M. Garbačiauskaitė-Budrienė – apie silpnąsias LRT vietas, komandos formavimą ir savąją viziją

Ateinančius penkerius metus LRT vadovausianti Monika Garbačiauskaitė-Budrienė turi didelių planų, kaip pakeisti visuomeninį transliuotoją, tiesa, kol kas neatskleidžia, kas jai šiose užduotyse talkins – pavaduotojų pavardės paaiškės vėliau. Trečiadienį viešėjusi Alfa.lt redakcijoje naujoji LRT generalinė direktorė įvardijo silpniausias nacionalinio transliuotojo vietas ir pasisakė apie galimybes bendradarbiauti su Seime LRT skaidrumą tiriančia komisija.

Antradienį M. Garbačiauskaitę-Budrienę LRT generaline direktore per antrąjį balsavimo turą išrinko visuomeninio transliuotojo taryba. Netrukus po to ji žiniasklaidai prasitarė, kad jos komandoje veikiausiai nebus dvi kadencijas LRT iki šiol vadovavusio Audriaus Siaurusevičiaus ir jo pavaduotojo Rimvydo Paleckio. M. Garbačiauskaitė-Budrienė šiandien sakė kandidatūras turinti, su šiais žmonėmis kalbamasi.

„Turiu preliminarius sutikimus. Tai yra patyrę žmonės, ir iš žiniasklaidos srities, ir didelių įstaigų valdyme patyrę“, – Alfa.lt redakcijoje sakė išrinktoji LRT vadovė.


Didelis dėmesys interneto portalui

M. Garbačiauskaitė-Budrienė sakė didelį potencialą matanti LRT interneto portale, kuris šiuo metu nepelnytai apleistas. „Man atrodo, kad ir pati Taryba, ir turbūt buvę vadovai pajuto, kad taip ilgiau nebegali tęstis ir su portalu reikia kažką daryti, su mobiliosiomis aplikacijomis“, – sakė pašnekovė.

Šių metų sausį pranešta, kad LRT ketina reformuoti interneto portalą, juo rūpintis norima pavesti naujai kuriamam LRT Interneto departamentui. Tuomet kritikos planams išsakė Lrt.lt vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius, esą pertvarka nederinta su portalo redakcija, žurnalistikos vaidmuo joje nuvertinamas, o po reformos portale gali atsirasti partnerių turinio.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė sakė pritarianti V. Laučiaus anksčiau išsakytoms pastaboms. „Negali būti taip, kad redakcija yra pavaldi IT skyriui, kaip pagal tą struktūrą yra numatyta. Portalas, jo redakcija turi virsti trečia lygiaverte kolona: yra radijas, televizija ir lygiai taip turėtų būti ir interneto portalas“, – sakė LRT vadovė.

Kalbėdama apie kitą LRT platformą – televiziją – M. Garbačiauskaitė-Budrienė sakė vertinanti ją gerai, bet kur pasitempti yra. Pavyzdžiui, LRT kultūros kanalas praėjusiais metais nesurinko nė procento televizijos žiūrovų auditorijos.

reklama

„Kadangi rengiausi konkursui, tai peržiūrėjau praktiškai turbūt visas kultūros kanalo laidas. [...] Man susidarė įspūdis, kad jam trūksta šeimininko rankos, trūksta suveržimo, galbūt geresnio tinklelio išdėliojimo. Ir manau, kad svarbu galvoti apie įvairias auditorijas – nereikėtų galvojant apie kultūros laidas užsidaryti. Kultūros laidos neturėtų būti kuriamos vien tik išprususiai auditorijai, reikia taip pat pagalvoti ir apie masinę auditoriją, didelė dalis laidų turėtų būti orientuota į ją“, – sakė pašnekovė.

Klausiama apie finansavimą, M. Garbačiauskaitė-Budrienė sakė, kad jis nors yra palyginti menkas, su turimais resursais visas potencialas neišnaudojamas. Šiais metais valstybės asignavimai nacionaliniam transliuotojui siekia 36,5 mln. eurų, o tai sudaro didžiąją dalį nacionalinio transliuotojo biudžeto.

„Manau, kad paprastam vartotojui šita suma atrodo kosminė, labai didelė. Bet reikėtų paminėti tą dalyką, kad iš visų Europos nacionalinių transliuotojų LRT yra, regis, finansuojama mažiausiai ar viena iš mažiausiai. Reikia turėti omenyje, kad televizinė produkcija yra brangi. Aš suprantu, kad auditorija Lietuvoje nepratusi apie tai galvoti, nenori mokėti už turinį ir jiems sunku paaiškinti, kad tai, ką jie mato, tarkime, toje pačioje „Eurovizijos“ scenoje, visa tai yra pinigai: grindys, apšvietimas, komisija ir taip toliau“, – kalbėjo LRT vadovė.


Ėmęsis tyrimo Seimas ne viską gerai įvertino

LRT vadovo rinkimai vyko Seime narstant visuomeninio transliuotojo finansinės ir ūkinės veiklos skaidrumą. Tiek dalis opozicijos politikų, tiek žiniasklaidos atstovų ir visuomenės veikėjų kritikavo parlamente sudarytą tyrimo komisiją ir įžvelgė politiškai motyvuotą kišimąsi.

Naujoji generalinė direktorė mano, kad išsiaiškinti padėtį LRT reikia, tačiau komisija tam nebuvo pats tinkamiausias būdas, tad nekeista, jog kaltinimų ir įtarinėjimų sulaukė patys valdantieji.

„Tiesiog man atrodo, kad pats Seimas steigdamas komisiją nelabai įvertino, kad nebus lengva daryti tyrimą visiškai nesiliečiant prie turinio, kad jie nebūtų apkaltinti kišimusi į tą turinį. Bet čia jau jų pasirinkimas, LRT bendradarbiaus su komisija ir suteiks visą reikiamą informaciją, žinoma, būtume dėkingi komisijai, kad nebūtų didžiulių užklausų vienu metu, kurios iš dalies paralyžiuoja įstaigos darbą, kur žmonės dieną naktį kopijuoja dokumentus“, – kalbėjo vakar Ramūno Karbauskio su naujomis pareigomis pasveikinta LRT vadovė.

Oficialiai eiti pareigas ji pradės nuo balandžio 4 d.

Visas pokalbis su M. Garbačiauskaite-Budriene – Alfa.lt vaizdo įraše.

reklama