios tradicijos saugomos ir šiandien, tik gal kiek prasmę pakeitusios. Jeigu ritualinis apsivalymas seniau tikrai reikšdavo norą būti švaresniems, šiandien tai tiesiog išlikusi tradicija, kurios laikomasi nuo seno. Jaunajai visus ritualus atlikti padėjo šeimos moterys, o jaunajam – jo artimiausios moterys, dalyvavusios vestuvėse.

Žinoma, kokios indiškos vestuvės be šokių, be kūno paišybos – visa tai itin žavėjo visus šventės dalyvius. Įdomiausia tai, jog nuotakai ant rankų buvo išpiešti žymiausi Lietuvos objektai, pavyzdžiui, Vilniaus katedra. Taip ji pagerbė sutuoktinį.

Jau ir taip viskas nuotakos namuose blizgėjo šventinėmis dienomis, bet dar labiau suspindo pagrindinę tuoktuvių dieną. Visi svečiai itin išsipuošė, vyravo ryškios spalvos, išpuošta aplinka. Neatsiliko nuo vietinių ir palangiškiai. Negana to, kad stengėsi ir jie pasipuošti pagal tenykštes tradicijas, jiems dar ir vietiniai padėjo. Pavyzdžiui, moterims padėjo užsijuosti šalį, kuris šiek tiek slėpė pilvą, kadangi saris sudarytas iš dviejų dalių, o vyrų galvas papuošė turbanais. Jaunojo artimieji ir bičiuliai buvo papuošti rožiniais, o jaunosios – oranžiniais galvos apdangalais.


Pompastiškas Indijos Respublikos dienos paradas © SCANPIX

Pompastiškas Indijos Respublikos dienos paradas. „Scanpix“ nuotr.

Jaunikis pas savo išrinktąją atvyko ne bet kaip, o ant žirgo, kaip pasakose princas. Kai atjojo prie visų laukiančių svečių, įvyko tarsi priimtuvės – palangiškis buvo priimtas į šeimą. Visi netrukus sutiko ir jaunąją, kurią pasodino šalia jaunojo.

„Svečiai ilgai šventėje neužsibuvo, liko tik artimiausieji ir mes, būrelis atvykėlių. Šventėje jokios režisūros nebuvo. Visi veikia, kas ką pageidauja. Vaišinasi, bendrauja. Tiesa, alkoholio šventėje nebuvo, ten apskritai toje teritorijoje alkoholis labai ribojamas, tačiau kiekvieną draudimą galima apeiti, ten – ne išimtis“, – atskleidė R. Juozapavičiūtė.

Ringailė atkreipė dėmesį, jog, kaip ir per mūsų vestuves, ten taip pat netrūko emocijų, ašarų.


Nuotakos pasirodymas © Youtube.com

Nuotakos pasirodymas. Asociatyvi Yotube.com nuotr.

Ir europietiškos vestuvės

Kaip pasakojo palangiškiai, Vadodaros miestą valdo karalius, jo rūmus lietuviams teko pamatyti. „Žmonės jį gerbia, nes jis ir mokyklas steigia, ir ligonines. Rūmuose yra tokia salė, kur visi atšventėme europietiškas vestuves. Ten regėjome daug istorinių objektų, paveikslų, kardų. Fotografuoti viduje nebuvo leidžiama, tik iš išorės“, – pasakojo Ringailė.

Šioje šventėje palangiškiai jau stengėsi pasipuošti lietuviškais akcentais, moterys buvo atsivežusios ir gintarinių karolių, vyrai užsirišo tautines juosteles. Panaudota ir keletas lietuviškų vestuvių tradicijų – juostų tunelis, stalo užsėdimas, lietuviškos dainos.

Beje, indiškose vestuvėse nuskambėjo ir lietuviškas himnas. „Visai netyčia iš tiesų. Buvome atsivežę lietuviškų dainų įrašų ir tarp jų įsiterpė mūsų himnas. Išgirdę jį greit sumojome, kad ką bedarysi, stojam ir dainuojam. Indai tik pakraipė galvomis, bet ir jie pasekė mūsų pavyzdžiu. Taip netyčia sugiedojome indiškose vestuvėse ir Lietuvos himną“, – nusijuokė R. Juozapavičius.

reklama

„Kas man labiausiai patiko Indijoje, tai žmonių dvasiniai dalykai, energija, papročiai, tiki jie visu tuo, bet ne paranojiškai“, – patikino Ringailė.

Kadangi indai itin gerbia savo kultūrines tradicijas, pagarbą išreiškė ir lietuviškosioms – mielai įsitraukė į visas tradicijas. Beje, Shweta iškart pareiškė, jog jos noras būtų gyventi uošvių namuose Palangoje, kaip ir įprasta Indijoje. Ji jau netgi ir susikalba lietuviškai. Tačiau panašu, kad jaunavedžiai vėl grįš į Indiją, tik jau ne į Shwetos tėvų namus, o ieškos atskirų. 


Indijos kariai ant kupranugarių. Fone – prezidentiniai rūmai © SCANPIX

Indijos kariai ant kupranugarių. Fone – prezidentiniai rūmai. „Scanpix“ nuotr.

reklama