Artėjantys rinkimai padidins lietuvių algas, gyvensime taip pat gerai, kaip po Liublino unijos

Luminor konferencija
Luminor konferencija
© Edvard Blaževič

Po poros vangesnių metų Lietuvos ekonomika vėl demonstruoja gerą sportinę formą ir stiprų imunitetą. Viso to receptas – griežta viešojo ir privataus sektoriaus finansinė disciplina ir subalansuota plėtra, kurią lemia visos kertinės ekonomikos augimo kolonos: infliacijos išbandymams atsispyręs namų ūkių vartojimas, Vakarų ir Rytų rinkų atsigavimą išnaudoję eksportuotojai ir sparčiau nei įprastai augusios investicijos, teigė „Luminor“ banko analitikai.

Prognozuojama, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiais metais augs 3,3 proc., kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje ekonominė plėtra šiemet bus kiek spartesnė – atitinkamai 4,2 poc. ir 3,5 proc. Palankią aplinką Baltijos šalių augimui sukuria netikėtai spartus euro zonos augimas.

„Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad kitąmet laukiantys prezidento ir savivaldybių rinkimai iškels darbo užmokesčio temą. Latvijos ir Estijos pavyzdys keliant minimalią algą bus labai viliojantis, o atlyginimų politika tokiose svarbiose viešojo sektoriaus srityse kaip švietimas ir sveikatos priežiūra pribrendo esminiams pokyčiams. Tad prognozuojama, kad šiemet darbo užmokestis augs 6 proc., o 2019 m. paspartės iki 8 proc.

Nepelnytai pesimistiški lūkesčiai neleidžia Lietuvai išnaudoti savo potencialo

Žygimantas Mauricas, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas, akcentavo, kad didžiausias iššūkis Lietuvos ekonomikai šiuo metu yra nepelnytai pesimistiški lūkesčiai dėl ilgalaikės ekonominės perspektyvos, kuriuos, be kita ko, skatina ir viešoje erdvėje paplitę „saviplakos“ mitai.

reklama

Pirmasis „saviplakos“ mitas, kurį dažnai tenka girdėti tiek viešojoje erdvėje, tiek privačių pokalbių metu, yra „prasiskolinusios Lietuvos“ mitas. Visgi tiesa yra ta, kad Lietuva yra tarp mažiausias viešojo bei privataus sektoriaus skolas turinčių valstybių visoje ES. Valdžios sektoriaus biudžeto balansas, tikėtina, bus perteklinis tiek 2018, tiek ir 2019 m., nors ir artėja rinkimai.

Antrasis mitas yra pasibaigsiančios ES paramos mitas, dėl to Lietuvos ekonomiką tariamai ištiks ekonominė krizė. Trečiasis mitas yra „nykstančios“ Lietuvos mitas. Tiesa yra ta, kad vykstantys demografiniai pokyčiai (gyventojų senėjimas, mažas gimstamumas) nedaug kuo skiriasi nuo kitų Vakarų pasaulio valstybių (pvz., Japonija, Kinija ir Vokietija susiduria su gerokai didesniais iššūkiais), o migracijos tendencijos iš mažesnių miestų ir kaimo vietovių į didesnius miestus yra stebimos praktiškai visose Vakarų šalyse (net vieną mažiausių pajamų nelygybių turinčioje Skandinavijoje).

Galiausiai istorinė analizė rodo, kad lietuviai taip gerai, kaip dabar, negyveno 424 metus. Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui, jau pasiekė 72 proc. Vakarų Europos vidurkio (paskutinį kartą toks rodiklis buvo 1594 m.).

„Manau, kad gera Lietuvos sportinė forma ir stiprus imunitetas sudaro gana realias prielaidas generuoti ilgalaikį 3,5 proc. metinį augimą, jei bus pilnai išnaudotas šalies augimo potencialas, tad švęsdami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos penkiasdešimtmetį galbūt galėsime švęsti ir savo antrąjį ekonomikos aukso amžių“, – prognozuoja vyriausiasis „Luminor“ ekonomistas. 

Keičiasi būsto pirkėjų charakteristikos

reklama

Keletą metų stebinęs nekilnojamojo turto sektorius šiais metais susidurs su mažėjančia paklausa ir gyvenamo nekilnojamojo turto vystytojams teks išmaniau planuoti pasiūlą. Įdomu tai, kad statistinio būsto pirkėjo charakteristikos pasikeitė, jau 2017 m. rinkoje ėmė dominuoti būstus perkantieji savo reikmėms, o ne investicijai.

„Būsto rinkos aktyvumo augimas išsikvėpė, tačiau tai nereiškia, kad rinka stoja. Daugėja sandorių, finansuojamų bankų pasiūlomis. Čia augimui vietos dar yra. Visgi rinkos vektoriaus kryptį nulems nekilnojamojo turto plėtotojų pasirinkta strategija, jei vyraus perdėtas optimizmas dėl gyvenamojo būsto statybos, galime sulaukti mažėjančių būsto kainų“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, verslininkai skundžiasi darbo jėgos trūkumu, užimtųjų skaičius ima mažėti, tai byloja, kad išvažiuoja ne tik bedarbiai, bet ir tie, kurie turėjo darbą. Iš kitos pusės, tai suponuoja algų kilimą.

reklama

Artėjantys rinkimai padidins lietuvių algas, gyvensime taip pat gerai, kaip po Liublino unijos

Luminor konferencija
+8