Seimą paliekantys ir į skandalus įsivėlę jauni politikai atgrasys bendraamžius rinkėjus?

Mykolas Majauskas
Mykolas Majauskas
© Edvard Blaževič

Šios kadencijos Seimą persekioja ne vienas skandalas. Skylančios partijos, kaltinimai korupcija, seksualiniu priekabiavimu, apkaltos ir visuomenės pasipiktinimas iš Seimo išprašė jau kelis parlamentarus. Tokia Seimo narių kaita gali paveikti visuomenės požiūrį į įstatymus leidžiančią instituciją.

Partijos nemėgstamos

Pasitikėjimas partijomis ir partine sistema Lietuvoje įprastai yra nedidelis. Kaip pastebi politologas Mažvydas Jastramskis, per 2016 m. rinkimus žmonių pasitikėjimas Seimu ir institucijomis buvo išaugęs.

„Palyginus su 2012 m. rinkimais, mūsų porinkiminė studija rodė, kad pasitikėjimas Seimu, institucijomis padidėjo, tačiau politinėmis partijomis kaip buvo mažas, taip ir liko. To priežastys yra sisteminės, negalima tikėtis, kad jos stipriai keisis“, – teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) docentas.

Vienos ar kitos partijos nepopuliarumą lemia žmonių tapatinimasis su viena politine jėga. „Jei žmogus balsuoja už savo partiją, kitos partijos yra nemėgstamos. Vadinasi, tada žiūrėsi į Seimą ir partinę sistemą neigiamai, nes tavo išrinkti atstovai sudaro tik dalelę. Visi kiti atstovauja tavo nemėgstamoms partijoms“, – aiškino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Mindaugas Jurkynas.

reklama

Tai susiję ir su mūsų sovietine praeitimi. „Politinė kultūra Lietuvoje yra tokia, jog žmonės yra linkę prasčiau vertinti politines institucijas, mažiau jomis pasitikėti, mažiau pasitikėti vieni kitais ir menkiau vertinti savo galimybes ką nors pakeisti. Tokia politinė kultūra dar neišnykusi tose pokomunistinėse šalyse. Ji keičiasi po truputį“, – sakė M. Jurkynas.


Skandalai pavieniai

Skandalai, per kuriuos Seimo nario mandatų neteko Greta Kildišienė, Kęstutis Pūkas, taip pat savo noru iš pareigų pasitraukę Tadas Langaitis, Mindaugas Bastys, pasak politologų, reikšmingos įtakos partijų įvaizdžiui gali nepadaryti. Pirmiausia dėl to, jog jie nepalietė partijų lyderių ar politikos vilkų, kurie Seime dirba jau ne vieną kadenciją.

„Tokie einamieji dalykai, kaip vieno ar kito vidutinio rango politiko pasitraukimas ar skandalėlis, nedaro esminės įtakos, nes žmonės politika domisi labai fragmentiškai. Daug kas nežino vieno ar kito politiko. O net jei ir žino, tai ta naujiena nėra tokia, kad ją perskaičius viską pakeistų. Nuostatos yra formuojamos per ilgus laikotarpius. Nuostatus gali pakeisti tik labai didelio rezonanso įvykiai, o tai nėra didelio rezonanso įvykiai. Tai einamoji politika“, – teigė M. Jastramskis.

Jis pridūrė, jog situacija būtų kitokia rinkimų metu: „Jeigu tai vyktų tarp pirmo ir antro rinkimų turo, tada jau bet koks dalykas gali kenkti partijų įvaizdžiui.“


Politologas M. Jurkynas taip pat nesureikšmina pavienių įvykių: „Šie atvejai nei ką keičia, nei ką rodo. Neabsoliutinčiau ir tendencijos nematyčiau. Žinoma, neigiamą aspektą duoda su Seimo nariais susiję skandalai. Tada sakoma – a jie visi tokie. Jeigu bent kas nors yra įtariamas, tai visi vagys, visi korumpuoti. Kolektyviškai primetamas neigiamas įvaizdis visiems. (...) Sakyčiau, tai psichologinė būsena“, – sakė VDU profesorius.

Jaunimo reikia

Ambicijas laimėti rinkimus puoselėjančios partijos į savo pusę stengiasi patraukti jaunus rinkėjus, kurie tradiciškai savo politinę valią reiškia vangiai. Tai padaryti padeda vidinis partijų atsinaujinimas.

„Jauni gali būti ir brandūs, ir labai aktyvūs žmonės, bet prie amžiaus aš neprisiriščiau. Atsinaujinimas vyksta pagal atsakomybės principą. Partijos, kurios nepateisina rinkėjų lūkesčių, visada viduje turi lyderių komandos perrinkimo klausimus“, – aiškino M. Jurkynas.

Konservatorių partijos vairą perėmęs Gabrielius Landsbergis į parlamentą 2016-aisiais atvedė kelis jaunus politikus, tačiau dabar vienas iš jų – T. Langaitis, jau paliko Seimą, o Mykolas Majauskas apkaltintas netinkamu elgesiu ir dėl šmeižto kreipėsi į prokuratūrą. Seimo narių mandatų atsisakantys ar į skandalus įsivėlę jauni politikai gali dar labiau atgrasyti jaunuosius rinkėjus, didinti jų nusivylimą politika.

„Jaunimas yra mažiausiai balsuojanti visuomenės kategorija. Tad toks ribinis pritraukimas ir ribinė nauda jaunimo visąlaik yra mažesnė nei iš vidutinio amžiaus žmonių. Tarp TS-LKD rinkėjų jaunimas sudaro nedidelę mažumą. Kitas dalykas, jie (T. Langaitis, M. Majauskas – Alfa.lt) nėra vieninteliai jauni parlamentarai“, – mano M. Jastramskis.

Politologai sutinka, jog šie pavieniai skandalai neturėtų ryškiau paveikti partijų įvaizdžio. Nusivylimas jaunais politikais taip pat gali mažėti, matant, kaip partijoms vadovauja sėkmingi jauni lyderiai. „Svarbiausias dalykas – partijos vadovybė, kaip elgiasi patys pirmininkai. Galime kalbėti, kad ar daugiau jaunų žmonių sąraše, ar mažiau, vis tiek svarbiausia lyderio, šiuo atveju G. Landsbergio, pozicija“, – užbaigė M. Jastramskis.

reklama