Neatsakyti Rusijos rinkimų klausimai

V. Putinas dar mažiausiai 6 metus valdys Rusiją
V. Putinas dar mažiausiai 6 metus valdys Rusiją
© SCANPIX

Vladimiras Putinas laimėjo eilinius Rusijos prezidento rinkimus. Tai vargiai gali stebinti, tačiau neatsakytų klausimų lieka nemažai. Jie gali būti net įdomesni, nei ką tik praėję rinkimai.

Kokie yra tikrieji rinkimų skaičiai?

reklama

Kaip ir per daugelį ankstesnių rinkimų Rusijoje, yra nemažai pagrindo abejoti oficialiai pateikiamais rinkimų skaičiais. Kita vertus, mažai kas abejoja, kad V. Putinas šalyje išlieka labiausiai palaikomu politiku, o ir nieko panašaus į 2011 metais, po suklastotų Dūmos rinkimų, kilusį pasipiktinimą šįkart nebus.

Rusijos Centrinė rinkimų komisija (CRK) pranešė, kad rinkėjų aktyvumas sekmadienį vykusiuose rinkimuose siekė 67,47 proc. Tai reikštų, kad jis buvo didesnis nei 2004 (64,3 proc.) ir 2012 (65,3 proc.) metais, tačiau mažesnis nei 1991 (74,7 proc.), 1996 (68,8 proc.), 2000 (68,6 proc.) ir 2008 (69,7 proc.) metais. Jau garsiai skelbiama ir apie rekordinę V. Putino pergalę pirmajame ture: esą jis surinkęs 56,1 mln. (76,67 proc. rinkėjų) balsų – daugiau nei kada nors anksčiau.

reklama


Rusijoje vyksta prezidento rinkimai© SCANPIX

V. Putino konkurentai, ar tai būtų milijonierius komunistų kandidatas Pavelas Grudininas, ar puikiai pažįstamas „lojalios opozicijos“ atstovas Vladimiras Žirinovskis, ar liberalią ideologiją palaikantys televizijos laidų vedėja Ksenija Sobčiak ir nepamainomas partijos „Jabloko“ lyderis Grigorijus Javlinskis, eilinį kartą nesugebėjo rimčiau pasipriešinti. Kita vertus, niekas su jais rimtai ir nesiskaitė – V. Putinas nesiteikė dalyvauti priešrinkimiuose debatuose, kurie buvo paversti triukšmingų rietenų arena.

Vis dėlto rinkimai V. Putino Rusijoje nebūtų rinkimais, jei ne pranešimai apie šiurkščius, o kartais beveik tragikomiškus, pažeidimus. Ne vienoje rinkimų apylinkėje, kurios Rusijoje filmuojamos interneto kameromis, akyli stebėtojai įžvelgė masinio sukčiavimo požymių. Maskvos srityje, Primorės krašte, Čečėnijoje pastebėti atvejai, kai rinkimų komisijos nariai ar pašaliniai asmenys į urnas grūdo pluoštus rinkimų biuletenių. 


Sachaline urnose biuleteniai pasirodė dar prieš prasidedant oficialiam balsavimui. Daugelyje rinkimų apylinkių kameros buvo uždengtos (uždangomis, tinklais, net balionais) ar nusuktos nuo balsadėžių.

„Pranešimų apie biuletenių įmetimus atėjo ir iš kitų regionų: Karačiajų Čerkesijos, Baškirijos, Dagestano, Adygėjos, Tambovo ir Sverdlovo sričių, Krasnodaro krašto ir kitų. Šiuos faktus atskleidė gana ribota vaizdo transliacijų stebėtojų grupė, o tikrąjį tokio pobūdžio pažeidimų mastą bus galima įvertinti tik apdirbus ir išanalizavus vaizdo įrašus iš rinkimų apylinkių“, teigia vienintelė Rusijoje nepriklausoma rinkimų stebėjimo organizacija „Golos“.

Stebėtojai taip pat teigia užfiksavę atvejų, kai buvo pagal sąrašus kontroliuojama, kokie žmonės, pavyzdžiui, Baškirijos valstybinio universiteto studentai, atėjo balsuoti. Be to, rinkimų komisijų nariai kai kuriose vietovėse vežiojo mobilias urnas taip pat ir tiems rinkėjams, kurie nebuvo išreiškę pageidavimo balsuoti namuose.

Rusijos CRK paskelbė jokių rimtesnių pažeidimų nepastebėjusi, nors pripažino, kad balsavimo rezultatus teks atšaukti mažiausiai penkiose rinkimų apylinkėse. Komisijos vadovė Ela Pamfilova patikino, kad „pažeidimų prezidento rinkimuose buvo dukart mažiau, nei 2012 metais“.

Beje, įdomus yra dienraščio „Vedomosti“ pastebėjimas, kad CRK skelbiamas registruotų rinkėjų skaičius per rinkimų naktį išaugo net 1,497 mln. asmenų – nuo 107,230 mln. iki 108,727 mln. Šis skirtumas sudaro beveik 2 proc. nuo balsuoti atėjusių 73,362 mln. rinkėjų.

reklama

Kas bus 2024-aisiais?

Mažiausiai vienas klausimas stebėtojus ir komentatorius jaudino tiek prieš rinkimus, tiek ir jiems pasibaigus. Neįdomios ir nuspėjamos rinkimų kampanijos metu buvo karštai svarstoma, kuriuo keliu V. Putinas pasuks prieš 2024-uosius, kai šalyje vėl ateis metas rengti prezidento rinkimus.

Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus V. Putinas nebeturės teisės kandidatuoti. Tiesa, jis bent teoriškai galėtų padaryti pertrauką ir vėl mėginti 2030-aisiais, būdamas 77-erių.


V. Putinas© SCANPIX

Rinkimų naktį žurnalistų paklaustas, ar sugrįš dar ir 2030 m., V. Putinas tokią galimybę atmetė. „Na, tai jau kažkiek juokinga. Paskaičiuokime – ar aš turėsiu iki 100 metų sėdėti?“ – retoriškai klausė jis, taip pat išsisukęs nuo atsakymo, ar rengiasi dar kartą keisti šalies konstituciją ir taip užsitikrinti galimybę likti valdžioje po 2024 m.

Vis dėlto įdomu tai, kad vienas iš kandidatų, V. Žirinovskis, beveik iškart po balsavimo pabaigos užsiminė, kad kitų rinkimų gali apskritai nebeprireikti. Esą Rusija gali pasekti Kinijos, kur prezidentas Xi Jinpingas atsikratė kadencijų skaičiaus ribojimo, o ir anksčiau nebuvo renkamas šalies rinkėjų, pavyzdžiu.

„Bus Valstybės taryba – kolektyvinis organas, kurios posėdyje bus Valstybės tarybos pirmininkas su prezidento įgaliojimais, o pati Valstybės taryba bus formuojama iš geriausių gubernatorių, geriausių ministrų, senatorių, deputatų. 30-40 žmonių sėdės šioje Georgijaus salėje Kremliuje“, – savo viziją dėstė V. Žirinovskis, neretai keliantis viešumoje idėjas, kurios Kremliaus dar gali būti laikomos pernelyg ankstyvomis.


Vladimiras Žirinovskis© SCANPIX

Politologas Nikolajus Petrovas leidiniui Svoboda.org prognozavo, kad ateinančius šešerius metus vyks pasirengimas „ne valdžios perėjimui nuo prezidento Putino prie kito prezidento, o perėjimui nuo Putino-prezidento prie Putino kitame vaidmenyje“.

Rusų opozicijos politinis veikėjas Leonidas Gozmanas tam pačiam leidiniui teigė, kad V. Putinas dabar mėginsiąs išlaikyti valdžią iki mirties – „arba pagal kinišką, arba pagal iranietišką variantą“. Pastarasis scenarijus, galima įtarti, reikštų V. Putino pasitraukimą į nerenkamo „aukščiausiojo lyderio“ statusą, su galimybėmis niekam neatsiskaitant kontroliuoti išrinktų pareigūnų veiksmus.

Tuo metu Simas Čelutka iš Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) Alfa.lt vaizdo konferencijoje siūlė apskritai mažiau dėmesio skirti V. Putino asmenybei ir daugiau galvoti apie viso režimo prigimtį, kuri vargiai keistųsi net ir V. Putinui nusprendus pasitraukti. „Problema vis dėlto yra gerokai didesnė – valstybės ir mafijos grupuočių suaugimas į vieną“, – sakė jis.

Kita vertus, sunku būtų paneigti, kad Rusijos valdantysis režimas yra labai personalizuotas ir menkai remiasi institucijomis. Dėl to jam gali būti sudėtinga atsisakyti oficialioje mitologijoje su valstybe suaugusio V. Putino ir jį neskausmingai pakeisti kitu asmeniu.

Visada lieka grėsmė, kad nelikus „vyriausiojo arbitro“, gali subyrėti trapi konkuruojančių Rusijos politinio ir verslo elito grupuočių pusiausvyra. Dėl to net jei V. Putinas nuspręstų valdžią perduoti įpėdiniui, pasaulis apie tai greičiausiai sužinotų ne anksčiau nei po 2021 m. parlamento rinkimų.

reklama

Ar keisis V. Putino užsienio politika?

Žvelgiant iš Lietuvos, vienas svarbiausių klausimų neišvengiamai yra galimi Rusijos užsienio politikos pokyčiai.

Pagrindo nerimauti duoda tai, kad, kaip „Eurasia Daily Monitor“ rašė rusų publicistas Aleksandras Golcas, į 2018-ųjų prezidento rinkimus V. Putinas ėjo su militaristiniais lozungais vietoje rinkimų programos.


Vladimiro Putino vizitas Chmeimimo karinėje bazėje (Sirija)© SCANPIX

Kremliaus šeimininkas lankė Sirijoje tarnaujančius karius ir skelbė „galutinę“ pergalę prieš „teroristus“ – kurią vėliau, tiesa, apkartino neužgniaužtos žinios apie dideles rusų samdinių netektis Rytų Sirijoje per JAV aviacijos ir artilerijos smūgį. V. Putinas taip pat lankėsi didžiosiose karo pramonės įmonėse, žadėjo plėsti gamybą ir, tuo pačiu, aprūpinti darbininkus.

Galų gale per metinį pranešimą Federalinio susirinkimo deputatams kovo pradžioje prezidentas paskelbė apie neva šalies inžinierių sukurtus naujus superginklus, kokių nėra mačiusios Vakarų šalys – ir dalį nuopelnų prisiėmė sau.

Pasirinkęs mobilizuoti rinkėjus naujų pergalių pažadais, V. Putinas vargiai ryšis atsitraukti svarbiausiais – ir daugiausiai įtampos tarptautinėje scenoje keliančiais – klausimais.

Daugelis ekspertų sutaria, kad Kremlius nelabai turi ką parodyti vidaus politikoje, todėl ir artimiausiu metu turės apsčiai paskatų palaikyti didelių pasiekimų regimybę už šalies ribų.

Čia jam gali padėti ir Vakarų šalių lyderiai, jei neišlaikę kantrybės išbandymo galiausiai nuspręstų pradėti švelninti sankcijas Rusijai, nesulaukę atitinkamų Maskvos nuolaidų.

reklama

Kas pakeis D. Medvedevą?

Kai 2008-aisiais Dmitrijui Medvedevui buvo leista 4 metams tapti Rusijos prezidentu, tuo metu mažai kas abejojo, kad vadinamojo valdžios „tandemo“ vairą savo rankose išlaikė į premjero postą atsitraukęs V. Putinas.

Nuo 2012-ųjų D. Medvedevas perėjo dirbti į geriau jam tinkančią, turint galvoje realiai turimą galią, premjero poziciją.


V. Putino ir D. Medvedevo tandemas netrukus gali iširti© SCANPIX

Nors netrūko spėlionių, kad V. Putinas gali pasinaudoti D. Medvedevu kaip atpirkimo ožiu dėl žemų naftos kainų ir tarptautinių sankcijų sukeltos šalies ūkio recesijos, vyriausybei jis vadovavo iki pat šių prezidento rinkimų.

Ir tik dabar paties V. Putino žodžiai rodo, kad padėtis gali pasikeisti.

„Dabar aš galvosiu, ką ir kaip galima padaryti, – rinkimų naktį sakė V. Putinas. – Kas dėl vyriausybės pirmininko, pradedu konkrečiai galvoti nuo šios dienos.“

Kad ir kas taptų naujuoju Rusijos premjeru, jei apskritai bus pokyčių, vienas pirmųjų impulsų daugeliui apžvalgininkų greičiausiai bus įvertinti, ar tas asmuo gali būti ruošiamas V. Putino įpėdinio vaidmeniui.

Vis dėlto šiandien anaiptol nėra aišku, kaip naujo premjero paskyrimas 2018 m. gali būti susijęs su 2024 m. prezidento rinkimais.

reklama

Kokia bus A. Navalno ateitis?

Ryškiausia nesisteminės Rusijos opozicijos figūra Aleksejus Navalnas siekė kelti savo kandidatūrą prezidento rinkimuose, tačiau valdžia tam užkirto kelią, įtraukusi jį į nesibaigiančias teisines kovas baudžiamosiose bylose, kurios kartą jau buvo pasiekusios ir Strasbūrą (ten A. Navalnas laimėjo).

Neturėdamas galimybės tiesiogiai mesti iššūkio V. Putinui, A. Navalnas šalininkus ragino apskritai boikotuoti rinkimus. Tačiau, kaip jau minėta, oficialus rinkėjų aktyvumas galiausiai viršijo 2012-ųjų rezultatą.

A. Navalnas jau sulaukia kritikos, kad tuščiai praleido rinkimų ciklą, atsisakė nusistovėjusios opozicijos taktikos skatinti žmonių aktyvumą ir sutrukdė vieningiems V. Putino oponentų veiksmams. Atskirai kandidatavę tradicinis liberalų politikas Grigorijus Javlinskis ir žymi televizijos laidų vedėja Ksenija Sobčiak neperžengė net 2 proc. rinkėjų balsų ribos.

Lyg pagal Kremliaus užsakymą sekmadienį įvyko ryškių opozicijos figūrų santykių aiškinimasis. Nesulaukusi net visų rinkimų apylinkių užsidarymo, kandidatė K. Sobčiak atėjo į A. Navalno štabą su kvietimu prisijungti prie naujai kuriamos Permainų partijos. 

reklama

Pagrindiniu V. Putino priešininku laikomas A. Navalnas reagavo skausmingai ir tiesiogiai transliuotame pokalbyje apkaltino K. Sobčiak esant viso labo „Putino instrumentu“. Esą ji likus mėnesiui iki oficialaus kandidatūros iškėlimo pati atėjusi į jo namus ir prisipažinusi, kad jai už dalyvavimą siūlomi dideli pinigai.


A. Navalno (kairėje) ir K. Sobčiak (dešinėje) pokalbis tiesioginiame eteryje© SCANPIX/REUTERS

K. Sobčiak tokius teiginius neigia. Vis dėlto panašu, kad anksčiau veikusios partijos „Pilietinė iniciatyva“ pagrindu kuriama Permainų partija, prie kurios prisijungė ir kandidatas į Maskvos merus Dmitrijus Gudkovas, gali atitraukti dalį dėmesio nuo A. Navalno, o tuo pačiu – ir dar labiau apsunkinti opozicijos galimybes koordinuoti savo veiksmus.

Pirmieji ženklai, kad A. Navalnui ir K. Sobčiak nepavyks peržengti nepasitikėjimo prarajos, jau pasirodė. Tačiau žymus kovotojas su korupcija greičiausiai ir toliau mėgins žengti įprastiniu taku, su išplėtoto aktyvistų tinklo pagalba aiškindamasis tamsias Kremliaus paslaptis. Pasibaigus rinkimų ciklui, Kremlius galės jam skirti mažiau dėmesio, apsiribodamas įprastine informacine blokada kontroliuojamose žiniasklaidos priemonėse – visų pirma televizijoje.

Kiek daugiau manevro laisvės A. Navalnas turi socialiniuose tinkluose, tačiau ir ten, kaip parodė nesenas teismo sprendimas blokuoti sensacingą vaizdo medžiagą apie oligarcho Olego Deripaskos ir vicepremjero Sergejaus Prichodkos pasiplaukiojimą jachta prie Norvegijos krantų, valdžia turi galimybių riboti informacijos sklaidą.

Ateinantys šešeri metai gali būti lemiami A. Navalno kovoje prieš Kremlių. „Manau, kad mus lydėjo didesnė politinė sėkmė, nei bet kurį iš tų netikrų kandidatų, – A. Navalną cituoja „The Moscow Times“. – Mes visoje šalyje pradėjome tikrą politinį judėjimą, kuris tęsis ir po rinkimų.“

Neatsakyti Rusijos rinkimų klausimai

V. Putinas dar mažiausiai 6 metus valdys Rusiją
+3