Tarp „Kauno energijos“ perkamos ir gyventojams parduodamos šilumos kainų – riebus skirtumas

Gali būti, kad kauniečiai už šildymą permokėjo daugiau nei 10 mln. eurų.
Gali būti, kad kauniečiai už šildymą permokėjo daugiau nei 10 mln. eurų.
© Karolis Kavolėlis

Paskutinis žiemos mėnuo gerokai patuštino kauniečių pinigines – gavę sąskaitas už šildymą laikinosios sostinės gyventojai neapsidžiaugė. Didesnes sumas lėmė išaugęs pačios šilumos energijos suvartojimas, tikina centralizuotai šilumą tiekianti „Kauno energija“ ir priduria, kad šilumos kaina visiems vartotojams yra vienoda. Deja, kai kurie kauniečiai įsiskolinę nemažas sumas už šildymą, o Lietuvos vartotojų institutas pradėjo tyrimą dėl galimų permokų, kurių bendra suma gali siekti 10 mln. eurų.

Sumos skiriasi net 6 kartus

reklama

Vidutinė sąskaita Kaune už vasarį šildymui suvartotą šilumą (neįskaitant karšto vandens ir vonios šildytuvo) 60 kv. m ploto butui buvo 73,80 euro. Didžiausias sąskaitas gavo Senamiestyje esančios A. Jakšto gatvės 8 namo gyventojai: už 60 kv. m ploto apšildymą teko sumokėti 175,25 euro. Petrašiūnuose esančios Armatūrininkų gatvės 6 namo gyventojai už vasario mėnesio šildymą irgi paklojo nemažą sumą – daugiau kaip 148 eurus. Vilijampolėje esančios A. Stulginskio gatvės 64 namo gyventojams teko pakloti irgi nemažą sumą – už 60 kv. m plotą reikės sumokėti daugiau kaip 152 eurus.

Mažiausias sąskaitas už vasarį šįkart gavo Aukštuosiuose Šančiuose esančios Vievio gatvės 54 namo gyventojai – vidutiniškai apie 29 eurus už 60 kv. m ploto šildymą.

„Skirtumas tarp sąskaitų – daugiau kaip 6 kartai, tačiau šilumos energijos kaina visiems vienoda. Skirtumus lemia pastatų būklė, juose įrengtų šildymo ir karšto vandens sistemų konstrukcija bei būklė, taip pat vartotojų patalpose norima palaikyti temperatūra“, – aiškino „Kauno energijos atstovas Ūdrys Staselka.

reklama

Rekordininkas tarp didžiųjų miestų

„Kauno energija“ gana dažnai ginasi nuo kaltinimų, esą pelnosi iš vartotojų kišenės. Tačiau geriausiai padėtį parodo skaičiai: šių metų vasarį 5 aukštų namo gyventojai už vieno kvadratinio metro šildymą mokėjo vidutiniškai 1,2 euro, 2017 m. vasarį – 95 centus (tiesa, pernykštis vasaris buvo šiltesnis nei šiųmetis), 2016 m. – 85 centus, 2015 m. – 1,03 euro, 2014 m. – 4,12 lito (1,19 euro).

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, tarp penkių didžiųjų miestų kovo mėnesį už šilumą mažiausiai mokės Šiaulių, daugiausia – Kauno gyventojai.

„Kauno energija“ giriasi, kad šį kovą, palyginti su vasariu, šilumos kaina mažėja daugiau kaip 5 proc. Tačiau yra ir kitas, ne toks džiuginantis skaičius: jeigu palygintume šių metų kovą su pernykščiu, tai šilumos energijos kaina kauniečiams pakilo 7,89 proc.

Kokio dydžio skola?

reklama

„Kauno energija“ neskuba komentuoti ir kalbų, kad kauniečiams šildymo kainos darosi nebepakeliamos, kad skolininkų už šildymą gretos auga, o jų atvejus jau nagrinėja teismai. Šiuo metu yra nagrinėjama apie 480 bylų, susijusių su kauniečių skolomis „Kauno energijai“.

„Bendras absoliutus įsiskolinimų dydis iš esmės nieko nepasakytų, tačiau galime užtikrinti, kad jis nuosekliai mažėja. Tiek dėl sumažėjusios šilumos kainos, tiek dėl efektyvių skolų prevencijos, administravimo bei išieškojimo veiksmų“, – štai taip abstrakčiai į portalo Alfa.lt klausimus atsakė „Kauno energijos“ atstovas Ū. Staselka.

Jis nenorėjo atsakyti, kiek vidutiniškai yra skolingas vienas vartotojas. Tačiau šią informaciją galima rasti Kauno apygardos teismo nagrinėjamose bylose: štai kovo pradžioje iš vienos kaunietės priteista daugiau kaip 1,5 tūkst. eurų skola už perduotą šilumos energiją, iš kitos gyventojos „Kauno energija“ nuo praėjusių metų vidurio bando išieškoti daugiau kaip 4,5 tūkst. eurų skolą. Dar vienoje byloje, teismo nagrinėtoje gruodį, kalbama apie 1,7 tūkst. eurų skolą už šildymą. Kokią sumą iš viso kauniečiai skolingi už šilumos energiją, „Kauno energija“ nenorėjo atskleisti.

„Palyginti su 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu, vartotojų įsiskolinimai sumažėjo apie 10 proc. Visgi didžioji dauguma vartotojų nėra skolingi“, – pasidžiaugė Ū. Staselka.

Konstatavo nepakankamą priežiūrą

reklama

Lietuvos vartotojų institutas vasario pabaigoje paskelbė pradėjęs tyrimą dėl galimų gyventojų permokų už šildymą Kaune. Skaičiuojama, kad jos gali siekti daugiau nei 10 mln. eurų.

Kaip pasakojo instituto prezidentė dr. Zita Čeponytė, pradėti tyrimą paskatino tai, kad, nepaisant didelės šilumos gamintojų konkurencijos, kainos šį šildymo sezoną Kaune – vienos aukščiausių tarp didžiųjų miestų.

„Nepakankama kontroliuojančių institucijų priežiūra „Kauno energijai“ galimai leidžia pelnytis šilumos vartotojų sąskaita ir disponuoti jai nepriklausančiomis lėšomis“, – teigė Z. Čeponytė.

Instituto prezidentė atkreipė dėmesį, kad tarp „Kauno energijos“ aukcionuose superkamos ir gyventojams parduodamos šilumos kainų matomi ženklūs skirtumai.

„Pavyzdžiui, praėjusių metų lapkritį gyventojams parduodamos šilumos kaina buvo 25 proc. didesnė už tą, kurią „Kauno energija“ sumokėjo ją pirkdama iš kitų gamintojų. Finansiniu požiūriu galima vertinti, kad vos per vieną mėnesį kauniečiai galimai permokėjo beveik 650 tūkst. eurų“, – sakė Z. Čeponytė.

reklama

Jos teigimu, pagal galiojančias tvarkas šilumos kaina Kaune turėjo būti perskaičiuota ir sumažinta dar praėjusių metų pirmoje pusėje, tačiau tai iki šiol nėra padaryta.

Kol kas tyrimas nebaigtas

Klausimus dėl galimų vartotojų permokų ir delsimo perskaičiuoti šilumos kainas institutas išsiuntė Kainų ir energetikos kontrolės komisijai, „Kauno energijai“ ir Kauno savivaldybei.

„Iš energetikos komisijos ir Kauno savivaldybės dar laukiame atsakymų. Preliminarią analizę jau esame pasidarę, tačiau viešai skelbti dar negalime. Maždaug per mėnesį bus galutiniai tyrimo rezultatai“, – prognozavo Z. Čeponytė.

„Kauno energija“ savo ruožtu pareiškė sveikinanti visas iniciatyvas, kurios skirtos padėti sumažinti šilumos kainą vartotojams. „Dar prieš metus, 2017 m. vasario mėnesį, kreipėmės į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, prašydami perskaičiuoti jau ketverius metus galiojančią bazinę šilumos kainą. Taip pat bendrovė, siekdama, kad vartotojai šilumą gautų kuo mažesne kaina, sausį kreipėsi į komisiją, kad būtų papildomai patikrinta, ar teisingai skaičiuojamos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, kitaip – superkamos šilumos kainų lubos“, – rašoma bendrovės pranešime.

reklama

Pernai „Kauno energija“ pasiekė daugiau kaip 6 mln. eurų pelną, 2016 m. bendrovė uždirbo 4,7 mln. eurų.