Ar kriptovaliutos yra elektroniniai pinigai?

Bitcoin
Bitcoin
© Pixabay.com
Kriptovaliutos.lt
2018-03-21 21:16

Žiniasklaidoje terminai „virtuali valiuta“ ir „elektroniniai pinigai“ dažnai painiojami, todėl vartotojams gali susidaryti įspūdis, jog kriptovaliutos ir elektroniniai pinigai yra vienas ir tas pats. Visgi tokia išvada yra klaidinanti. Nors kriptovaliutos ir elektroniniai pinigai turi nemažai panašumų, neturėtų būti tapatinami.

Kaip žinia, kriptovaliutų statusas kol kas teisės aktais galutinai nėra apibrėžtas. Galbūt dėl šios priežasties kriptovaliutas bandoma apibrėžti ir analizuoti, ieškant analogų ir remiantis kitais galiojančiais teisės aktais, įskaitant ir jau mūsų minėtų elektroninių pinigų rinką reguliuojančius teisės aktus.

Elektroninių pinigų požymiai, kuriuos atitinka kriptovaliutos

Lietuvoje elektroninių pinigų naudojimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymu. Šis įstatymas numato, jog elektroniniais pinigais yra laikoma į apyvartą išleidžiama vertė, turinti tokius požymius:

  • laikoma elektroninėse laikmenose;
  • skirta atlikti mokėjimo operacijoms;
  • priimama asmenų, kurie nėra elektroninių pinigų leidėjai (institucija A išleido elektroninius pinigus, kuriais gyventojai gali atsiskaityti ne tik už institucijos paslaugas, bet ir įsigyti daiktus / paslaugas, parduodamus šalyje).
reklama

Dauguma kriptovaliutų (pvz., „Bitcoin“, „Etherium“, „Litecoin“, „Monero“, „Zcash“, „Tether“ ir kt.) neabejotinai tenkina pirmuosius 2 aukščiau paminėtus elektroninių pinigų požymius, t. y. jos yra laikomos elektroninėse laikmenose (pvz., elektroninėse kriptovaliutų piniginėse) ir yra naudojamos įvairioms mokėjimo operacijoms atlikti – įsigyti prekes, konvertuoti į kitas valiutas ir panašiai.

Ar kriptovaliutos atitinka elektroninių pinigų trečiąjį požymį?

Į šį klausimą atsakyti jau sudėtingiau. Daugumos kriptovaliutų veikimas pagrįstas decentralizuotumu ir jas gaminti (kasti) gali bet kas, turintis kompiuterį. Kriptovaliutų kasėjai teoriškai galėtų būti laikomi tiek kriptovaliutų leidėjais, tiek ir naudotojais. Toks kriptovaliutų kasėjų vaidmens interpretavimas reikštų, kad kriptovaliutos neatitinka trečiojo elektroniniams pinigams keliamo reikalavimo. Bet ar iš tiesų teisinga kriptovaliutų kasėjus laikyti virtualių pinigų leidėjais? Galbūt kriptovaliutos leidėju reikėtų laikyti tik tokios kriptovaliutos kūrėją? Jeigu vadovautumėmės pastarąja prielaida (kriptovaliutos kūrėjas = kriptovaliutos leidėjas), būtų galima teigti, kad kriptovaliutos atitinka ir trečiąjį požymį.

Tačiau šioje vietoje svarbu paminėti, kad įstatymas taip pat numato ir specifinius reikalavimus, taikomus elektroninių pinigų leidėjams. Elektroninių pinigų įstaiga gali būti AB (akcinė bendrovė) arba UAB (uždaroji akcinė bendrovė), kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos licencija. Lietuvoje elektroninius pinigus gali leisti daugiau kaip 10 rinkos dalyvių. Kaip pavyzdį pateikiame Lietuvoje gerai žinomą mokėjimų sistemą – „Paysera“, kuri elektroninių pinigų įstaigos licenciją gavo 2012 m.

Tikriausiai dauguma kriptovaliutų kūrėjų tokios licencijos net neturi. Be to, daugumos kriptovaliutų kūrėjai yra fiziniai asmenys, kas vėl rodo, kad kriptovaliutų leidėjas neatitinka įstatyme numatytų normatyvų. Aišku, šie neatitikimai galėtų būti lengvai išsprendžiami įstatymų leidėjui praplėtus subjektų ratą, kuriems leista užsiimti elektroninių pinigų leidimu. Bet ir tokie pakeitimai nebūtų pakankami. Kol kas atsiskaitymo kriptovaliutomis galimybės yra gan ribotos. Daugeliu atvejų mums įprastoje aplinkoje (parduotuvės, kavinės, paslaugų sektorius ir pan.) kriptovaliutos, kaip atsiskaitymo priemonė, vis dar nėra priimtina.

reklama

Reikėtų paminėti ir tai, kad kai kurios kriptovaliutos galimai tenkina tik vieną elektroniniams pinigams taikomą kriterijų arba tie požymiai nėra ryškūs. Tokie kriptovaliutų tarpusavio skirtumai taip pat nulemia tai, kad teisės aktais jau apibrėžtus analogus bendrai visoms kriptovaliutoms pritaikyti neįmanoma ir dėl jų specifiškumo būtini atskiri įstatymai, kuriais būtų reguliuojama kriptovaliutų rinka.

ES centrinio banko pozicija dėl kriptovaliutų ir elektroninių pinigų tapatinimo

ES Centrinis bankas dar 2012 m. pareiškė gan griežtą poziciją, kad „Bitcoin“ neatitinka esminio elektroniniams pinigams keliamo reikalavimo – kriptovaliutos nėra padengtos centrinio banko pinigais. Tikėtina, kad tokios pozicijos ES centrinis bankas laikosi ir kitų kriptovaliutų atžvilgiu. Elektroniniai pinigai išleidžiami jų leidėjams gavus piniginių lėšų iš savo klientų. Tokiems klientams pareikalavus, elektroninių pinigų leidėjas yra įpareigotas išpirkti išleistus elektroninius pinigus nominaliąja pinigine verte. Pareigos išpirkti kriptovaliutas nėra ir tikriausiai negali būti.

Šiuolaikiniame pasaulyje vis dar įprasta teisėta atsiskaitymo priemone laikyti tik centrinių bankų leidžiamus pinigus arba kitas priemones, kurios gali būti išreikštos tokių pinigų verte, todėl ES centrinio banko pozicija dėl kriptovaliutų ir elektroninių pinigų santykio neturėtų stebinti.

reklama

Pagrindiniai „Bitcoin“ ir elektroninių pinigų skirtumai

Siekiant detaliau aptarti kriptovaliutų ir elektroninių pinigų skirtumus, kaip pavyzdį toliau analizuosime labiausiai pasaulyje paplitusią kriptovaliutą „Bitcoin“. Analizuoti šią kriptovaliutą pasirinkome ir dėl to, kad ji bene labiausiai atitinka prieš tai aptartus elektroniniams pinigams keliamus kriterijus.

Kriptovaliutų reglamentavimo perspektyvos, vertinant per elektroninių pinigų reglamentavimo prizmę

Elektroniniai pinigai dar vos prieš keletą dešimtmečių įprastame finansų sektoriuje taip pat buvo laikomi naujove. Jų poreikį nulėmė interneto bei įvairių informacinių technologijų vystymasis, kuris skatino elektroninės komercijos atsiradimą bei plėtrą. Ilgą laiką elektroniniai pinigai buvo laikomi tik bankų privilegija. Elektroninių pinigų rinkos reglamentavimas turėjo nemažai trūkumų. ES direktyvos elektroninius pinigus ir/ar su jas susijusius niuansus reglamentavo nevienodai, netgi pateikdami skirtingus elektroninių pinigų apibrėžimus, todėl valstybėse narėse nebuvo bendro elektroninių pinigų reguliavimo. Didesnis aiškumas elektroninių pinigų reguliavimo srityje, galima sakyti, atsirado visai neseniai, kai 2009 m. buvo priimta ES direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų. Pasakyti, kad šiuo metu elektroninių pinigų reguliavimas yra jau galutinai užbaigta tema, irgi negalima, tai kuo puikiausiai parodo ir po minėtos direktyvos einantys kiti elektroninių pinigų rinkos reguliavimui skirti teisės aktai, kurie, tikėtina, nebus paskutiniai.

Akivaizdu, kad bet kurios naujovės per ilgesnį laiką nusistovėjusioje tvarkoje įsitvirtina ne taip lengvai ir greitai. Nepriklausomai nuo to, ar ateityje kriptovaliutos būtų prilygintos elektroniniams pinigams, ar ne, belieka tikėtis, kad kriptovaliutų reguliavimo nereikės laukti dešimtmečiais. Visgi, vertinant paminėtą elektroninių pinigų „kelią“, išlieka rizika, kad laukiamas kriptovaliutų rinkos reguliavimas gali ir neatitikti kriptovaliutų entuziastų lūkesčių, ypač jei atitinkamų institucijų požiūris į šios rinkos sureguliavimą bus per griežtas. Tikimybė, kad taip gali nutikti,  yra gan didelė. Apie tai galima spręsti ir iš kompetentingų institucijų atstovų išreikštų nuogąstavimų dėl kriptovaliutų panaudojimo neteisėtoms veikoms, tokioms kaip pinigų plovimas. Per pastarąjį dešimtmetį pinigų plovimo prevencijos užtikrinimui ES institucijos skiria itin didelį dėmesį. Na, o kaip suderinti iš prigimties laisvą kriptovaliutų rinką su griežta pinigų plovimo prevencijos užtikrinimo tvarka, gali būti nelengvas iššūkis.

reklama