Laukia įtemptas mūšis Seime: svarstys pirmalaikių rinkimų idėją ir A. Skardžiaus apkaltą

Gabrieliaus Landsbergio pranešimas
Gabrieliaus Landsbergio pranešimas
© Edvard Blaževič
BNS
2018-03-20 07:23

Seimui antradienį bus pateiktas opozicijos siūlymas rengti pirmalaikius parlamento rinkimus birželio 3 d.

Opozicija teigia, kad nepanaikinęs priesaiką sulaužiusio Mindaugo Basčio mandato Seimas diskreditavo save kaip instituciją, o šalį yra ištikusi parlamentinė krizė, kurią išspręsti gali tik pirmalaikiai rinkimai.

Nutarimo projektą dėl pirmalaikių rinkimų parengė visų opozicinių frakcijų seniūnai, jį savo parašais parėmė 49 parlamentarai, tarp jų ir trys valdančiųjų valstiečių atstovai.

Pagal Konstituciją, pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip trimis penktadaliais visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra ne mažiau kaip 85 balsais iš 141.

Valdantieji sako, kad pirmalaikiai rinkimai nei būtini, nei iš viso įmanomi, premjeras Saulius Skvernelis iniciatyvą įvertino kaip „desperatiškus veiksmus, siekiant suskaldyti valdančiąją koaliciją“.

reklama

Pirmalaikių rinkimų idėją opozicija iškėlė, kai Seime neužteko balsų panaikinti priesaikos dėl nuslėptų ryšių su buvusiu KGB darbuotoju sulaužiusio M. Basčio mandato.

Praėjusią savaitę per slaptą balsavimą dėl apkaltos už M. Basčio mandato panaikinimą buvo 72 parlamentarai, prieš – 21 Seimo narys, 24 susilaikė, 11 biuletenių buvo negaliojantys. Mandatui panaikinti reikia ne mažiau kaip 85 balsų „už“.

Vėliau M. Bastys paskelbė pats atsisakantis Seimo nario mandato, nes nenori, jog strigtų Seimo politinis darbas.

Žlugus balsavimui, frakcijos ėmė svaidytis kaltinimais, kas dėl to kaltas: valstiečiai rodė į konservatorius, ir atvirkščiai.

Premjerui paskelbus, kad balsavime dalyvavę valstiečiai turi įrodymus buvę už apkaltą, opozicija atkreipė dėmesį į sugadintų biuletenių skaičių, keldami versiją, kad nufotografavus biuletenį su balsu „už“ jie galėjo būti sugadinti.

reklama

Kartu opozicija biuletenių fotografavimą įvertino kaip balsavimo slaptumo pažeidimą.

Nutarimo projekte teigiama, kad taip „Seimo valdančiosios daugumos lyderiai organizavo neteisėtus slapto Seimo narių balsavimo kontrolės būdus, taip pažeidė balsavimo slaptumo ir laisvo Seimo nario mandato principus, todėl prarado Konstitucijos suteiktą teisę atstovauti tautai“.

Laukia A. Skardžiaus apkalta

Parlamentinei opozicijai surinkus parašus, Seimas pradeda Socialdemokratų darbo frakcijos nario Artūro Skardžiaus apkaltos procedūrą.

Seimas antradienį spręs, ar sudaryti specialią tyrimo komisiją, kuri pagal Seimo narių grupės teikimą pradėti apkaltą A. Skardžiui ištirs, ar toks siūlymas pagrįstas, ir pateiks išvadą Seimui.

reklama

A. Skardžiui apkalta inicijuojama dėl galimo priesaikos sulaužymo, Seime proteguojant jo šeimai ir kai kurioms įmonėms palankius sprendimus.

Šią iniciatyvą pasirašė 37 parlamentarai iš opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijų bei valdančiųjų valstiečių atstovas Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius.

Inicijuoti apkaltą gali ne mažiau kaip 36 parlamentarai.

Apkalta inicijuojama po to, kai opozicija liko nepatenkinta Seimo Antikorupcijos komisijos padaryto tyrimo dėl A. Skardžiaus interesų energetikos srityje išvadomis.

Apkaltos teikime teigiama, kad Seimo narys A. Skardžius galbūt šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, „kai vykdydamas savo pareigas 2009–2017 m. veikė su juo susijusios įmonės „Baltic energy group“ naudai ir pritarė apsimestinio sandorio sudarymui su bendrove „Naujoji energija“ galbūt siekiant nuslėpti tikrąją jo asmeninių (šeiminių) pajamų kilmę ir sąsajas su vėjo energetika, pateikė savo kandidatūrą ir veikė nuolatiniame interesų konflikte Seimo Energetikos komisijoje ir Ekonomikos komitete (įskaitant ir 2016–2020 m. kadencijos darbą Seime) tokiu būdu šiurkščiai diskredituodamas ir kompromituodamas ne tik savo, kaip Seimo nario, bet ir Seimo autoritetą ir reputaciją“.

reklama

Pateiks kandidatą į STT vadovus

Seimui antradienį bus pateiktas kandidatas į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovus, dabartinio direktoriaus pirmasis pavaduotojas Žydrūnas Bartkus.

Po prisistatymo Seime Ž. Bartkus susitiks su pageidaujančiomis frakcijomis, tuomet Seimas balsuos, ar pritarti kandidatūrai.

Naują vadovą prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo vietoje Sauliaus Urbanavičiaus, kurio kadencija baigiasi kovo pabaigoje.

Nuo 2013 m. STT vadovaujantis S. Urbanavičius atsisakė kandidatuoti antrai kadencijai.

reklama

Prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė žurnalistams teigė, kad prezidentė siūlydama skirti Ž. Bartkų atsižvelgė į dabartinio STT vadovo rekomendaciją.

Ž. Bartkus STT dirba nuo 1999 m., o direktoriaus pirmuoju pavaduotoju tapo 2013 m. balandį.

Jis STT kuravo baudžiamojo persekiojimo, kriminalinės žvalgybos ir analitinės antikorupcinės žvalgybos sritis.

Nuo 1997 m. veikiančios STT veikla apima korupcinių nusikaltimų tyrimą, korupcijos prevenciją ir visuomenės antikorupcinį švietimą. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.