Statybų Širvintose ypatumai: kovo mėnesį atrėmę į ledą liejo betoną

Neatlaikiusi pilamo betono svorio įlūžo Širvintose statoma estrada.
Neatlaikiusi pilamo betono svorio įlūžo Širvintose statoma estrada.
© „Krašto naujienos“

Greitai iš lūpų į lūpas vakar apskriejo žinia apie nelaimę Širvintų miesto centre. Neatlaikiusi pilamo betono svorio deformavosi naujai statoma estrada. Skaudžiausia dėl to, kad ši avarija, panašu, įvykusi per skubėjimą, neapdairumą ir savanaudiškumą, atneš didžiulių nuostolių. Kas juos padengs? 

Šiuo metu bendrovės „Irdaiva“ darbininkai statinį uždengė. Kad praeiviai ir kiti smalsuoliai negalėtų matyti pažeidimų masto?

Skaitytojams tik norime priminti, kad viso projekto „Kompleksinis teritorijos prie Širvintų tvenkinio sutvarkymas“ vertė – 1 965 481,03 eurų.

Šiandien kalbiname tuos, kurie ne kartą baksnojo į įvairius pažeidimus ir reikalavo juos ištaisyti.


Anot V. Sarpausko, kyla klausimas, ar statybos priežiūrą vykdanti įmonė dalyvavo liejant betoną? Editos Tviragienės nuotr.

Virginijus Sarpauskas, aktyvus širvintiškis, pirmas pastebėjęs deformaciją:

„Kartais einu pasivaikščioti upės pakrante. Kiek pastebėjau, retai kada statoma krantinės terasa būdavo aptverta. Kadangi domiuosi techniniais dalykais, stebėjau, koks sprendimas bus pasirinktas statant terasą. Pastebėjau tiesiai ant ledo statomas teleskopines atramines kojas ir ant jų dedamas medines sijas. Galvojau, kad tai laikinos pagalbinės konstrukcijos, ant kurių vėliau bus tvirtinamos metalinės sijos, kurios ir bus laikanti konstrukcija.

Tos metalinės sijos galėjo išlaikyti ir klojinį, ir armatūrą, ir visą betono storį. Tačiau ant medinių sijų buvo įrengtas medinis klojinys, ant kurio surinktas armatūros tinklas. Jau ko vertas vien armatūros svoris, kuris tiesiogiai rėmėsi į ledą. O kiek dar sveria betonas. Dabar užlieto betono svoris – apie 30 cm. Tokio betono vieno kv. m svoris apie 750 kg. Tai tarsi 10 vidutinio svorio vyrų vieno kv. m plote. Iš akies paskaičiavus, terasos plotas apie 450 kv. m. Bet kokiu atveju bent pusė betono svorio teko ledui. Gal ir klystu, bet tai turėtų būti apie 150 tonų. 

Negaliu patikėti, kad techninis statybos prižiūrėtojas nenumatė galimos grėsmės. Negi jis pasirašė klojinio įrengimo protokolą ir neturėjo priekaištų armatūros tinklo įrengimui? Kyla klausimas, ar statybos priežiūrą vykdanti įmonė dalyvavo liejant betoną.


Projekto brėžiniai Širvintų rajono savivaldybės svetainėje nepateikiami, tik vizualizacijos. 

Dabar išlieta terasa yra apie 30–40 cm aukščiau naujai išgrįstų trinkelių. Kadangi savivaldybės administracija nepasirūpina, kad bent projekto bendrieji brėžiniai būtų savivaldybės svetainėje, tai lieka naudotis tuo, kas įmanoma. Yra tik vizualizacijos. Tai, anot jų, ir terasa, ir trinkelės turėtų būti viename lygyje. 


Avarijos rytą Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė paskubėjo pasigirti.

Tikiuosi, kad ši ištikusi nesėkmė padės atsakyti į daugelį klausimų. Tik nežinia, koks likimas laukia nepavykusios terasos. Ar nebus bandoma kaip nors viską užglaistyti? Ar net ir tiesiogine prasme, užlieti ant viršaus papildomą betono sluoksnį. Palaukime.“


Aktyvus širvintiškis nerimauja, kad bus bandoma broką užglaistyti ir tiesiogine, ir perkeltine reikšme. Editos Tviragienės nuotr.

Kęstutis Pakalnis, Tarybos narys:

„Pati nelaimė labai liūdina. Suvokiu, kad nuostoliai bus nemaži. O juk pinigai ne iš dangaus krenta, tai visų mūsų pinigai.

Tačiau galiu tvirtai pasakyti, kad būtent tokios baigties tikėjomės, matydami, kaip viskas vyksta. Pirmas žingsnis – pirkimai – jau rodė, kad verta suklusti. Ydinga praktika, kai perkamas projektavimas kartu su statybos darbais. Kad žmonės suprastų, reikėtų paaiškinti tai. Kai perkamas projektavimas atskirai, tada visi dalyvauja lygiomis teisėmis, perkamas projektas, pagal kurį statysi. O dabar, kaip jis (rangovas) nori, taip susiprojektuoja. Gauna didelius pinigus, o susiprojektuoja, kad statybos atsieitų kuo pigiau, skirtumas lieka jam – rangovui. Kas paneigs, kad šia dalimi nėra pasidalijama su naudingais asmenimis? Sistema tokia. O kur dar galimai paimtas savas darbų vadovas, kad nematytų statybų neatitikimų, broko.

Aš vis esu kritikuojamas dėl savo komiteto posėdžių, į kuriuos net nebuvau kviestas ir mane dabar svarsto. Tai įdomu, ką dabar galvoja visi tie, kurie kilnoja rankas ir imituoja Tarybos darbą. Geriau kritiškiau reaguotų į korupcinius veiksmus.

reklama

Šiandien vakare, kaip visada, renkasi opozija. Tarp aptarinėjamų kitų rajono klausimų gilinsimės ir į šitą incidentą.“


Anot K. Pakalnio jau pirmas žingsnis – pirkimai – rodė, kad verta suklusti. Ydinga praktika, kai perkamas projektavimas kartu su statybos darbais. Editos Tviragienės nuotr.

Vytas Šimonėlis, Tarybos narys:

„Iš tikrųjų man šita situacija nėra didelė staigmena. Tik belieka pasidžiaugti, kad niekas nenukentėjo ir kad bus proga viską ištaisyti.

Bet tai yra tik pavyzdys, kad ir kiti objektai yra taip statomi. Tarkime, lieptas, kurį statome, blogiausiu atveju išsiklaipys, ledai gal nenuneš jo. Mums liks tik jo priežiūra. O kaip bus su sporto kompleksu? Niekas negalvoja apie eksploatavimo kaštus.

Kažkas pastatys ir išvažiuos, kažkas pabus valdžioje ir išeis. Šiandien, kaip sakoma, yra užsuktas korupcijos malūnas. Tie, kurie dabar pila ant jo vandenį, kad jis suktųsi, kai ateis laikas, jų nebebus. Bet tai, kas padaryta už ES pinigus miestui, liks mūsų visų išlaikymui. 

reklama

Koks turėtų būti estrados likimas? Bijau, kad gali tekti išmontuoti ir iš naujo pastatyti. Čia turėtų spręsti specialistai. Statybų reglamentai numato, kaip elgiamasi, kai avarija įvyksta statybos metu. Turi būti samdomas ekspertas ir jis pateiks rekomendacijas. Čia Statybų inspekcijos prerogatyva, juk įvyko avarija, sugriuvo statinys.

Mane neramina sporto kompleksas, socialinis būstas. Gal ir pastatys, gal ir gražu bus, bet neramu dėl kokybės, nes panašu, kad tikslas toks: užsakyti kuo brangiau, pastatyti kuo pigiau. Kam taip daroma? Kas paneigs, kad niekas iš to neturi naudos?“


V. Šimonėlio teigimu, tie, kurie dabar ant korupcijos malūno pila vandenį, kad suktųsi, kai ateis laikas, jų nebebus. Bet tai, kas padaryta už ES pinigus miestui, liks mūsų visų išlaikymui. Editos Tviragienės nuotr.

Jonas Purvaneckas, Tarybos narys:

„Lietuvių liaudies patarlė teigia: ką darai, daryk gerai. Pas mus, kurį objektą bepaimsi, viskas yra slepiama – tai rangovai, tai kainos, tais sutartys, tai medžiagos. Lygiai tas pats ir šiame objekte. Mįslių daugiau negu aiškumo.

Esant minusinei temperatūrai betoną galima pilti, yra kuris neužšąla. Tačiau kam taip skubėti? Matyt, norėjo ant ledo užlieti. O gamta paėmė ir pavedė.

Šiaip vertinu blogai. Reikia dirbti kruopščiai, nes klaidos gan brangiai kainuoja.

reklama

Man labai gaila, kad šitaip švaistomasi pinigais ir kad mūsų rajonas juokina visą Lietuvą. Jau seniai metas pasimokyti iš savo pačių klaidų.“


Pasak J. Purvanecko, ir šiame objekte, mįslių daugiau negu aiškumo. Editos Tviragienės nuotr.

Vidmantas Mateika, Tarybos narys:

„Šito galima buvo tikėtis. Kodėl? Dėl to, kad mes niekaip nepasimokome.

Tad pradėsiu nuo pradžių. Darbus perkame su projektavimu. Leidžiame statybininkams susiprojektuoti patiems. Tokiu atveju statybininkas susiprojektuoja taip, kaip jam patogiau dirbti, pigiau statyti ir kaip jam pačiam patinka. O jei pirktumėte projektavimo paslaugą, tuomet susitiktumėte su architektu, išsakytumėte jam savo norus, vizijas, tuomet jis tai išdėstytų popieriuje. Aptartumėte su visuomene, priimtumėte galutinį projekto variantą. Ir tik tuomet užsakytumėte pačią statybą. Pirmu atveju statybininkas visada žino, kur gali sutaupyti užsakovo sąskaita ir dažniausiai taip padaro. Tad permokėjimas neišvengiamas. Apie tai plačiau pasikalbėsime vėliau.

Man nieko naujo, kad šita aikštelė neatlaikė, deformavosi. Širvintose jau ne pirmas atvejis, kai statybos procese yra pažeidžiami tam tikri statybos reikalavimai. Žvelgiant plačiau, mano asmeniniai priekaištai pirmiausia buvo dėl socialinio būsto statybų. Visada sakiau, kad statinio ilgaamžiškumui apdaila ne taip svarbu, kaip laikančios konstrukcijos. Todėl ir atkreipiau dėmesį į socialinio būsto laikančias konstrukcijas. Mano pastabas žinojo ir administracijos direktorė, ir techninis prižiūrėtojas. Po mano pastabų buvo taisomi padaryti statybiniai brokai. Jau tada buvo keista, kad nepaisoma elementarių statybos reikalavimų.

reklama

Kas nutiko? Tokį incidentą lėmė visiška nekompetencija. Kai liejama perdanga, formuojami statramsčiai, statomi ant kieto pagrindo, tada perdengiama sijomis, užsideda paklotas, surenkamas armatūros karkasas ir liejama perdanga. Šioje vietoje statybininkai susistatė savo statramsčius tiesiai ant ledo. Suprantu, jei tai būtų Sibiras, kur ledo storis metras ir daugiau, gal ir būtų gerai. Bet mūsų žiemos tam nepritaikytos ir tokios statybos technologijos netinkamos. Niekaip nesuprantu tų specialistų, kurie pasirinko tokį sprendimą. 

Supylė betoną, ledas neatlaikė ir statramsčiai nugarmėjo po ledu į vandenį gerą pusę metro. Klojinys dar laikosi aplink kolonas, kurios yra kaip šios konstrukcijos atramos, anksčiau įbetonuotos. To pasekmė – estrada yra banguota kaip Baltija. Armatūra išlinko, susiformavo netaisyklingos formos. Aš manau, reikėtų ją visiškai išmontuoti ir statyti iš naujo. Deformuotas pagrindas neatitinka nei armatūrų išdėstymo, nei pačios konstrukcijos leistinų nuokrypių. Tad tikrai ta konstrukcija bus nepatikima ir nesaugi.


V. Mateikos aiškinimu, supylė betoną, ledas neatlaikė ir statramsčiai nugarmėjo po ledu į vandenį gerą pusę metro. Editos Tviragienės nuotr.

Kiek toks ardymas gali kainuoti? Pagal betono kiekį nuostolis gali siekti 30 tūkst. eurų ir demontavimas apie dešimt tūkstančių.

Kito varianto, manau, nėra. Nors mūsų žmonės yra išradingi – gali pasiūlyti ant viršaus užpilti naują sluoksnį betono, išlyginti pagrindą ir suformuoti keletą laiptelių. Tačiau tai, mano manymu, nebus saugus statinys ir neatitiks statybos techninių reikalavimų (STR).

Labai keista, kad vadovai leido šitaip dirbti. Juk asmeninę atsakomybę prisiima tech. priežiūra, darbų vadovas prieš kiekvieną betono pylimą patikrina konstrukcijos atitikimą reikalavimams, deda savo parašus. Nesuprantu, kodėl pasirinko ledą kaip atramą betono pylimui kovo mėnesį. Suprasčiau, jei tokie darbai būtų atliekami viduržiemyje. O dabar juk jau pavasaris.

Turiu įtarimų, kad tai ne paskutinė nesėkmė. Pati aikštė taip pat, išėjus įšalui, gali sukelti problemų. Ar nesusiformuos pavasarį duobės? Ypač toje vietoje, kur yra nenudrenuoti kapiliariniai vandenys. O apie kreivų bortų taką aplink tvenkinį jau rašėte.

Akivaizdu, kad buvo labai skubama. Darbai vyko net šventinėmis dienomis. Dauguma saviveiklininkų, besirinkusių į Kovo 11-osios šventę, taip pat ir aš, matėme dirbančius statybininkus. Skuboti sprendimai ir paskubomis atliekami darbai priveda prie tokių nuostolių. Kas juos padengs – neaišku. 

Mums kyla labai daug klausimų ir dėl kompetencijos atliekant statybos darbus. Noriu jūsų skaitytojams priminti, kad pareiškiau norą savivaldybės administracijai sudaryti man, kaip Tarybos nariui, sąlygas susipažinti su statybų paslaugų pirkimo dokumentacija ir statomais objektais. Deja, visi norai gula į popierinį dialogą. Gal bijoma, kad pamatysiu daugiau, nei kažkas norėtų?

Statybų Širvintose ypatumai: kovo mėnesį atrėmę į ledą liejo betoną

Neatlaikiusi pilamo betono svorio įlūžo Širvintose statoma estrada.
+17