Kam pernai Baltijos šalių gyventojai skolinosi dažniausiai?

Alfa.lt
2018-03-19 16:04

Praėjusiais metais lėšų iš paskolas teikiančių institucijų Lietuvoje skolinosi kas ketvirtas (24 proc.), Latvijoje ir Estijoje – kas trečias gyventojas (36 ir 29 proc.) Beveik trečdalis (30 proc.) lietuvių paskolą ėmė namų remontui, ši tendencija išliko nepakitusi nuo praėjusių metų. Automobilio įsigijimui skolintų pinigų prireikė kas penktam lietuviui, kai užpernai jam skolinosi kas trečias. Šiuos duomenis atskleidė kasmetinė specializuoto paskolų banko „Bigbank“ apklausa.

Skolinamės kaip ir vakariečiai – komforto reikmėms

reklama

„Keičiasi kartos, keičiasi ir skolinimosi įpročiai. Jaunoji karta, kuri jaučiasi stabiliai ir užtikrintai, drąsiau skolinasi vartojimo poreikiams. Iš tyrimo duomenų matyti, kad tokia elgsena būdinga jaunimui, ant kojų pradedantiems stotis specialistams“, – apie jaunų žmonių įpročius kalba „Bigbank AS“ Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas.

Jo teigimu, savo elgsena ši naujoji karta jau mažai kuo skiriasi nuo vakariečių, netgi visiškai priartėjo prie tų pačių standartų

„Tai iliustruoja ir kintantis požiūris į nuosavą nekilnojamąjį turtą – jei anksčiau tai buvo siekiama vertybė, dabar tai greičiau yra vienas iš kelių jauno žmogaus komfortabilaus gyvenimo kriterijų, bet nebūtinai pagrindinis“, – priduria „Bigbank AS“ Lietuvos filialo vadovas.

reklama

Kaip teigia R. Norvilas, pastaruoju metu į tokią jaunimo elgseną reaguoja ir nekilnojamojo turto vystytojai. Jie siūlo naujos karto nekilnojamojo turto sprendimus, kai jaunimas nuomojasi būstą, bet netampa jo savininku iš karto („rent to buy“). Pastebima tendencija, kad ypač didmiesčiuose žmonės vis ilgiau lieka gyventi nuomojamame būste.

Jis pabrėžia, kad ryškėjantį gyventojų komfortabilumo siekį rodo tendencingai stiprėjantys įpročiai skolintis gyvenimo gerinimui. Dažniausiai – namų remontui ar automobilio įsigijimui. Tiesa, remontui vis dar dažniau skolinasi vyresni žmonės, kurių finansinė elgsena šiek tiek konservatyvesnė. „Pavyzdžiui, Lietuvoje pernai namų remontui dažniausiai skolinosi 50-65 metų žmonės, tad akivaizdu, kad vyresnioji karta vis dar labiau suinteresuota investicijomis į būstą nei į kasdienes reikmes“, – pasakoja R. Norvilas.

Automobiliui praėjusiais metais Lietuvoje skolinosi 18 proc., kai 2016 metais tokių paskolų buvo pusantro karto daugiau, o Latvijoje ir Estijoje – 17 proc. paskolą ėmusių gyventojų, Skolinimosi įpročiai buitinės įrangos įsigijimui išliko nepakitę – praėjusiais metais tokiu tikslu skolinosi 15 proc. paskolas ėmusių lietuvių (2 proc. mažiau nei užpernai), 18 proc. latvių ir 21 proc. estų. „Bigbank AS“ Lietuvos padalinio duomenimis, dažniausiai Baltijos šalių gyventojai automobiliui skolinasi būdami 19-35 metų amžiaus, o skolinamasi suma vidutiniškai siekia daugiau nei 4500 eurų.

Sveiko skolinimosi požymiu R. Norvilas įvardija tai, kad žmonės labai retai skolinasi naujai aprangai ar vestuvėms. Tiek pernai, tiek užpernai šiais tikslais skolinosi po kelis procentus paskolą ėmusių gyventojų. Nedidėja ir atostogoms besiskolinančiųjų dalis – pernai šiuo tikslu Lietuvoje skolinosi vos dešimtadalis (10 proc.), Latvijoje 12 proc., o Estijoje – 15 proc.

Pusė besiskolinusiųjų kreipėsi tik į vieną banką

reklama

Įdomu tai, kad vidutiniškai kas antras Baltijos šalių gyventojas dėl paskolos kreipėsi tik į vieną banką. Tokį sprendimą didžioji dalis grindė tuo, kad paskolos suteikimo sąlygos jiems pasirodydavo priimtinos pirmajame banke, net nepalyginus jų su kitų bankų pasiūlymais. Antra dažniausiai nurodyta priežastis – pirmasis bankas buvo patikimas, tad jie nematė reikalo keliauti į kitus bankus.

Tokį gyventojų lojalumą bankams paaiškinti galima atidžiau panagrinėjus, kokius skolinimo instrumentus jie pernai pasitelkė dažniausiai. Didžioji dalis besiskolinusių trūkstamų lėšų atrasdavo savo kreditinėje kortelėje. Išsimokėtinai trokštamus daiktus ar paslaugas įsigijo kas trečias.

Kaip teigia R. Norvilas, daugelyje Europos šalių populiarios specialios e. svetainės, kuriose galima palyginti skirtingų bankų pasiūlymus vienoje vietoje. Lietuvoje šios svetainės nėra populiarios, nors ir suteikia daug naudingos informacijos. Paprasčiausias būdas palyginti kelių bankų pasiūlymus – išanalizuoti bankų svetainėse esančią informaciją. Net jei pirminės sąlygos atrodo labai patrauklios, skolinantis didžiulę sumą skirtumas gali siekti net kelis tūkstančius eurų.

Ateityje paskolą planuoja imti automobiliui ir nekilnojamam turtui

Namų aplinkos gerinimas išliks aktualia tema ir artimiausiu metu. Vertindami savo ateities planus ir poreikį imti paskolą, 12 proc. apklaustųjų lietuvių nurodė imsiantys nekilnojamojo turto paskolą, 10 proc. – planuojantys skolintis namų remontui, 5 proc. – baldams. Latvijoje situacija gana panaši – 10 proc. paskolą ateityje sako imsią nekilnojamojo turto įsigijimui, 14 proc. – namų remontui ir 9 proc. baldams. Nagrinėjant Estijos duomenis matoma, kad ateityje nekilnojamam turtui skolintis numato 9 proc., namų remontui skolinsis 17 proc., ir 8 proc. lėšų skirs baldams.

reklama

Tačiau dažniausia priežastis, kuriai lietuviai, latviai ir estai nurodė imsiantys paskolą, yra automobilio įsigijimas. Maždaug perpus mažiau žmonių visose šalyse teigė, jog skolinsis kelionėms.

„Gyventojų ketinimai didžiąja dalimi išlieka nepakitę, dauguma skirs finansus transporto priemonei ir namų aplinkos kokybės gerinimui. Tačiau daugėja norinčių skolintis kelionėms ir atostogoms. Darau prielaidą, kad vis daugiau žmonių renkasi tolimas, brangiau kainuojančias keliones, kurioms prireikia papildomų finansų. Kaip ir bet kuriuo kitu atveju, kai skolinamasi vartojimui, vertėtų pasverti, ar ilgalaikė kelionės vertė atpirks ilgalaikį finansinį įsipareigojimą“, – apie būsimus žmonių pirkinius sako R. Norvilas.


Pinigai© www.mediakatalogas.lt

Nuosavas lėšas skirs kelionėms, namų remontui ir elektronikos prietaisams

Daugiau nei trečdalis (39 proc.) žmonių Lietuvoje savo neskolintas lėšas planuoja skirti kelionėms. Latvijoje ir Estijoje šiam tikslui skirti lėšas numato kone pusė gyventojų (50 ir 47 proc.). Dažniausiai šiuo tikslu finansus leisti planuoja aukštas pajamas gaunantys, turintys aukštąjį išsilavinimą ir dirbantys aukštoje pozicijoje gyventojai.

Lietuvoje namų remontui nuosavas lėšas planuoja skirti daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.). Latvijoje finansų tam skirs dešimčia procentų daugiau – 37 proc., o Estijoje 44 proc. gyventojų.

Apklausa buvo atlikta 2017 metų spalį, apklausus virš tūkstančio gyventojų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Apklausą atliko rinkos tyrimų kompanija RAIT.

reklama