Tanklaiviui „Independence“ Lietuvos vėliava gali būti per brangi, teks kelti Kipro?

Jei Lietuva išpirks tanklaivį „Independence“, kokią vėliavą jame iškels?
Jei Lietuva išpirks tanklaivį „Independence“, kokią vėliavą jame iškels?
  © Archyvas

Lietuva ketino išpirkti iš Norvegijos kompanijos „Hoegh“ nuomojamą tanklaivį-dujų saugyklą „Independence“. Kyla klausimas, kokia tada jame būtų iškelta vėliava. „Šiandien žiūrint iš verslo perspektyvos jame kabinti Lietuvos vėliavą būtų nesąmonė“, – sakė Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka.

Ir Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža sutinka su tuo, kad Lietuvos vėliava „Independence“ nebūtų gerai. 

„Kadangi šis laivas stovi, tarptautinių reisų nedaro, jūrininkams dienpinigių jame mokėti nebūtų galima. Jie mokami tik išplaukus iš Lietuvos teritorinių vandenų arba tada, jeigu laivas atplaukia į Lietuvos uostą paimti krovinio ar jo iškrauti. Vadinasi, beveik pusė atlyginimų jūrininkams nebūtų mokama. Dėl maitinimo irgi kiltų daugybė klausimų, papildomai būtų apmokestinamas laivo savininkas. Kadangi laivas neplaukioja, greičiausiai laivo pajamos būtų apmokestinamos kranto įmonės pajamų mokesčiu. Ir dar daugybė visokių niuansų išlįstų „Independence“ iškėlus Lietuvos vėliavą. Greičiausiai tokiu atveju laivas taptų paprasčiausia mūsų šalies kranto gamykla“, – mano P. Bekėža.

„Jeigu AB „Klaipėdos nafta“ bandys tą laivą išpirkti, ji turės skolintis pinigų. Kyla klausimas, ar bankai sutiks skolinti, jeigu šiame laive bus Lietuvos vėliava. Skolintojui gali būti suprantamesnė, pavyzdžiui, Kipro jurisdikcija. Visko gali būti, kad bankai gali pradėti reguliuoti tą dalyką“, – mano G. Kutka.

Jeigu bankai nebūtų kliūtis, laivo savininkas galėtų spręsti, kokią jam vėliavą rinktis. Tada būtų pradėtas mokesčių vertinimas. Asociacijos direktoriaus manymu, šiandien Lietuvos vėliava būtų labai brangi. Pirmiausia iškiltų mokesčių „Sodrai“ klausimas. Šio laivo jūrininkams, jeigu jame būtų Lietuvos vėliava, tektų mokėti visus mokesčius. 


ve.lt nuotr.

Pagal Lietuvos teisės aktus tanklaivis-dujų saugykla „Independence“ yra tiesiog kranto gamykla. Dalios Bikauskaitės nuotr.

„Jeigu „Independence“ dirbtų, tarkime, filipiniečiai, tai be gyventojų pajamų mokesčio, kadangi šis laivas stovi ir niekur neplaukia, niekuo daugiau nereikėtų rūpintis. Filipiniečiai jūrininkai patys turėtų pasirūpinti savo socialiniu draudimu.

Buvusios Lietuvos saugios laivybos administracijos (dabar Lietuvos transporto saugos administracija) buvęs direktorius Robertinas Tarasevičius sakė, kad tai, jog Lietuvos vėliavą nenaudinga iškelti „Independence“, rodo šalies teisės aktų analizė. 

„Mokesčių atžvilgiu kompanijai, laivo savininkei, jis būtų ne laivas, nes neplaukioja, vadinasi, tonažo mokesčio jis negalėtų mokėti. Kitas dalykas, neaišku, ar jame dirbantiems jūrininkams būtų skaičiuojamas plaukiojimo cenzas, nes jie irgi neplaukios. Šiuo klausimu yra daug painių dalykų, bet, manau, „Klaipėdos nafta“ ras tinkamą sprendimą“, – aiškino R. Tarasevičius.

Teisės aktuose – skylės

Pasak P. Bekėžos, mūsų teisės aktuose yra pridaryta tokių skylių, kad prieinama iki absurdo. 

„Savo laive negalėsime išsikelti Lietuvos vėliavos. Bandėme tvarkyti teisės aktus, tačiau iki šiol nepavyko padaryti taip, kaip reikia. Dėl to kaltinu ir mūsų šalies laivų savininkus. Kai mes keliame klausimus, kad būtų sutvarkyti tie dalykai, jie kiša pagalius į ratus: užsiima lobizmu ministerijose, važiuoja į Seimą ir būna palaikomi. Jau kelerius metus Lietuvoje deklaruojama, kad būtina palaikyti verslą, o kokiomis sąlygomis tai daroma, į tai niekas nekreipia dėmesio, netgi pažeidžiami tarptautinės teisės aktai, kuriuos Lietuva yra ratifikavusi. Jeigu taip ir toliau elgsimės, iš jūrinės valstybės liks tik valstybė prie jūros“, – mano P. Bekėža.

G. Kutkos nuomonė mokesčių atžvilgiu panaši – Lietuvos jūrinio verslo srityje jie nėra tinkamai sutvarkyti.

Analizuoja nepriklausomi ekspertai

Kokia situacija yra iš tikrųjų, paprašėme pakomentuoti AB „Klaipėdos nafta“ atstovų.

„Sprendimas dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivo-saugyklos „Independence“ yra nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, kurios svarstymas įtrauktas į šių metų pavasario Seimo sesiją, dalis. Be to, šiuo metu yra finalizuojama ir nepriklausomų ekspertų atliekama analizė, kuri turėtų pateikti atsakymą į klausimą, ar Lietuva jau šiuo metu gali apsispręsti turėti SGD importo terminalą po 2024 m. Todėl diskutuoti bendrai apie ilgalaikį sprendimą vertėtų sulaukus jų išvadų“, – sakė Tadas Matulionis, „Klaipėdos naftos“ SGD verslo direktorius.

Pasak jo, reikėtų atkreipti dėmesį, kad visa laivo-saugyklos veikla yra Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) reguliuojama sritis, o keliamas prioritetas – užtikrinti kuo didesnį operacinį efektyvumą ir atitinkamai mažesnius kaštus Lietuvos vartotojams.