Vakarams reikia atsisakyti „putinocentriško“ mąstymo apie Rusiją

Formalumu ne be pagrindo laikytuose rinkimuose triumfavęs Vladimiras Putinas valdys dar mažiausiai šešerius metus. Ateities santykių su Vakarais prognozės nepalankios, tačiau reikėtų atsisakyti „putinocentriško“ mąstymo apie Rusiją, mat režimas apima kur kas daugiau nei vienas asmuo, sakė Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas Simas Čelutka.

Triuškinanti pergalė – ir didmiesčiuose, ir regionuose

Nepakeičiamas Rusijos vadovas Centrinės rinkimų komisijos skelbiamais rezultatais turėtų būti patenkintas: už jį balsavo rekordiškai daug (76 proc.) rinkimuose dalyvavusių rusų, ir bendras piliečių aktyvumas pranoko pastaruosius rinkimus 2012-aisiais. To nuopelnai, kaip sakė ekspertas, tenka incidentui Solsberyje, kur apnuodytas buvęs Rusijos žvalgas Sergejus Skripalis, vėl grąžinusiam menamą Vakarų priešiškumo Rusijai dėmesio centrą.

Tačiau iškalbingi ne tik fasadiniai rinkimų rezultatai. Pažvelgus į atskirus skaičius matyti, jog didžiuosiuose miestuose, su kurių viduriniąja klase dažnai siejami permainų lūkesčiai ir kur 2012 m. vyko masiškiausi protestai, V. Putino pergalė triuškinanti, nors aktyvumas čia nesiekia 60 proc. Pavyzdžiui, Leningrado apskrityje, kurios centras yra Sankt Peterburgas, už dabartinį šalies vadovą balsavo 79 proc. rinkėjų, Maskvos apskrityje – 74,49 proc., pačioje Maskvoje – 70,89 proc. 

Paklaustas, ar tai rodo alternatyvų šiuose rinkimuose menkumą, ar perdėtus lūkesčius dėl miestų elito ir jaunimo, S. Čelutka turi kelis paaiškinimus. „Akivaizdu, kad, jeigu Aleksejui Navalnui būtų leista dalyvauti rinkimuose, jis, tikėtina, bent jau didžiuosiuose miestuose surinktų tikrai daugiau balsų negu šiuose rinkimuose buvę Putino konkurentai“, – sakė Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas.


„Vartotojiškumo faktorius, kuris buvo toks ryškus nuo 2000 iki 2008 m., kaip vienas iš Putino legitimavimo šaltinių, iki šiol nėra išnykęs. Jaunimui iki šiol daro įspūdį tai, kad Rusija bent jau iš to, kaip jie gyvena savo aplinkoje, ekonomiškai atrodo ganėtinai tvarkoje. [...] Provincijoje, kur ryškiau pasijunta bendrasis ekonomikos nuosmukis, sekęs po Krymo aneksijos ir Vakarų įvestų sankcijų, tiems žmonėms labiau veikia ta didžiosios tėvynės, apgultos tvirtovės retorika. Tie žmonės kažkaip sugeba kompensuoti mažėjantį pragyvenimo lygį su ta mitologija apie tai, kad Rusija stojasi ant kojų, nors buvo pažeminta po SSRS žlugimo“, – kalbėjo S. Čelutka.

Daugiau nei vieno žmogaus sistema

Apie tai, kas laukia pasitraukus V. Putinui, apžvalgininkai kalbėti ėmė dar gerokai iki šių rinkimų pradžios. S. Čelutka sakė, kad bet kokio scenarijaus atveju – ar V. Putiną pakeitus įpėdiniui, ar imant įgyvendinti Kinijos pavyzdžio reformas, panaikinusias termino apribojimus Xi Jinpingui – apie vieną asmenį Vakaruose yra kalbama per daug.

„Net jeigu Putinas išeis iš politinės avanscenos 2024-aisiais, greičiausiai į ją bus įstumtas kažkas iš panašiai mąstančių, o gal netgi dar agresyvesnis silovikas negu pats Putinas. Manau, kad Vakarams reikėtų mažiau galvoti ir kalbėti apie pačią Putino asmenybę, o daugiau kalbėti apie režimą kaip tokį. [...] Ne jis sukūrė režimą, kuriame dominuoja buvę saugumiečiai ir jo aplinkos žmonės, bet būtent jie ir įstūmė V. Putiną į šią poziciją ilgainiui“, – sakė S. Čelutka.


Visas pokalbis su Vilniaus politikos analizės instituto Europos saugumo programos vadovu S. Čelutka – Alfa.lt vaizdo įraše.

reklama