Lietuvoje siūloma įteisinti aukštąsias mokyklas priverstinėje emigracijoje

Mokiniai Britanijoje
Mokiniai Britanijoje
  © SCANPIX

Grupė Seimo narių siūlo šalyje įteisinti aukštąsias mokyklas priverstinėje emigracijoje, siekiant, jog Lietuvoje galėtų atsirasti mokyklų, kurios negali savo veiklos tęsti kitose šalyse dėl politinio persekiojimo.

Penktadienį Seime konservatoriaus Andriaus Kubiliaus, „socdarbiečių“ frakcijos atstovo, užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, liberalo Arūno Gelūno, Mišrios Seimo narių grupės atstovo Gintaro Steponavičiaus ir valstiečio Eugenijaus Jovaišos įregistruotose Mokslo ir studijų įstatymo pataisose aukštoji mokykla priverstinėje emigracijoje (egzilyje) apibrėžiama kaip Lietuvos aukštoji mokykla, kurios akademinės laisvės kilmės šalyje buvo apribotos, studentų galimybės į aukštąjį mokslą suvaržytos, o pačios institucijos veikla nutraukta dėl politinių priežasčių. Aukštosios mokyklos priverstinėje emigracijoje statusą, kaip siūlo parlamentarai, galėtų suteikti Vyriausybė Užsienio reikalų ministro teikimu.

Siūlomose įstatymo pataisose numatoma, kad Lietuvos švietimo ir mokslo ministras galėtų aukštosioms mokykloms, veikiančioms priverstinėje emigracijoje (egzilyje), nustatyti specialias studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo, aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo, realiųjų išteklių vertinimo, leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą suteikimo ir jo panaikinimo procedūras, kriterijus, rodiklius, vertinamąsias sritis. Aukštųjų mokyklų priverstinėje emigracijoje išorinį vertinimą organizuotų Studijų kokybės vertinimo centras.

Pataisų autoriai tikina, kad šios idėjos esmė – sudaryti realias galimybes aukštosioms mokykloms, priverstoms nutraukti kilmės šalyje savo veiklą dėl politinių priežasčių, tęsti veiklą Lietuvoje, taip pat sudaryti sąlygas šių aukštųjų mokyklų studentams laisvai ir netrukdomai studijuoti Lietuvoje.

Anot įstatymų pataisų teikėjų, palankių sąlygų aukštosioms mokykloms, veikiančios priverstinėje emigracijoje, sudarymas atneštų naudos Lietuvai įvairiais aspektais.

„Įstatymo priėmimas gali turėti teigiamos įtakos, nes Lietuvoje užsienio studentai, jų artimieji, dėstytojai išleis daugiau lėšų, aukštosios mokyklos parengs nemažai specialistų, kurių dalis galėtų įsilieti į Lietuvos darbo rinką (nors pagrindinė tokių aukštųjų mokyklų misija – rengti specialistus kilmės valstybėms). Nemažą dalį lėšų šios aukštosios mokyklos sumoka įvairių mokesčių pavidalu į valstybės biudžetą.

Ne tik gerėtų Lietuvos įvaizdis užsienio šalyse, tačiau tai būtų konkreti Lietuvos parama demokratijos plėtrai Rytų Europos valstybėse“, – teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte.