Metų žodžio rinkimų užkulisiai: vytininkai, maldakeikūnė, verygmetis, vargospūdis

„Metų žodis“
„Metų žodis“
  © Organizatoriai

Pernai Lietuvoje pirmą kartą vyko „Metų žodžio“ ir „Metų posakio“ rinkimai. O šiemet paaiškėjo rezultatai: daugiausia balsų gavo žodis „švaistuomenė“ ir posakis „laikausi kaip... Gedimino kalnas“. Šakių viešojoje bibliotekoje apie tai, kaip vyko pirmieji rinkimai, pasakojo žurnalo „Gimtoji kalba“ vyr. redaktorė, Kalbos ir kultūros instituto lektorė Rita Urnėžiūtė.

R. Urnėžiūtė paaiškino, kad Metų žodis – ženklas, taikliausiai atspindintis ir apibūdinantis tuo metu visuomenėje vyraujančias nuotaikas. Pasirodo, „Metų žodžio“ rinkimų tradicija atsirado vokiškai kalbančiose šalyse dar XX a. 3-iajame dešimtmetyje. Latviai jį renka nuo 2003 m.

Pasak lektorės, ir anksčiau Lietuvoje buvo visokių bandymų organizuoti rinkimus. 2008 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) svetainėje buvo inicijuoti gražiausio žodžio ir piktžodžio rinkimai. Gražiausiu žodžiu tuomet tapo „ačiū“, o piktžodžiu – „ta prasme“. 

2009 m. VLKK rinko smagiausią ištiktuką – Nacionalinio diktanto dalyviai tąkart balsavo už žodį „keberiokšt“, VLKK svetainės lankytojai už „pyst“.

2010 m. populiariausiais veiksmažodžiais išrinkti – emigravome, dejavome, tikėjome.

Taigi Metų žodžio rinkimai sugrįžo po aštuonerių metų, juos surengė Lietuvių kalbos draugija ir „Lietuvos žinios“, bendradarbiaudami su Lietuvių kalbos institutu.


drg.lt nuotr.

Kalbos ir kultūros instituto lektorė R. Urnėžiūtė pateikė įdomių žmonių pasiūlytų žodžių, tarp jų – „vargospūdis“ – naujadaras, nusakantis didelės Lietuvos gyventojų dalies materialinę padėtį. „Draugo“ nuotr.

„Pasirodo, Lietuvoje yra žmonių, kurie mėgta kurti žodžius ir posakius. Mums teko pasijuokti iš klaipėdiečio Gintaro Grajausko komentaro, kai iš vienos korektūros klaidos gali atsirasti toks posakis: „Po mirties geri žmonės keliaus į rojų, blogi žmonės į pragarą, o durni – į skaityklą“. Lektorė pasakojo, kad į rinkimus nepakliuvo žodžiai, kurie nepaplito visuomenėje, ir, ko gero, nebūtų etiška, kad iš vieno žmogaus pavardės pasidarytume metų ženklą – pavyzdžiui, „urbšizmas“ (iš viešai ištartos Urbšio pavardės) arba „maldakeikūnė“ (iš seimūnė Maldeikienė). Pasak lektorės, nepakliuvo ir tokie žodžiai, kaip „labanaktukas“ ar „pasilabinkime“.

Pasak R. Urnėžiūtės, buvo siūlomi prekybininkų žodžiai – pavyzdžiui, „ormaišis“ (oro gultas), tėveliai ir seneliai siūlė vaikų sugalvotus žodžius – „šmurkštas“ (kapišonas), arba vienos šeimos sugalvotas žodis „banguotukas“ (greičio mažinimo kalnelis).

Anot viešnios, žmonės buvo pastabūs ir reiklūs – buvo siūlomi žodžiai „vytininkai“ ir „bunkerininkai“ (pagal nuomonių pasidalinimą, kas turi stovėti Lukiškių aikštėje).

Pasitaikė ir daugiau pašaipių žodžių – „verygininkai“, „verygizacija“, „verygmetis“ (ministro Aurelijaus Verygos vadovaujamos Sveikatos apsaugos ministerijos pastangos riboti alkoholio prekybą).

„Mums buvo visgi svarbu, kad valstybėje būtų tiesos ir sąžiningumo. Prieš metus, kai profesorius Liudas Mažylis Vokietijos archyvuose rado Vasario 16-osios aktą, o viena įmonė tarsi davė premiją, tarsi ne, profesorius savo „Facebook“ paskyroje rėžė: „Civilizuotuose kraštuose tautos relikvijomis neprekiaujama.“ Ir dar. Jei mes norime pasiekti, kad nenusirašinėtų mokiniai, tai turėtume pasiekti, kad nenusirašinėtų profesoriai. Profesorius Algirdas Avižienis apie Petro Baršausko plagiatą pasakė: „Viskas aišku, jei moki skaityti“, – pasakojo lektorė.

„Pasižiūrėkime, kaip atrodė tie ryškiausių žodžių ir posakių dvidešimtukai. Jau sakiau, kad Metų žodis yra ženklas, atspindys, žvelgdami į tuos žodžius, matome save. Tie žodžiai pasako šiek tiek apie mus“, – sakė viešnia ir pridūrė, kad balsavo komisija ir visuomenė (3792 asmenys). Buvo pasiūlyta 70 žodžių ir 52 posakiai.

Kaip jau buvo skelbta „Drauge“, internetiniame balsavime daugiausia balsų gavo žodis „švaistuomenė“ (ką nors švaistanti bendruomenė), kurį sukūrė reklamos agentūra „New!“ ir išpopuliarino „Ežio“ paslaugų reklamoje. Beje, komisija daugiausiai balsų atidavė žodžiui „nuošliauža“. Antroje vietoje liko žodis „gandragalvis“, trečiojoje vietoje liko socialinių tinklų jausmažodį įvardijantis „patiktukas“ (angl. Like).

Ir komisija, ir visuomenė Metų posakiu vieningai išrinko „laikausi kaip... Gedimino kalnas“, kurį pasiūlė Giedrė Bulgakovienė iš Alytaus. Antroji vieta internetiniuose „Metų posakio“ rinkimuose atiteko L. Mažylio linkėjimui „Švęskime Lietuvą, švęskime džiugiai, švęskime ilgai.“ Trečiojoje vietoje liko frazė „Baikit, nemanau.“ (Audronė Pitrėnienė).

Kaip sakė po susitikimo viena dalyvė, reikia „užnorinti“ žmones kalbėti švaria, gražia, gryna gimtąja kalba. O viešnia R. Urnėžiūtė pakvietė visus dalyvauti jau 2018 m. „Metų žodžio“ ir „Metų posakio“ rinkimuose.