Dėl G. Kėvišo atleidimo – kreipimasis į Konstitucinį Teismą

Gintautas Kėvišas
Gintautas Kėvišas
© Edvard Blaževič
BNS
2018-03-18 18:03

Buvusio Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovo Gintauto Kėvišo atleidimo bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas nusprendė kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą.

Kovo 9 dieną trijų teisėjų kolegija byloje dėl darbo sutarties pripažinimo pasibaigusia neteisėtumo nusprendė kreiptis išaiškinimo dėl Profesionaliojo scenos meno įstatymo 2017 metų gegužės 11 dienos įstatymo pakeitimo atitikties pagrindiniam šalies įstatymui – Konstitucijai.

Teisėjai suabejojo, ar aukščiau minėtame įstatyme, kiek jame nustatyta, kad iki šio įstatymo surengtas konkursas laikomas negaliojančiu, jeigu konkurso nugalėtojas buvo nustatytas, tačiau nepradėjo eiti pareigų, nuostatos atitinka Konstitucijos preambulėje įtvirtintą konstitucinės teisės valstybės principą.

G. Kėvišas Vilniaus apygardos teismui apskundė pernai spalio 2 dieną priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Juo buvo atmestas ieškinys Kultūros ministerijai. Skundą dėl šio sprendimo nagrinėję teisėjai ir nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Buvęs LNOBT generalinis direktorius apylinkės teismo prašė panaikinti pernai liepos 3 dienos kultūros ministrės Lianos Ruokytės Jonsson įsakymą dėl darbo sutarties pripažinimo pasibaigusia, priteisti vidutinį darbo užmokestį, pripažinti atleidimą neteisėtu ir grąžinti jį į pareigas, priteisti 1 eurą neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas.

reklama

Pagrindų priteisti neturtinei žalai teismas nenustatė. Teismas nė vieno iš šių reikalavimų netenkino.

Anot teismo, G. Kėvišui 2016 metų rugsėjo 15 dieną laimėjus konkursą kitai LNOBT generalinio direktoriaus kadencijai, su juo darbo sutartis pareigoms eiti sudaryta 2016 metų lapkričio 8 dieną. Tačiau iki 2017 metų liepos 1 dienos jis pareigų pagal darbo sutartį eiti nebuvo pradėjęs, nes pačioje darbo sutartyje šalys buvo atidėjusios darbo sutarties įsigaliojimo, ieškovo darbo pradžios pagal darbo sutartį terminą iki 2017 metų liepos 19 dienos.

Laimėjęs konkursą, G.Kėvišas užsitikrino pareigas dar penkerių metų kadencijai, ji turėjo prasidėti praėjusių metų liepos viduryje, pasibaigus ankstesniajai. Tuomet Kultūros ministerija nustatė, kad konkurso atrankos komisijos nariai – Lietuvos nacionalinio dramos teatro vadovas Martynas Budraitis ir Kristupo vasaros festivalio meno vadovas dirigentas Donatas Katkus – galėjo būti šališki. M.Budraitis su G.Kėvišu dirba „Vilniaus festivaliuose“, o D.Katkaus festivaliui „Vilniaus festivaliuose“ atstovauja šio renginio direktorius Kazimieras Murauskas.

Teismas mano, kad tokiu atveju pagal įstatymą, įsigaliojusį pernai liepos 1 dieną, ieškovui iki 2017 metų liepos 1 dienos nepradėjus eiti pareigų, jis po liepos 1 dienos nebegalėjo pradėti jų eiti, nes galėjo būti tik tęsiamos jau pradėtos eiti pareigos.

Pasak apylinkės teismo, ieškovui iki liepos 1 dienos nepradėjus eiti pareigų, konkursas turėjo būti laikomas negaliojančiu ir rengiamas iš naujo. Teismo vertinimu, tokiu atveju turi būti vadovaujamasi Darbo kodeksu, įtvirtinančiu darbo sutarties pasibaigimą, kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, „ką Kultūros ministerija tinkamai padarė“.

reklama

63-ejų G.Kėvišas LNOBT vadovavo 15 metų, nuo 2002-ųjų. Anot ministerijos, komisija, tyrusi galimą G. Kėvišo privačių ir viešųjų interesų konfliktą, konstatavo, kad jis, dirbdamas LNOBT generaliniu direktoriumi, sistemingai painiojo viešuosius ir privačius interesus.

Priimdama šį sprendimą, komisija įvertino tai, kad G. Kėvišas greta savo darbo LNOBT darbiniais santykiais buvo susijęs dar su keliomis darbovietėmis, iš jų siekė bei gavo asmeninę naudą. Komisija taip pat atsižvelgė į VTEK sprendimą, kuriuo G. Kėvišas pripažintas supainiojęs viešuosius ir privačius interesus, nes priiminėjo sprendimus dėl savo sūnaus įmonės – „Riverside music LTD“. Ši įmonė operos teatre organizavo tris užsienio atlikėjų ir orkestrų koncertus, už kuriuos sumokėta 390 tūkst. eurų.

Pats G. Kėvišas sutarčių nepasirašė, tai patikėta padaryti jo pavaduotojui Nagliui Stancikui, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba vadino nusišalinimą nepakankamu siekiant išvengti korupcijos rizikos.

LNOBT vadovas kaltinimus atmetė, sakydamas, jog įstatymų nepažeidė, teatrui sprendžiant dėl sūnaus koncertų vadovavęsis buvusio VTEK vadovo Romo Valentukevičiaus rekomendacijomis.

G. Kėvišas taip pat asmeniškai Vilniaus savivaldybės yra prašęs paramos sūnaus rengtiems koncertams ir vienam jų – Londono simfoninio orkestro – gavo 30 tūkst. eurų.

reklama

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.