Laikai, kai Meilės alėja Palangoje buvo ties kranto linija, gali sugrįžti

Palanga ankstyvą pavasarį.
Palanga ankstyvą pavasarį.
  © Palangos TIC

Pasaulinio atšilimo ir gamtinių kataklizmų provokuojama Baltijos jūra kasmet pasiglemžia po dalelę Lietuvos pakrantės. Dėl pažeisto kopagūbrio šią savaitę Palangoje paskelbta ekstremalioji situacija, Klaipėdos miesto paplūdimiuose situacija dar nėra tokia bloga, o Klaipėdos rajonui priklausančio Pajūrio regioninio parko teritorijoje šis procesas – nekontroliuojamas ir paliktas natūraliai kaitai.

Ekstremalioji situacija Palangoje paskelbta centrinio paplūdimio ruože, nuo Palangos tilto iki Rąžės upės žiočių. Po itin gausiai iškritusių kritulių ir žiemos audrų mokslininkai nustatė, jog šiame ruože ne tik išplautas paplūdimys, bet ir kopagūbrio būklė – kritinė. Todėl būtina nedelsiat imtis priemonių jam stabilizuoti.

Palangoje – ekstremali padėtis

„Paplovus apsauginio kopagūbrio pamatą, jis visas byra žemyn, formuojasi skardžiai ir tai ne tik vizualiai nepatrauklu ir kelia grėsmę nuvirsti. Apsauginis kopagūbris atlieka funkciją – saugo Palangos miestą nuo potvynių pavojų. Visiškai sugriuvus kopagūbriui, negalima prognozuoti, kas galėtų atsitikti – tuo labiau kad yra klimato kaita, jis šiltėja, kritulių kiekis didėja, audros dažnėja ir gamtiniai reiškiniai yra gana agresyvūs ir intensyvūs“, – sakė Palangos savivaldybės ekologė Reda Kairienė.

Palangos apsauginio kopagūbrio erozija, anot pašnekovės, prasidėjo dar praėjusių metų vasarą. „Kadangi Palangos savivaldybė planuoja 2019 metais įgyvendinti didelį projektą, kurio metu smėliu būtų pildomi visi Palangos paplūdimiai, buvo užsakytas mokslinis pajūrio ruožo tyrimas. Jo metu ir konstatuota kritinė paplūdimio ir kopagūbrio būklė. Jai stabilizuoti numatoma panaudoti apie 9 tūkst. kubinių metrų smėlio iš Šventosios sankaupų, vėliau kopagūbris bus tvirtinamas šakomis“, – sakė R. Kairienė.


ve.lt nuotr.

Jeigu Palangos apsauginis kopagūbris nebus skubiai sutvirtintas, jūra gali užlieti kurortą. Jurgos Vanagės nuotr.

Numatoma, kad šie darbai kainuos apie apie 200-300 tūkst. eurų, tiksli suma paaiškės atlikus viešuosius pirkimus. Šių lėšų Savivaldybė neturi, todėl bus ieškoma, iš kur būtų galima jų gauti.

Ilgalaikėje perspektyvoje plaunamų paplūdimių problemą Palanga ketina spręsti, panaudodama Europos Sąjungos lėšas. „2011-2012 metais Palangos paplūdimiai buvo papildyti smėliu. Ši, visame pasaulyje pripažinta, krantotvarkos priemonė yra efektyvi mažiausiai 5 metus. Nors praėjo jau daugiau laiko, tačiau toje vietoje, kur paplūdimiai buvo papildyti smėliu, ir šiandien turime gražius didelius paplūdimius. Šiuo metu rengiamas didelis krantotvarkos projektas, kurio metu ketinama papildyti 400 tūkst. kubinių metrų smėlio didelį Palangos paplūdimių ruožą. Projektą įgyvendinti planuojame 2019 metais“, – sakė specialistė.

Natūralus procesas

Klaipėdos rajone esančiame Pajūrio regioniniame parke jūros krantas kitoks nei Palangoje, Klaipėdoje ar Neringoje. Čia maždaug 10 kilometrų tęsiasi skardžiai, arba klifas. Labiausiai lankoma šio klifo vieta – daugiau kaip 20 metrų aukščio Olando Kepurė. Kiekvieną pavasarį atvykusieji pasigrožėti nuostabiais vaizdais nuo šio skardžio pasibaisėja, jog skardis griūva. Nuo jo su visomis šaknimis virsta medžiai, šaltinių išplautos po žiemos drimba žemių nuošliaužos.

„Mokslininkų apskaičiavimu, skardis kiekvienais metais pasislenka maždaug pusmetriu į žemyną. Tai – natūralus gamtos procesas, kurio neįmanoma sustabdyti. Nėra priemonių, kaip sutvirtinti aukštus pajūrio skardžius ir niekur pasaulyje tai nėra daroma. Mes tik galime kontroliuoti lankytojų srautus šioje teritorijoje. Tai darome tiesdami medinius takus, kad žmonės netryptų miško paklotės žolių, kurios tvirtina gruntą“, – konstatavo Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius.

Direktorius pažymėjo, jog Lietuvos Vyriausybė yra patvirtinusi Pajūrio juostos apsaugos programą, kurioje numatyta, kad turi būti saugomi kopagūbriai dėl žmonių saugumo ir Melnragės-Girulių bei Palangos paplūdimių ruožai dėl rekreacinių išteklių. „Numatytos ir saugojimo priemonės – tai paplūdimių papildymas smėliu bei kopagūbrių tvirtinimas šakomis arba pinant smėlį sulaikančias tvoreles. Problema yra šių darbų finansavimas. Dėl intensyvaus žmonių srauto pajūryje  krantotvarkos darbai turi būti atliekami kasmet. Pajūrio regioninio parko prižiūrimam pajūrio ruožui tvarkyti šiais metais Aplinkos ministerija pinigų iš viso neskyrė, nors šiame ruože taip pat reikia tvarką palaikyti, atstatyti po žiemos sugriautus takus ir pan.“, – kalbėjo D. Nicius.


ve.lt nuotr.

Jūros ardomi skardžiai Karklėje kiekvienais metais pasislenka į žemyną apie pusmetrį. Sustabdyti ši procesą – neįmanoma. Virginijos Samulionytės nuotr.

Smėlį grąžina uostas

Antrojo pasaulinio karo metu vokiečių pastatyti gynybiniai įtvirtinimai, esantys už Girulių, iliustruoja aktyvią jūros ardomąją veiklą. Po karo jie dar buvo pasislėpę kopose, dabar šį karinio paveldo objektą jau skalauja jūros vanduo.

„Situacija nėra džiuginanti visame pajūryje. Nors Klaipėdos miesto savivaldybės paplūdimiai šiais metais nenukentėjo taip drastiškai kaip Palangos ar Klaipėdos rajono, tačiau jūra kiekvienais metais po truputį atima ir mūsų žemę. Šis procesas – nuolatinis ir nėra džiuginantis. Uostas kasmet valo savo įplauką ir papildo smėliu miesto paplūdimius. Šiais metais, vasario mėnesį, taip pat buvo išpiltas smėlis tarp Pirmosios ir Antrosios Melnragės, kuriuo bangų mūša papildys paplūdimius“, – pažymėjo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova.


ve.lt nuotr.

Šaltinių versmės išplauna pajūrio klifo žemes. Kartu su nuošliaužomis virsta ir medžiai. Aušros Mendelės nuotr.

E. Mantulova sakė, jog krantotvarkos klausimas yra įtrauktas į Dalykinių sąlygų sąvadą, kurį Klaipėdos miesto savivaldybė pateikė Vyriausybei, derėdamasi dėl uosto plėtros. „Krantotvarkai turi būti teikiamas valstybinis prioritetas. Klaipėdos miesto savivaldybė kasmet įgyvendina minkštąsias krantotvarkos priemones, krantų tvirtinimą žabais ir tvorelėmis, taip pat buvo planuojamos ir kietosios priemonės – bangolaužių statymas, tačiau mokslininkai įspėjo, jog inžineriniai įrenginiai (uosto molai, Palangos tiltas) turi įtakos plačiai kranto juostai ir jų projektavimo bei statybos darbai turi būti koordinuojami valstybės, o ne atskirų savivaldybių lygiu. Dabar šios bendros krantotvarkos priemonės yra derinamos. Tikimės, kad iki rudens bus sudėliotos“, – vylėsi pašnekovė.

„Smėlį reikia pilti ne tik krante, bet ir į vandenį“

Doc. dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė, Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto vyresnioji mokslo darbuotoja:

„Palangoje yra baisu. Jeigu nebus imtasi jokių priemonių – sunku įsivaizduoti, koks bus tolesnis scenarijus. O prognozuoti nieko negalime. Dar neseniai JAV mokslininkai spėjo, kad ateinanti vasara bus šilta, tačiau dabar jau tvirtina, kad bus tokia pat kaip pernai, kai iškrito itin didelis kritulių kiekis ir vidurvasarį vandens lygis buvo ekstremaliai aukštas.

Valstybiniu lygiu parengtoje Pajūrio juostos programoje yra gražiai aprašyta, kokios krantotvarkos priemonės turi būti taikomos, tačiau programos terminas neatitinka situacijos. Programa parengta 2012 metais ir skirta 2013-2020 m. laikotarpiui, o jau 2017 metais prasidėjo tokio masto krantų ardymas, kad būtina reaguoti greičiau ir efektyviau. 

Labai didelė problema, kad atliekamas tik krantų monitoringas, tačiau nėra tiriama, kas vyksta povandeniniame jūros šlaite, kaip kinta smėlio kiekiai – netiriama arba tiriama labai fragmentiškai, nes tai brangūs tyrimai. Sistema yra viena ir turėtume žinoti, kas vyksta ne tik krante, bet ir po vandeniu – tyrimai privalo būti kompleksiniai. 

Tas pat galioja ir krantosaugos priemonėms, jos turi būti taikomos ne tik krante, bet ir vandenyje, kad ir kaip keistai tai atrodytų, bet smėliu reikia pildyti ir povandeninę dalį. Jeigu tai nebus daroma – jūra susigrąžins tai, ką mes iš jos atėmėme, dirbtinai suformuodami apsauginį pajūrio kopagūbrį ir didelius paplūdimius. Juk kažkada Meilės alėja Palangoje buvo ties kranto linija. Jeigu norime plačių gražių smėlio paplūdimių, kokiais dabar didžiuojamės, turime į tai investuoti labai daug.“