Šalies ūkininkams rūpi aplinkai draugiška veikla

Akimirka iš Kauno miškų ir inžinerijos kolegijos mokymų
Akimirka iš Kauno miškų ir inžinerijos kolegijos mokymų
© Asmeninis albumas
Alfa.lt
2018-03-21 08:00

Beveik 800 – tiek žmonių į savo mokymus per pastaruosius dvejus metus pritraukė „Kauno miškų ir inžinerijos kolegija“ (KMAIK). Svarbu tai, kad šie mokymai buvo orientuoti į šiuo metu labai aktualią problemą – aplinkai draugišką veiklą. Mokymams pasinaudoję parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP), kolegijos atstovai džiaugiasi gerais mokymų rezultatais ir tikisi, kad atsiras daugiau organizacijų, norinčių tokia veikla prisidėti prie visiems aktualių problemų sprendimo. Kaip tik dabar tam itin palankus laikas – iki balandžio 30 d. dar laukiama paraiškų paramai gauti.

Mokymai – ir miškininkams, ir ūkininkams

reklama

Patvirtinimą dėl paramos KMAIK gavo 2015 m. Ji gauta pagal KPP priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“. Gauta kiek daugiau nei 139 tūkst. Eur. Pasak kolegijos įgyvendinto projekto iniciatoriaus dr. doc. Albino Tebėros, tai pirmasis šios aukštosios mokyklos projektas, susiejęs tiek miškų savininkus, tiek ūkininkus. 


Aplinkai draugiškas ūkininkavimas

„Iki tol kolegija įgyvendino ne vieną panašų projektą, tačiau jie visi buvo skirti miškų augintojams. Šis projektas apima labai plačią ūkininkams aktualią problemą – aplinkosaugą, todėl nusprendėme rengti mokymus ir jiems, – apie projekto idėją pasakoja projekto autorius. – Aplinkosaugos priemonių sistema padeda palaikyti sąveiką tarp žmogaus veiklos ir gamtinės aplinkos. Ji padeda racionaliai naudoti ir atkurti gamtos išteklius, saugoti gamtą nuo kenksmingo tiesioginio ar netiesioginio ūkinės veiklos poveikio. Būtent toks ir buvo projekto tikslas – organizuojant mokymo kursus suteikti kaimo žmonėms žinių apie tvarų, subalansuotą ūkininkavimą miškininkystės, žemės ūkio ir gyvulininkystės sektoriuose.“

Pasak docento, tai, kad projektas itin aktualus, įrodo ir daugelis įvairių sričių Lietuvos strategijų. Pavyzdžiui, Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje iki 2020 metų numatoma sparčiai didinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą elektros, šilumos ir transporto sektoriuose – mokymuose stengtasi parodyti, kad susmulkinto kuro gamybai puikiai tinka menkavertė miškų fitomasė; ilgalaikės gyvulininkystės plėtros strategijoje akcentuojama, kad ne visuose gyvulininkystės ūkiuose (ypač mažuose) naudojamos efektyvios technologijos, ne visuomet laikomasi aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti – mokymai gali padėti ūkininkams pereiti prie teisingų sprendimų ūkiuose.

Džiaugiasi rezultatais

2015 metų spalio mėn. pradėtas ir 2017 metų rugsėjo mėn. pabaigtas KMAIK projektas „Žinių perdavimas miško savininkams ir ūkininkams siekiant formuoti profesinius įgūdžius agrarinės aplinkosaugos ir bioenergetikos veiklose“ sudomino ne vieną kaimo vietovės gyventoją. Projekto metu mokymai apėmė keturias skirtingas programas: Atsinaujinantys energijos ištekliai – bioenergijos potencialas ir biomasės gamyba miško ūkyje; Agrarinė aplinkosauga ir kraštovaizdžio gerinimas; Ūkininkavimas hidrografiškai jautriose (rizikos vandens telkinių) teritorijose; Dalyvavimas aplinkos apsaugos priemonėse ir jų įgyvendinimas.

Iš viso buvo surengti 53 mokymai 51-oje Lietuvos savivaldybėje – projektas praktiškai apėmė visą šalį. Mokymuose iš viso dalyvavo 797 žmonės. Pasak dr. doc. A. Tebėros, kaimo vietovių gyventojų susidomėjimas mokymais buvo labai didelis, kartais dalyvių skaičius buvo didesnis nei tikėtasi: „Rokiškyje į seminarą atvyko net 58 žmonės. Pagal projektą buvome numatę apmokyti tik 12, tačiau, žinoma, priėmėme visus norinčiuosius.“

reklama

„Šie mokymai itin svarbūs – visas pasaulis šaukia apie žmonių veiklos daromą žalą gamtai, kurios gerovė tiesiogiai susijusi su mūsų – žmonių – gyvenimu joje. Ji juk tiesiogiai supa visą mūsų pasaulį. Jeigu tik galime padėti gamtai, tai pirmiausia – kiekvienas nuo savęs. Tikiu, kad šie mokymai suteikė ūkininkams ir miškų augintojams reikalingų žinių, kaip pereiti prie aplinkai draugiškų sprendimų savo veikloje“, – sako dr. doc. A. Tebėra.

Parama panašiems projektams

KMAIK – puikus pavyzdys, kaip mokymų veikla užsiimančios institucijos gali išnaudoti savo potencialą ir pačios prisidėti prie ūkinės veiklos teisingų pokyčių. Šiuo metu kaip tik priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“. Paramos intensyvumas tokiems projektams siekia 100 proc., maksimali paramos suma vienam projektui – 200 000 Eur.

Šiai paramai gauti gali kreiptis mokslo ir studijų institucijos ir profesinio mokymo įstaigos, taip pat kiti juridiniai asmenys, turintys licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą.

Daugiau informacijos apie šią KPP priemonę ir paramos sąlygas galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).

reklama


ŽŪM logo pailgas
reklama