Dėl siaurojo geležinkelio remia ietis trijų savivaldybių vadovai

Panevėžyje siaurukas turistus traukia atnaujinta, tarsi iš atviruko stotimi.
Panevėžyje siaurukas turistus traukia atnaujinta, tarsi iš atviruko stotimi.
© Alfa.lt
Ne tik vienas žinomiausių Rytų Aukštaitijoje turistų traukos objektų, bet ir didžiausia Lietuvoje nekilnojamoji kultūros vertybė, atspindinti XIX–XX a. sandūros meną, architektūrą ir techninę pažangą, siaurojo geležinkelio kompleksas su romantiškomis stotimis išgyvena krizę.


Jo valdytojoms – Susisiekimo ministerijai ir Anykščių savivaldybei – nesutariant dėl siauruko ateities, turistus į Panevėžį ir Anykščius priviliojančiam objektui finansavimas nurėžtas tiek, kad iš jo jau traukiasi ilgamečiai darbuotojai. Istorinį palikimą nuo kracho siūlosi gelbėti savo pinigines pasiruošusios atverti Panevėžio miesto bei rajono savivaldybės. Tik jų geri norai atsimuša į kaimynės Anykščių savivaldybės ambicijas likti vienintele siauruko valdytoja.

Pinigai šokiravo

Viešajai įstaigai „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ prasideda bado dieta. Susisiekimo ministerija jai šiais metais teskyrė 200 tūkst. eurų. Iki šiol siaurukui iš valstybės biudžeto tekdavo 365 tūkst. eurų.

Įstaigos laikinasis direktorius Vismantas Užalinskas neslepia, jog sunku įsivaizduoti, kaip turistų traukos centras iš tiek išsivers.

„200 tūkst. eurų užteks tik atlyginimams išmokėti. Dalininkės motyvuoja, kad paveldui išsaugoti įstaiga turi pati užsidirbti. Bet kaip tai padaryti su senais traukiniais, griūvančiais pastatais? Čia kaip gavus nevažiuojančią „gazelką“ užsiimti tarptautiniais gabenimais“, – palygino V. Užalinskas.

Šįmet nurėžtus 165 tūkst. eurų įstaiga skirdavo atnaujinti traukiniams, pastatams ir istoriniam siaurajam geležinkeliui tvarkyti.

Direktorius pripažįsta, kad, jei situacija nesikeis, darbuotojai kultūros paveldo ateities nebemato. Kai kurie jau išeina iš darbo. Anot vadovo, su darboviete nusprendęs atsisveikinti ilgametis kelio meistras tiesmukai rėžė nematantis prasmės dirbti, jei nebus iš ko remontuoti geležinkelio ruožo.

Pasak V. Užalinsko, pirmasis metų ketvirtis visada būdavo skiriamas pasiruošti turistiniam sezonui – infrastruktūrai atnaujinti. Šįmet darbai sustoję.

„Iš kur gauti tam lėšų, jei ketvirčiui sulaukėme tik 50 tūkst. eurų. Tiek reikės atlyginimams. Iš Utenos apskrities kultūros paveldo departamento gavome raštą, kad Surdegyje turime sutvarkyti stoties stogą, o tai kainuotų apie 20 tūkst. eurų. Dabar mes tikrai to nepajėgūs padaryti“, – atviras V. Užalinskas.


V. Užalinskas pripažįsta, jog dėl drastiškai sumažėjusio finansavimo siauruko darbuotojai jau ieškosi kito pragyvenimo šaltinio. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Suviliojo ir paliko

Per metus keliolika tūkstančių turistų pervežančiame „Aukštaitijos siaurajame geležinkelyje“ kritinė padėtis susiklostė susikirtus dalininkių – Anykščių savivaldybės ir Susisiekimo ministerijos – interesams. Pastaroji jau ilgą laiką kalba norinti trauktis iš siauruko valdytojų. Ministerija sutiko iš valstybės iždo siaurukui išlaikyti ir toliau kasmet atseikėti 200 tūkst. eurų. Likusią dalį siūlyta padengti jo šeimininkėms. Kaip tokias Susisiekimo ministerija matė ne vienintelę Anykščių savivaldybę. Ministerija tapti siauruko dalininkėmis siūlė Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėms, kurių teritorijose yra didelė dalis šio kultūros paveldo infrastruktūros. Ministerijos vadovybė pati važinėjo į Anykščius ir Panevėžį, susitiko su merais ir siūlė siauruką pasidalyti visoms trims.

Panevėžiečiai trynė rankomis. Ir miesto, ir rajono savivaldybių tarybos vienbalsiai pasisakė už tapimą „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ dalininkėmis, sutiko skirti ir pinigų siaurukui išlaikyti.

Šitaip pasisukus reikalams, Susisiekimo ministerija, kaip ir planavo, sumažino finansavimą, tačiau reikalai įstrigo Anykščių savivaldybei nepanorus su kaimynėmis dalytis turistų traukos objekto. Nors jos politikai nusprendė, kad anykštėnams geriausia likti vieninteliais dalininkais, iš Anykščių biudžeto siaurukas gavo tik riestainio skylę.

Tokie valdžios sprendimai stebina V. Užalinską.

„Trims savivaldybėms tokį objektą lengviau išlaikyti nei vienai, juolab kad Anykščių savivaldybė jam visiškai nenumatė finansavimo. Panevėžio miesto ir rajono palaikymas ir susidomėjimas didelis, bet jie nieko negali padaryti, jei Anykščių savivaldybė nenori dalytis“, – stebisi laikinasis vadovas.

Su darbdaviu bendrauja teisme

Jei kartu su Anykščiais siauruko valdytojomis taptų ir Panevėžio miesto bei rajono savivaldybės, V. Užalinsko nuomone, išsispręstų daug problemų. Pavyzdžiui, Anykščių rajono savivaldybė siauruko vadovui buvo skyrusi nuobaudą, paaiškėjus, kad šis anykštėnų pagal viešųjų darbų programą atsiųstiems darbininkams davė darbo nebe Anykščių, o Panevėžio teritorijoje. Nors V. Užalinskas kreipėsi į teismą ir šis nuobaudą panaikino, Anykščių valdžios skundą dabar nagrinėja aukštesnės instancijos teismas.

„Anykščių savivaldybės atsiųsti darbininkai gali dirbti tik jos teritorijoje. O kas tvarkys siauruką Panevėžio mieste ir rajone? Tos savivaldybės, kol nėra dalininkės, negali darbininkų duoti. Trys įstaigos darbuotojai 35 km geležinkelio kasdien irgi neprižiūrės. Daugiau negalime įdarbinti – neturime iš ko išlaikyti“, – paradoksalią situaciją mato V. Užalinskas.

Lygina su Gedimino kalnu

Per tris savivaldybes išsidėstęs siaurukas Panevėžyje turistus traukia atnaujinta, tarsi iš atviruko stotimi, didžiausiu pasaulyje siaurojo geležinkelio depu, kur šiuo metu remontuojamas garvežys, pradėsiantis pūškuoti rugsėjį, per Aukštaitijos sostinės gimtadienį.

Panevėžio miesto savivaldybės taryba jau net du kartus yra priėmusi sprendimus dėl tapimo „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ dalininke. Pirmą kartą – siauruko administracijos kvietimu maždaug prieš porą metų, o antrąjį kartą – atsiliepdama į pačios Susisiekimo ministerijos siūlymą.

Po to, pasak Panevėžio mero Ryčio Račkausko, prasidėjo keisti ir iki šiol besitęsiantys dalykai.

„Anykščiai siekia tapti vieninteliu valdytoju, gaunant siaurukui dotaciją iš valstybės. O ministerija pradėjo žaidimus, kuriuose pati ir įstrigo“, – svarsto meras.

Anot jo, Panevėžys, jei būtų dalininkas, jau šiųmečiame biudžete būtų numatęs finansavimą siaurukui. Miestas tam resursų turėtų, bet reikalai įstrigę.

„Susisiekimo ministerija blaškosi, klausinėja, ar mes savo pozicijos nepakeitėme, jau kelioliktą kartą atsakėme, kad ne. Man toks ministerijos elgesys neatrodo rimtas“, – stebisi R. Račkauskas.

Anot jo, jei ministerija toliau liktų antrąja siauruko valdytoja, Panevėžys į dalininkus nė nesiveržtų. Mero nuomone, tai būtų bene tinkamiausia išeitis: siaurukas negali būti tik savivaldybių lygmens reikalas, kaip ir Gedimino kalnas Vilniuje.

„Siaurukas yra valstybinės reikšmės technikos paveldas ir valstybė turėtų dalyvauti jį išlaikant. Aš nematau valstybinio mąstymo, jei Vyriausybė leidžia Susisiekimo ministerijai taip elgtis“, – rėžė R. Račkauskas.

Šiukšles rinktų kaimynai

Susisiekimo ministerijos požiūris į ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje unikalų reiškinį siaurąjį geležinkelį paliekant jį merdėti nesuprantamas ir Panevėžio rajono vadovams.

„Gedimino kalnui saugoti valstybė skiria milijonus. Siauruko ruožą Lietuva taip pat vienintelį turi. Tai jį ir išlaikykim. Jei nesugeba valstybė išlaikyti, tegul padalija tolygiai visoms trims savivaldybėms. Bet neįvyko nei viena, nei kita“, – ministerijai kirto Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.

Anot jo, rajono savivaldybė nesikrato finansinės atsakomybės už siauruką. Maža to, mero teigimu, su verslininkais jau tartasi dėl galimybės rajono teritorijoje stotelėse prie siauruko įkurti prekyvietes.

P. Žagunis neslepia, jog būtų apmaudu, jei šio kultūros paveldo objekto vienintele valdytoja liktų Anykščių savivaldybė.

„Nežinau, kaip jie tvarkytųsi. Ar važiuotų į mūsų rajoną ir šiukšlių susirinkti?“ – abejoja meras.

Dalytis nenusiteikę

Panevėžio miesto ir rajono vadovams stebintis anykštėnų apetitu, jų meras Kęstutis Tubis neslepia nesąs nusiteikęs siauruku dalytis su kaimynais. Anykščių rajono savivaldybės taryba yra nusprendusi likti vienintele kultūros paveldo valdytoja, tačiau su sąlyga, kad kasmet iš valstybės gaus nemažą dotaciją.

„Jei valstybė skirtų 200 tūkst. eurų, Anykščių savivaldybė sutinka ir būtų pajėgi likti viena dalininke“, – teigė meras.

Jis tikina, esą Anykščiai prie siauruko išlaikymo prisideda „ir vadybiškai, ir finansiškai“. Tačiau paprašius patikslinti finansinį indėlį, K. Tubis prasitarė, kad per visą laiką savivaldybė į siauruką investavo vos apie 100 tūkst. eurų.

Anot jo, šiųmečiame Anykščių biudžete šiam turistų traukos objektui skirtas apvalus nulis dėl pačios įstaigos vadovo kaltės.

„Apie jokių finansų skyrimą šiais metais nebuvo kalbos, kadangi įstaigoje auditas neatliktas, finansinė ataskaita nėra patvirtinta. Savivaldybė nepatenkinta V. Užalinsko vadovavimu. Nebuvo absoliučiai nė vieno atvejo, kad būtų laiku ir tvarkingai pateikiami dokumentai“, – kaltino K. Tubis.

Nors dalininkai turi teisę pakeisti vadovą, juolab kai V. Užalinskas jau trečius metus eina tik laikinojo direktoriaus pareigas, anot Anykščių mero, to nesiima Susisiekimo ministerija. Mat rengiamasi jau greitai skelbti konkursą šioms pareigoms.

V. Užalinskas sakė esąs šokiruotas dėl tokių mero žodžių.

Anot jo, audito 2016 m. ataskaita buvo pateikta abiem dalininkėms. Susisiekimo ministerija ją patvirtino, o Anykščiai ne. Tačiau, pasak direktoriaus, tai padarė nepaaiškinę tokio sprendimo. O pateikti praėjusių metų ataskaitai, V. Užalinsko teigimu, terminas nesibaigęs – tai privalu padaryti iki metų vidurio.

reklama