Skaičiai kalba: už V. Putiną papildomai „įmesta“ apie 10 mln. biuletenių

V. Putinas perrinktas Rusijos prezidentu ketvirtai kadencijai
V. Putinas perrinktas Rusijos prezidentu ketvirtai kadencijai
© SCANPIX

Iškart po balsavimo Rusijos prezidento rinkimuose netrūko kalbų, kad jie buvo vieni švaresnių ir mažiausiai paveiktų įžūlaus sukčiavimo. Tačiau „Radio Svoboda“ kalbintas Rusijos rinkimų statistikos ekspertas Sergejus Špilkinas teigia, kad už Vladimiro Putino kandidatūrą galėjo būti papildomai į balsadėžes primesta ar tiesiog tyrimų komisijos ataskaitose prirašyta net 10 mln. biuletenių.

„Šiais metais pastebimi du dalykai. Pirma, sprendžiant iš visko, pastangos pagal galimybes išvengti falsifikavimo balsų skaičiavimo dieną, kurių, teko girdėti, griebėsi įvairios instancijos nuo prezidento administracijos iki CRK (Rusijos centrinės rinkimų komisijos – Alfa.lt), taigi pastangos įkrėsti sveiko proto vietinėms rinkimų komisijoms, panašu, turėjo poveikį, – sakė S. Špilkinas radijui „Svoboda“. – Ir manipuliacijų apimtis šiuose rinkimuose – maždaug 10 mln. balsų V. Putino naudai – yra mažesnė negu visuose rinkimuose, išskyrus 2004 metus.“

Rinkimų statistikos žinovas priminė, kad rekordinių manipuliacijų režimas griebėsi prezidentu 2008 metais renkant Dmitrijų Medvedevą, kai buvo „primesta“ apie 15 mln. balsų, ir 2016-aisiais, kai esant žemam rinkėjų aktyvumui, papildomai pridėta 11,5-12 mln. balsų.

Pasižymėjo „rinkimų sultonatai“

Oficialiai Rusijos CRK skelbė, kad V. Putinas laimėjo prezidento rinkimus pirmajame ture, surinkęs 56,206 mln., arba 76,66 proc. visų rinkėjų balsų. Antroje vietoje likęs kandidatas, komunistas milijonierius Pavelas Grudininas, gavęs 8,648 mln. rinkėjų (11,80 proc.) palaikymą.

Pasak S. Špilkino, V. Putinas būtų bet kokiu atveju laimėjęs pirmajame ture, tačiau jo persvara be sukčiavimų balsavimo diena būtų kiek mažesnė. Jo teigimu, tikrasis rinkėjų aktyvumas Rusijos prezidento rinkimuose siekęs ne 67,5 proc., о maždaug 62 proc. Pats V. Putinas surinkęs apie 45 mln. balsų, kas vis dėlto yra mažiau nei pusė visų registruotų rinkėjų ir neturėtų labai patikti Kremliui.

„Šįkart būta santykinai nedidelių manipuliacijų, kurios, be kita ko, sugrįžo į gana ribotą regionų skaičių – tuos, kuriuos politologas Dmitrijus Oreškinas vadina „rinkimų sultonatais“, ir dar keletą Rusijos sričių – Saratovo ir Belgorodo, be to, Krasnodaro ir Stavropolio kraštus“, – radijo laidoje dėstė S. Špilkinas, išvardijęs, kad minėti „rinkimų sultonatai“ – visos Šiaurės Kaukazo respublikos, Totorija, Baškirija, Mordovija ir liūdnai visuose rinkimuose garsėjanti Kemerovo sritis.

reklama

„Yra tokia teorija, kad rinkimų manipuliacijos – tai toks apsikeitimas signalais tarp skirtingų valdžios lygių ir lojalumo demonstravimas. Labai gali būti, kad taip ir yra“, – sakė ekspertas.

Anomalijų paieškose

Kas leidžia S. Špilkinui ir kitiems rinkimų statistikos žinovams kalbėti apie konkrečią manipuliacijų apimtį? Jie viešai prieinamus duomenis analizuoja rinkimų apylinkių lygmeniu – ir randa ten tiesiog neįtikėtinų sutapimų.

Pavyzdžiui, pasitaiko, kad kuriame nors regione per rinkimus atsiranda dešimtys apylinkių, kur fiksuojamas visiškai vienodas rinkėjų aktyvumas. Tokiu atveju galima spėti, kad biuleteniai apskritai nebuvo skaičiuojami, vietoje to užrašant iš anksto sutartą rinkėjų aktyvumo skaičių. Tiesa, tokių įžūlaus falsifikavimo atvejų sumažėjo po 2011 m. Dūmos rinkimų, kai aktyvistai ėmė atidžiau stebėti rinkimų anomalijas ir apie jas garsiai skelbti.

Pastaruoju metu dažniau griebiamasi labiau užslėpto sukčiavimo būdo, teigia S. Špilkinas. Tam tikruose Rusijos regionuose atsiranda apylinkių, kur fiksuojamas neįprastai didelis rinkėjų aktyvumas, sutampantis su neįprastai dideliu balsų skaičiumi, atiduotu „svarbiausiam kandidatui“. Pavyzdžiui, jei apylinkėse aktyvumas siekia 40-60 proc., V. Putinas ten greičiausiai surinks apie 50 proc. balsų. Tačiau ten, kur rinkėjų aktyvumas oficialiai pasiekia 80-90 proc., V. Putino rėmėjų dalis išauga net iki 90 proc.

reklama

Tokios anomalijos prieštarauja statistinei teorijai, skelbiančiai, kad visada būna daugiausiai apylinkių, kuriose fiksuojamas tiek vidutiniam artimas aktyvumas, tiek ir balsų pasiskirstymas – grafike tai atrodo kaip „varpas“. Tačiau Rusijoje yra regionų, kur daugumai apylinkių būdingas nenormaliai didelis rinkėjų aktyvumas – ir atitinkamai iškreiptas balsų pasiskirstymas valdžios kandidato naudai. Tokiu atveju gaunamas grafikas Rusijoje jau senokai vadinamas „Čurovo pjūklu“, taip „pagerbiant“ ilgametį CRK vadovą Vladimirą Čurovą.


Balsavimo Karačiajų Čerkesijoje (Rusija) anomalija© Socialiniai tinklai

„Kas yra, ko gero, įdomiausia – tai, kad galima gana tiksliai apskaičiuoti, kiek buvo įmesta biuletenių už „svarbiausią kandidatą“, – apibendrina „Radio Svoboda“ žurnalistas Sergejus Dobryninas.

Tam sudaromas grafikas, rodantis priklausomybę tarp balsų už lyderį ir rinkėjų aktyvumo apylinkėse, kur tas rezultatas buvo parodytas. Pavyzdžiui, paėmus visas apylinkes Rusijoje, kur aktyvumas siekė nuo 69 iki 70 proc., ir sudėjus visus balsus už V. Putiną tose apylinkėse, gautas rezultatas pridedamas vertikaliai ties 70 atžyma horizontalioje ašyje.“

Tokiame grafike, tiriant Rusijos rinkimų anomalijas, valdžios iškelto kandidato rodikliai dešinėje pusėje pasirodo esantys įtartinai aukštai, lyginant su kitų kandidatų rodikliais, kurie išlieka daugiau mažiau simetriški. Realų vaizdą galima pamatyti, lyginant valdžios kandidato ir kitų kandidatų pasirodymą, o biuletenių skaičių, atsiduriantį neatitikimo zonoje – apytikriai paskaičiuoti.


Sergejaus Špilkino sudarytas sukčiavimo Rusijos rinkimuose grafikas. Užbrūkšniuota dalis – „primesti“ biuleteniai.© Socialiniai tinklai

Neatitikimai visose apylinkėse

Įdomių atradimų sukčiavimo rinkimuose tema padarė naujienų agentūra „Reuters“. Vykdydama žurnalistinį tyrimą, ji Rusijos rinkimų dieną stebėjo 12 rinkimų apylinkių 5 miestuose. Vien Ust Džegutos miestelyje žurnalistai pastebėjo 17 asmenų, balsavusių mažiausiai dviejose apylinkėse.

Maža to, buvo skaičiuojamas realus rinkėjų aktyvumas, o vėliau palygintas su oficialiais CRK duomenimis. Paaiškėjo, kad Simferopolio 265-ojoje apylinkėje oficialiai skelbiamas rinkėjų aktyvumas buvo net 66,2 proc. didesnis, nei užfiksavo nuo ryto iki vakaro budėję žurnalistai. Dviejose Ust Džegutos apylinkėse (217-ojoje ir 215-ojoje) skirtumas siekė atitinkamai 37,1 ir 32,2 proc. Neatitikimų pastebėta visose dvylikoje stebėtų rinkimų apylinkių.

Rusijos rinkimų pareigūnai į „Reuters“ tyrimą reagavo, ieškodami mažai tikėtinų pasiteisinimų (pavyzdžiui, kad pastebėti dukart balsavę asmenys gali būti „dvyniai“) arba reikšdami susirūpinimą.


Vienintelė nepriklausoma Rusijos rinkimų stebėjimo organizacija „Golos“ iškart po rinkimų paskelbė suskaičiavusi 2900 didesnių ir mažesnių pažeidimų, tačiau kartu pabrėžė, kad neturėjo galimybių gyvai stebėti visas rinkimų apylinkes, kurios Rusijoje yra filmuojamos interneto kamerų.

Tarptautiniai stebėtojai pasigedo konkurencijos

Vis dėlto tarptautinių stebėtojų iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vertinimu, didžiausia prezidento rinkimų Rusijoje yda yra net ne pats balsavimo organizavimas ar balsų skaičiavimas, bet „pernelyg kontroliuojama teisinė ir politinė aplinka, kuriai būdingas tęstinis spaudimas kritiškiems balsams“.

„Po intensyvių pastangų padidinti aktyvumą, rinkėjai gausiai pasirodė balsavimo dieną, tačiau pamatinių susirinkimų, asociacijos ir išraiškos laisvių, kaip ir kandidatų registravimo, ribojimas sumažino politinės veiklos erdvę ir lėmė tikros konkurencijos trūkumą“, – šios savaitės pradžioje konstatavo ESBO misijai vadovavęs Michaelas Georgas Linkas.

„Pasirinkimas be tikros konkurencijos, ką mes matėme šiuose rinkimuose, deja, nėra tikras pasirinkimas“, – pridūrė jis.

Žymiausiam V. Putino kritikui Aleksejui Navalnui nebuvo leista dalyvauti prezidento rinkimuose, nepaisant to, kad anksčiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) konstatavo, kad jis Rusijoje buvo nuteistas nesąžiningai.

Skaičiai kalba: už V. Putiną papildomai „įmesta“ apie 10 mln. biuletenių

V. Putinas perrinktas Rusijos prezidentu ketvirtai kadencijai
+8