Alternatyvos piniginėje: kuo vietos pinigai pranašesni už nacionalinius?

Brixton 4
Brixton 4
© Alfa.lt

Bendruomenės valiutos jau keletą dešimtmečių gyvuoja visame pasaulyje – nuo Mombasos lūšnynų iki pietų Londono rajono. Giedrė Steikūnaitė domisi, kuo vietos pinigai pranašesni už nacionalinius.

Brikstonas – pietų Londono rajonas, kurį namais vadina daugiau nei šimto tautybių atstovai, – seniai garsėja dinamiškumu, avangardiniu charakteriu, revoliucinėmis idėjomis. Galbūt todėl būtent čia gimė pirmoji Britų salose urbanistinės bendruomenės valiuta – Brikstono svaras (Brixton pound, B£), kurio santykis su britų svaru sterlingų – 1 : 1.

reklama

Adresu 77 Atlantic Road, pašto kodas SW9 8PU, Londone veikia kavinė, kurioje kainos nenustatytos: už karštuosius gėrimus, salotas ar sumuštinius sumoki tiek, kiek manai esant verta. Mieste, kuriame puodelis kapučino paprastai atsieina apie tris svarus sterlingų, tau suteikiama laisvė pačiam įkainoti savo kavą. Prie kompiuterių palinkę trisdešimtmečiai čia, kaip ir kitose Londono užeigose, tvarko reikalus ir žmonėjasi. Skirtumas toks, kad jų sumuštiniai pagaminti iš rajone surinktų maisto produktų atliekų arba prekybos vietose atsiradusio pertekliaus (Didžiojoje Britanijoje išmetama maždaug trečdalis viso nuperkamo maisto). Čia – „Brikstono svaro kavinė“ (Brixton Pound Cafe), įkurta kaip pagalbinė to paties pavadinimo bendruomenės valiutos dalis. Jos darbuotojai, kaip ir idėjos iniciatoriai, dalį algos gauna Brikstono svarais.

Bendruomenės valiutos yra tam tikroje geografiškai apibrėžtoje žmonių grupėje priimtas atsiskaitymo būdas už darbą, paslaugas ar prekes. Jos veikia paraleliai su oficialia šalies valiuta ir šios nepakeičia. Savanoriškai naudojamos bendruomenės valiutos kuriamos siekiant išspręsti specifines rajono ar bendruomenės problemas, tokias kaip parama nepriklausomoms vietos parduotuvėms, aplinkosauga, kokybiškesnė senolių priežiūra.

Popieriniai Brikstono svarai rajone cirkuliuoja jau aštuonerius metus. 2011-aisiais pristatyta elektroninė mokėjimų B£ platforma. Šiuo metu apie 250 verslų priima tiesioginius mokėjimus Brikstono svarais, apie 200 – SMS. Rajone yra ir Brikstono svarus išduodančių bankomatų. Tačiau, pasak vieno B£ įkūrėjų Tomo Shakhli, bene didžiausias šios valiutos pasiekimas toks, kad ji vis dar gyvuoja. „Sakau taip todėl, kad istoriškai bendruomenės valiutos išgyvena labai trumpai. Įvedamos su didžiuliu džiaugsmu, tačiau po metų ar dvejų jos pranyksta arba žmonės tiesiog praranda entuziazmą, – „IQ Life“ teigė T. Shakhli. – Tai didžiulis iššūkis, tačiau mes vis dar čia ir vis dar esame matomi.“

reklama

Nors kabintis medalius dar ankstoka, pirminis sprendimas su naująja valiuta elgtis kaip su kūrybišku verslu pasiteisino. Anot T. Shakhli, paprastai bendruomenės valiutos, bandydamos atrodyti kaip „tikri pinigai“, būna neišvaizdžios, vizualiai nuobodžios. „Turėjome ambicijų: net ir būdami maži, nesukaupę didelio biudžeto galime daug pasiekti ir atrodyti rimtai“, – sako T. Shakhli. Brikstono svaro dizainas vizualiai įspūdingas – ant ryškiaspalvių banknotų pavaizduoti vietos herojai, tarp jų ir muzikantas Davidas Bowie. Tačiau jei valiutos tikslas tik atrodyti gražiai, ji tampa viso labo dailiu suvenyru turistams.

Tai – bene dažniausiai gatvėje girdima kritika Brikstono svaro atžvilgiu. Taip, banknotai dailūs, tačiau kokia iš jų reali nauda vietos gyventojams? T. Shakhli nuomone, dauguma su valiutos kūrėjais bendradarbiaujančių verslininkų naudos gauna iš Brikstono svaro rinkodaros galios, iš ją remiančios idėjos pinigus leisti vietoje – būtent šiame rajone. Kai kurie verslininkai kasose skaičiuoja tūkstančius Brikstono svarų. Nežinia, ar jie ten būtų atsiradę ir oficialių svarų sterlingų pavidalu. „Sunku tiksliai pamatuoti šios idėjos naudą. Tačiau galiu tvirtai pasakyti, kad mes padėjome Brikstoną išreklamuoti kaip rajoną, kuriame bendruomenė labai svarbi net ir komerciniame kontekste. Taip pat parodome, kad alternatyvi ekonomika įmanoma net ir tokiame tradicinės ekonomikos metropolyje kaip Londonas. Jei pyksti ant pasaulinės finansų sistemos ar bankų, Brikstono svaras tau suteikia galimybę pozityviems pokyčiams“, – sako šios valiutos vadybininkas.

Brikstono svaro tikslai keli: remti smulkiuosius vietos verslininkus, padėti užtikrinti socialinę ir finansinę rajono gyventojų ateitį, diegti savarankišką pagalbos saviems modelį. Ne paskutinėje vietoje ir tikslas mažinti neigiamą poveikį aplinkai. „Privalome siekti importuojamų ir vietos produktų pusiausvyros, nes dabartinė padėtis netvari: jei visi gyventų taip, kaip brikstoniečiai, gamta pasibaigtų turbūt jau rytoj, – sako T. Shakhli. – Importuojame per daug, per didele aplinkosaugos kaina, tad turime judėti vietos produkcijos link, o Brikstono svaras yra šio proceso dalyvis. Turbūt efektyviausias mūsų valiutos nuopelnas, kad ji verčia žmones labiau mąstyti. Tačiau norint išspręsti šias problemas vien Brikstono svaro neužteks – jis turi įsilieti į platesnį sprendimų srautą.“

Kita dažnai girdima kritika B£ atžvilgiu yra klausimas apie tuos bendruomenės narius, kurie neišgali gurkšnoti kapučino su sojų pienu vienoje iš daugybės dailių hipsteriškų Brikstono kavinių. Kaip B£ prisideda prie skurdo mažinimo ir ne tik pasiturinčių bendruomenės narių gerovės? T. Shakhli sutinka, kad kritika iš dalies pagrįsta, tačiau stiprus vietos ūkis naudingas visiems. Brikstono svaro komanda remia teisingumu grįstą ekonomiką, didesnius atlyginimus darbuotojams. Jau kelerius metus veikia projektas „Brikstono fondas“, suteikiantis finansinę pagalbą nedidelėms organizacijoms, dirbančioms skurdo mažinimo, bendruomenių stiprinimo, socialinio teisingumo srityse. Į fondą atkeliauja verslininkų dovanoti pinigai, taip pat per internetines transakcijas surinkti minimalūs mokesčiai.

Šia valiuta taip pat siekiama padėti žmonėms kitaip mąstyti apie pinigus. T. Shakhli sako nesitikintis, kad visi aplinkui naudos vien Brikstono svarus: „Tačiau pinigai turi daugiskaitines reikšmes, ir žmonės tai pradeda suprasti. Yra daugybė įvairių valiutų, ne tik nacionalinė, ir mes jas nuolat naudojame kartais patys to nesuprasdami.“ Prekybos centruose renkami taškai, nuolaidas suteikiančios lojalumo kortelės, devyni antspaudai kavinės kliento kortelėje (dešimta kava nemokamai) – tai vis valiutos formos, kuriomis siekiama vartotojus išlaikyti savoje ekosistemoje. Brikstono svaras yra viena tokių.

reklama

Pinigų evoliucija


Šioje kavinėje galima atsiskaityti Brikstono svarais. (G. Steikūnaitės nuotr.)


Patys savaime pinigai yra niekas – tik spalvotas popierėlis ar gabalėlis metalo. Vertę jiems suteikia žmonių sutarimas, kad pinigai yra priemonė keistis prekėmis ir paslaugomis, matavimo vienetas ir turto kaupimo sandėlis. Mainai – tu man avį, aš tau javų – yra seniausia keitimosi ištekliais ar paslaugomis forma, atsiradusi bent prieš 10 tūkst. metų, dar gerokai prieš sukuriant pinigus.


Dabartinės Kinijos teritorijoje jau prieš tris tūkstančius metų buvo atsiskaitoma kriauklėmis, ietigaliais, peiliais; vėliau įrankius pakeitė mažesnės ir patogesnės jų imitacijos iš bronzos bei vario. Egipte, senovės Mesopotamijoje (dabartinis Irakas) naudoti standartizuoto svorio aukso gabalai. Tikėtina, kad dabartinių šlamančiųjų protėviai buvo gyvūnų odos gabalėliai. Popierinius pinigus pradėta gaminti Kinijoje maždaug VII a. Išradus popierių pastebėta, kad tokią valiutą gerokai lengviau transportuoti prekybiniais keliais nei maišus monetų. Europoje pirmasis valstybinis banknotas išleistas gerokai vėliau – 1661 m. tai padarė Švedija. Pinigų evoliucija vyksta ir dabar: bitkoinas yra skaitmeninė valiuta, už kurią perkama ir parduodama tik elektroninėje erdvėje. Bendruomenės valiutos – vienas šio proceso etapų.

reklama

Kas laukia toliau? „Brikstone yra daug žmonių su pinigais ir daug žmonių be pinigų, – sako T. Shakhli. – Nenorime tokios situacijos, kai turtingų ir skurdžiau gyvenančių asmenų keliai niekada nesusikerta. Tačiau kaip juos sujungti?“ Brikstono svaro kūrėjai planuoja išbandyti atnaujintą skaitmeninę valiutą ir ją panaudoti atskirčiai mažinti. Pavyzdžiui, kaskart už prekes mokant internetu tam tikra suma kapsėtų į vietinės su skurdu kovojančios organizacijos sąskaitą. Be to, norima persikelti arčiau rajono centro ir po vienu stogu sujungti įvairias bendruomenines iniciatyvas. „Brikstono svaras suteikia galimybę išbandyti idėjas, kurioms masės galbūt dar nėra pasiruošusios, – sako T. Shahkli. – Mūsų visų labui norėtume perimti daugiau viešosios erdvės.“


Keliolika Didžiosios Britanijos miestų bandė prisijungti prie idėjos savomis valiutomis, tačiau nedaugelis tų projektų išgyveno. Bristolio svaras – vienintelė Britų salyne bendruomenės valiuta, veikianti visame mieste. Bristolis, panašiai kaip Londono Brikstonas, didžiuojasi tradicijų laužytojo etikete: čia erdvės randa neįprastos iniciatyvos.


reklama

Su valstybės reguliuojama Bristolio kredito unija įkurta ne pelno organizacija parengė sistemą, prie kurios prisijungę gyventojai parduotuvėse, kavinėse gali Bristolio svarais atsiskaityti internetu arba SMS. Verslininkai taip pat skatinami tarpusavyje sandorius vesti vietos valiuta. Popierinius Bristolio svarus gali naudoti visi miesto gyventojai ir lankytojai, nepriklausomai nuo to, ar jie turi sąskaitas Bristolio kredito unijoje.

Verslininkams investicijos siekiant prisijungti prie Bristolio svaro tinklo yra minimalios: priimti internetinį mokėjimą atsieina 1 proc. sumos (bet ne daugiau nei 95 pensus); priimti mokėjimą SMS žinute kainuoja 2 proc. sumos (mažiausiai 10 pensų). Tai gerokai pigiau, nei atsiskaitant kredito kortele. Be to, verslininkai bet kuriuo momentu gali atsijungti nuo Bristolio svaro sistemos ir vietos valiutos likučius savo sąskaitoje išsikeisti į svarus sterlingų.


Buvęs miesto meras kadencijos metu algą gaudavo Bristolio svarais, kaip ir dalis miesto savivaldybės darbuotojų. Be to, Bristolis – pirmasis miestas, kuriame vietos valiuta galima susimokėti ir kai kuriuos mokesčius. Teigiama, kad vietos valiuta padeda išlaikyti pinigus bendruomenėje, nes jie cirkuliuoja apibrėžtoje teritorijoje ir padeda remti savus tiekėjus, augintojus, gamintojus ir prekiautojus. Didžiuosiuose prekybos tinkluose išleisti pinigai tarsi kiauru kibiru iškart iškeliauja į sąskaitas kitose šalyse. Bristolio svaras, teigiama, užkamšo šias skyles ir toliau pildo „kibirą“ miesto gyventojų labui. Per dvejus su puse metų Bristolyje išleista apie 800 tūkst. Bristolio svarų.


reklama

Apsauginis tinklas

Ar bendruomenės valiuta iš tikrųjų gali sumažinti skurdą? Afrikos ir Pietų Amerikos atvejai rodo, kad tam būtina įtraukti visą bendruomenę, o naują sistemą paremti tarpusavio pasitikėjimu. Čia bendruomenės valiutos veikia kaip apsauginis tinklas sunkesniu ekonominiu laikotarpiu, o atėjus geresniems laikams grįžtama prie oficialios šalies valiutos.


reklama

2010 m. Kenijoje esančiame Mombasos Kongowea rajone pristatyta „Eco-Pesa“ (pesa svahilių kalba reiškia pinigus) – vietos talonų (čekių) sistema, skatinanti bendruomeninę savitarpio pagalbą. Už šiukšlių rinkimą ir rūšiavimą, aplinkos tvarkymą, griovių kasimą gyventojams išmokamos „Eco-Pesos“, kurias jie gali išleisti vietos parduotuvėse. Vėliau pradėta diegti paskolų „Eco-Pesomis“ vietos organizacijoms ar smulkiesiems verslams sistema. Pasak idėjos autorių, kuo daugiau „Eco-Pesų“ cirkuliuoja bendruomenėje, tuo daugiau Kenijos šilingų lieka rezerve. Remiantis šios sistemos pamokomis, 2013 m. Bangladeše – viename neturtingiausių Mombasos rajonų – įvesta „Bangla-Pesos“ bendruomenės valiuta. Gyventojai ją lengvai priėmė; maždaug 200 verslininkų, daugiausia moterų, gavo kreditus verslui palaikyti ir plėsti. Skaičiuojama, kad prekyba rajone išaugo penktadaliu.


Palmeiros miestelyje Brazilijos šiaurės rytuose 1998-aisiais įkurtas bendruomeninis smulkiųjų kreditų bankas „Banco Palmas“, skirtas padėti gyventojams dalyvauti rajono ekonomikoje. „Banco Palmas“ išduoda nedideles paskolas ne oficialiais Brazilijos realais, o vietos valiuta palmomis (santykiu 1 : 1). Paskolos būna vartojimo (be palūkanų, skirtos maistui įsigyti) arba gamybinės (smulkiajam verslui pradėti ar plėsti). Šie pinigai išleidžiami Palmeiroje, ir tai didina vietos prekiautojų apyvartą. Be to, suteikdamas smulkiuosius kreditus, „Banco Palmas“, priešingai nei tradiciniai bankai, nereikalauja įvairių dokumentų ir finansinių garantijų, kurios iš esmės užkerta kelią nepritekliuje gyvenantiems žmonėms pradėti bristi iš skurdo. Už nedideles paskolas Palmeiroje laiduoja gyventojo kaimynai ir taip kuria tarpusavio pasitikėjimu bei asmenine atsakomybe paremtą tinklą.


Ši sistema remiasi teorija, jog bendruomenėse pinigų – kad ir nedaug – yra, tik šie jose nepasilieka. „Problema buvo tai, kad 80 proc. valiutos labai greitai palikdavo vietos ekonomiką. Esame neturtingi, nes prarandame tai, ką turime, taip pat nedideles santaupas. Tad rajonai nėra skurdūs – jie tokie tampa“, – vienas „Banco Palmas“ įkūrėjų João Joaquimas de Melo Neto Segundo cituojamas Bernard’o Lietaer ir Jacqui Dunne knygoje „Pergalvojant pinigus. Kaip naujos valiutos stoką paverčia klestėjimu“ (Rethinking money: How new currencies turn scarcity into prosperity). „Banco Palmas“ padėjo sukurti beveik 2 tūkst. darbo vietų.

reklama

Nyderlanduose esančiuose Toleno ir Bergeno prie Zomo miestuose veikia pinigų sistema „SamenDoen“, kurioje dalyvauja vietos gyventojai, valdžia, įvairios organizacijos ir nepriklausomi prekybininkai. Programos tikslas – kviesti žmones aktyviai remti savo bendruomenę. „SamenDoen“ grįsta taškų sistema: jie renkami, pavyzdžiui, apsiperkant ne prekybos centre, o vietos kepykloje, padedant senukams, tvarkant daugiabučio kiemą. Sukaupti taškai virsta nuolaidomis ir specialiais smulkiojo vietos verslo pasiūlymais. Organizacijos savo taškus gali iškeisti į eurus. Už pagalbą taškais kartais atsidėkoja ir patys gyventojai.


Panaši sistema, žinoma kaip „Laiko bankai“, veikia įvairiuose Europos ir kitų žemynų miestuose. Jų idėja paprasta: už tam tikrą valandinę veiklą (pagalbą su namų darbais, dviračio rato pakeitimą) žmogus gauna atitinkamą kiekį kreditų, kuriuos gali panaudoti atsiskaitydamas už sau reikalingas paslaugas. Mainai, skirtingai nei įprasti „aš tau avį, tu man javų“, vyksta platesniame tinkle: „aš tau įkalu vinį į sieną, tu Jonui nudažai sienas, Jonas mane moko japonų kalbos“. Ekonomiką paįvairinantys „Laiko bankai“ paremti lygybės principu: valanda mano darbo visada lygi valandai kito žmogaus darbo. Tai – ne skola, o tarpusavio pasitikėjimu grįsta valiuta.


reklama


Davido Bowie atvaizdas ant dešimties Brikstono svarų banknoto. (G. Steikūnaitės nuotr.)