V. Putino neigimo diplomatija

V. Putinas
V. Putinas
© SCANPIX

Prezidento rinkimų diena Rusijoje išaušo ir praėjo, kaip tikėtasi, be jokių staigmenų. Galutiniai rinkimų rezultatai ir netgi vaizdo įrašuose užfiksuoti pažeidimai nieko nestebina. Nepaisant to, būsimi Rusijos Federacijos prezidento rinkimai buvo aptarinėjami ištisus metus. Šiose diskusijose neretai buvo kalbama apie Rusiją be Vladimiro Putino, aptariamas aršiausio Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno vaidmuo. Tarptautinės politikos ekspertai tikina, kad scenarijai, kuriuose figūruotų „šviežias“ galingos valstybės lyderis, tėra Rusijos neigimo diplomatijos persisotinusios tarptautinės bendruomenės vilties apraiškos. Šiandien jau akivaizdu, tokia diplomatinė kultūra nesikeis dar mažiausiai šešerius metus.


V. Putinas© SCANPIX

Jau daug metų Rusijos vykdoma tarptautinė politika ir po kiekvieno veiksmo einantis pasiaiškinimas – neigimas nėra tiesiog agresyvus nusiteikimas. Pasaulį šokiruojantys veiksmai ir ciniškas to aiškinimas šioje valstybėje turi tam tikrą paskirtį. Ir nesvarbu, ar mes kalbame apie Krymo aneksiją, ar apie masinį dopingo skandalą.

„Svarbu suprasti naratyvą, kurį V. Putinas atsinešė stodamas prie valstybės vairo. Būtent ši strategija ant kojų pastatė parklupdytą Rusiją ir sugrąžino valstybei „didžiąją galybę“, – tikina Strateginių ir tarptautinių studijų centro direktoriaus pavaduotojas Jeffrey Mankoffas.

Rusijos ir Eurazijos studijų ekspertas tvirtina, kad neverta klausti, kodėl Rusijos nacionalinė sporto rinktinė vartojo dopingą. Vietoje to vertėtų pažvelgti į pagrindines valstybės strategijos gaires: kaip Rusija „atgimė“ ir kokį vaidmenį šiame procese atliko V. Putinas.

„Absoliučiai visi atvejai, kai ši valstybė peržengia ribas, nacionaliniu lygmeniu Kremliaus yra suformuojami, kaip Vakarų bandymas „užkirsti kelią Rusijos augimui“, – tvirtina J. Mankoffas.


Vladimiro Putino metinis pranešimas Federaliniam susirinkimui© SCANPIX

Verta pripažinti, tai yra puikus įrankis iš pelenų pakilusioje valstybėje, kurios visuomenė yra pasirengusi aukoti asmeninę gerovę dėl gausesnių ginklų arsenalų, nes vis dar yra pamenančių kur kas blogesnius laikus.

Tarptautinė bendruomenė suka galvas, kaip reaguoti į šią absurdišką neigimo ir ignoravimo diplomatiją. Žinoma, jeigu tai galima vadinti diplomatija.

Svarbu pripažinti, V. Putinas ant nusivylusios ir nuskurdusios valstybės žmonių „užaugino“ valstybę – supergalybę. Radikalios priemonės pastarosios atžvilgiu gali sukelti globalią katastrofą, todėl belieka sankcijų taikymas. 


Vladimiras Putinas© SCANPIX

Šiandien jau žinome, kiek efektyvi yra ši priemonė. Rusai „iškentėjo“ smukusį rublio kursą ir ištuštėjusias prekybos centrų lentynas, tačiau Rytų Ukrainoje vis dar žūsta kariai, o Europos valstybėse kaip lapai krenta Rusijos valstybę „išdavę“ pareigūnai ar verslininkai. Cheminio ginklo panaudojimas svetimos šalies teritorijoje eliminuojant Kremliui nepalankų asmenį yra ypač ciniškas žingsnis. Vien panaudota „pašalinimo“ priemonė rodo, kiek daug Maskva sau leidžia ir kaip mažai ją jaudina išpuolio padariniai.

„Apgalvotas ėjimas“

„Politico“ apžvalgininkas Davidas M. Herszenhornas perša išvadą, kad išdaviku Rusijoje vadinamo Sergejaus Skripalio apnuodijimas cheminiu ginklu laikoma „Novičiok“ nervus paralyžiuojančia medžiaga buvo apgalvotas Kremliaus ėjimas prieš sekmadienį vykusius prezidento rinkimus.

Londono kaltinimus pavadinusi „cirku“, Maskva toli gražu nesuko galvos, kaip užkirsti kelią papildomoms ekonominėms sankcijoms, o tiesiog leidosi į žodžių karą. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ne kartą pabrėžė, jog Londonas atsisakė bendradarbiauti su „geranoriškai“ nusiteikusia Rusija, tiriant šį nusikaltimą. Be kita ko, pareigūnai tikino, kad Britanijos atstovai „nepateikė jokių aiškių įrodymų, o tiesiog ėmėsi priemonių prieš Rusiją“. 

Vakarų ir JAV raginimai Rusijai taikyti griežtas sankcijas šalies viduje ir vėl tapo naudingi V. Putino institutui, nes žinia apie grėsmę iš Vakarų rusų galvose buvo įdiegta vos prezidentui įžengus į Kremlių.

„Kaltinimai iš Vakarų yra tiesioginė priemonė sukelti problemų Rusijos prezidento rinkimuose“, – dar prieš išpuolį Londone naujienų agentūrai „Associated Press“ sakė V. Putinas.

Dieną po rinkimų praktiškai visų prokremliškų leidinių antraštės skelbė, jog Vakarų „priespaudą“ nokautavo susivieniję rusai. 

„Beprecedentis spaudimas Rusijai iš išorinio pasaulio privertė rusus susiburti ir susivienyti aplink valdžią“, – dienraščiui „Vedomosti“ sakė politikos analitikas Andrejus Koliadinas.

Laikraštis „Nezavisimaja gazeta“ citavo politikos analitiką Aleksejų Muchiną, kurio nuomone, faktas, kad Vakarų galios „atstumia mūsų šalį“, rinkėjų aktyvumą padidino 5–10 proc.

„Užsienio politikos veiksnys užtikrino didelį aktyvumą“, – rašė laikraštis.

Pergalės sunkiais laikais

Rinkimų dieną sostinės Raudonojoje aikštėje buvo surengtas audringas koncertas 4-osioms Krymo aneksijos metinėms paminėti. Labai simboliška, kad būtent šio renginio metu į susirinkusią minią kreipėsi naujai dar kartą prezidentu išrinktas V. Putinas. Ukrainos pusiasalio teritorijos aneksavimas yra laikomas tarptautinės teisės pažeidimu, tačiau pergalę švenčiantis politikos gigantas kalbėjo apie „sunkiais laikais“ pasiektas pergales (!) ir žmonių pasitikėjimą. Ar žinutė, kad V. Putino nejaudina Londonas, Briuselis ir Vašingtonas, gali būti aiškesnė?

reklama