Pergalę rinkimuose užsitikrinęs V. Putinas: matau pasitikėjimą ir viltį

BNS | Alfa.lt
2018-03-18 09:21

Rusijoje sekmadienį įvyko intrigos dėl nugalėtojo nekėlę prezidento rinkimai, kuriuose pergalę užsitikrino Vladimiras Putinas. 20 val. Lietuvos laiku uždarytos paskutiniosios rinkimų apylinkės Kaliningrade ir šiuo metu vyksta balsų skaičiavimas. Negalutiniai duomenys rodo, kad Vladimiras Putinas surinks, kaip ir prognozuota, virš 70 proc. balsų, už savęs palikdamas Pavelą Grudininą ir kitus kandidatus.

Atnaujinta 06.49

reklama

Rusijos Centrinei rinkimų komisijai (CRK) suskaičiavus 99 proc. prezidento rinkimų balsų, dabartinis šalies lyderis ir toliau tvirtai pirmauja – jį palaikė 76,65 proc. rinkėjų.

CRK pranešė, kad antras liko 11,82 proc. balsų surinkęs komunistų kandidatas milijardierius Pavelas Grudininas, trečią vietą užėmė ultranacionalistas Vladimiras Žirinovskis su 5,68 proc. balsų, o ketvirtą – opozicionierė Ksenija Sobčiak, kurią palaikė 1,66 proc. rinkėjų.

Atnaujinta 01.44

reklama

Liko suskaičiuoti mažiau nei 10 proc. balsalapių, kurie nepakeis geriausiai pasirodžiusių rinkimų dalyvių išsidėstymo. Už dabartinį prezidentą balsavo 76.41 proc. rinkėjų, komunistų partijos vedlys P. Grudininas gavo 12.05 proc., liberaldemokratams vadovaujantis V. Žirinovskis yra trečias su 5.85 proc.

Pagal turimus duomenis, fiksuojamas 67 proc. rinkėjų aktyvumas. V. Putinas gali džiaugtis ne tik prognozuota pergale, bet ir rekordiniu palaikymu – jam balsą atidavė 49.9 proc. rusų, o tai yra 300 tūkst. daugiau nei 2004-ųjų rinkimuose.

Atnaujinta 23.00

Suskaičiavus pusę balsalapių paskelbta, kad už dabartinį šalies vadovą balsavo apie 75 proc. dalyvavusių rinkėjų. Artimiausias V. Putino varžovas – Komunistų partijos kandidatas milijardierius P. Grudininas turėjo 13,2 proc. balsų, rodo Centrinės rinkimų komisijos (CRK) negalutiniai duomenys.

Atnaujinta 22.48

reklama

V. Putinas: rezultate matau pasitikėjimą ir viltį

Pergalę užsitikrinęs V. Putinas pareiškė, kad jo pergalė sekmadienį vykusiuose šalies vadovo rinkimuose rodo žmonių „pasitikėjimą ir viltį“.

„Šiame (rezultate) matau mūsų žmonių pasitikėjimą ir viltį“, – netoli Kremliaus esančioje Maniežo aikštėje džiūgaujančiai miniai sakė V. Putinas.

Tuo tarpu ultranacionalistinės Liberalų demokratų partijos (LDPR) vadovas Vladimiras Žirinovskis pareiškė esąs nepatenkintas sekmadienį vykusių prezidento rinkimų, kuriuose jis kandidatavo, rezultatais ir tvirtino, kad dalyviams buvo sudarytos nevienodos sąlygos.


Aleksejus Navalnas© SCANPIX

Aleksejus Navalnas ragino rusus nedalyvauti rinkimuose

Atnaujinta 21.30

Dabartinis Rusijos prezidentas V. Putinas surinko 73,11 proc. balsų sekmadienį vykusiuose šalies vadovo rinkimuose, rodo duomenys, suskaičiavus 30 proc. balsalapių.

Antrą vietą rinkimuose užima komunistų kandidatas P. Grudininas su 14,96 proc. balsų, trečią – ultranacionalistas Vladimiras Žirinovskis su 6,73 proc. balsų.

Opozicionierė Ksenija Sobčiak surinko 1,39 proc. balsų, centristinės „Jabloko“ kandidatas Grigorijus Javlinskis – 0,78 proc. balsų, nacionalistų Rusijos liaudies sąjungos vadovas Sergejus Baburinas – 0,63 proc., partijos „Rusijos komunistai“ iškeltas Maksimas Suraikinas – 0,62 proc., o Augimo partijos kandidatas Borisas Titovas – 0,61 procentą balsų.

reklama

P. Grudininas: rinkimai nebuvo sąžiningi

Rusijos komunistų partijos kandidatas į šalies vadovo postą P. Grudininas sekmadienį pareiškė, kad prezidento rinkimų kampanija buvo „purviniausia postsovietinėje erdvėje“ per laikotarpį nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991-aisiais.

„Kol kas per anksti komentuoti – palaukime 90 proc. (suskaičiuotų balsalapių). Jau dabar aišku, kad šie rinkimai nebuvo sąžiningi“, – žurnalistams per spaudos konferenciją sakė P. Grudininas.

„Deja, (pagrindinis opozicijos lyderis Aleksejus) Navalnas pasirodė esąs teisus: ir balsuoti buvo galima po 2–3 kartus, ir tokių pavyzdžių turime Maskvos srityje“, – pabrėžė jis.

„Aišku tik viena, kad mes, nepaisant viso besiliejusio smurto, šiuos rinkimus atlaikėme garbingai“, – pridūrė P. Grudininas.

reklama


Pavelas Grudininas© SCANPIX

Teigia patyrę kibernetines atakas

Rusijos valstybinė ryšių įmonė „Rostelekom“ pareiškė, kad per rinkimus portalai, tiesiogiai transliavę vaizdą iš rinkimų apylinkių, ir Centrinės rinkimų komisijos (CRK) svetainė patyrė dešimtis kibernetinių atakų.

„Ruošėmės, kad bus atakų ir prieš vaizdą transliuojančius portalus, ir prieš CRK portalą. Iš tikrųjų užfiksavome dešimtis atakų, pakankamai rimtų“, – „Rostelekom“ vadovas Michailas Osejevskis sakė per sekmadienį surengtą CRK posėdį.

Jis pridūrė, kad kol kas neatskleis daugiau detalių apie šių atakų mastą ir galimus jų šaltinius.

Atnaujinta 20.14

Rusijos Centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad rinkėjų aktyvumas sekmadienį vykstančiuose prezidento rinkimuose iki 18 val. Maskvos (17 val. Lietuvos) laiku siekė 59,93 proc. Kovos su korupcija fondo, veikiančio kaip rinkimų stebėtoja, duomenimis aktyvumas yra mažesnis – 55 proc.

Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus 21,33 proc. balsų Vladimiras Putinas pirmauja su 71.97. proc., už jo rikiuojasi komunistų partijos atstovas Pavelas Grudininas (15.90 proc.), daugkartinis prezidento rinkimų dalyvis Vladimiras Žirinovskis renka 6,96 proc., tuo tarpu už liberalią opozicijos kandidatę Kseniją Sobčiak kol kas atiduota 1,39 proc. balsų.

Porinkiminės apklausos rodo, kad V. Putinas laimės rinkimus su jam apytikriai prognozuotu balsų skaičiumi, o už jo liks P. Grudininas. Rusijos valstybinio viešosios nuomonės tyrimų instituto duomenimis, V. Putinas surinko 73,9 proc. balsų, institutas prognozuoja, kad P. Grudininui teks 11,2 proc. balsų, o trečias rikiuosis – V. Žirinovskis su 6,7 proc. balsų.

Atnaujinta 19.06

reklama

Rinkėjų aktyvumas sekmadienį vykstančiuose Rusijos prezidento rinkimuose šalies sostinėje iki 18 val. Maskvos laiku pasiekė beveik 53 proc., skelbia miesto rinkimų komisija.

Rinkėjų aktyvumas Maskvoje srityje viršijo 56 proc., Sankt Peterburge – 55,5 proc., Leningrado srityje – 61 proc., Novgorodo srityje – 52,5 proc., Pskovo ir Murmansko srityse – 60 proc., Volgogrado srityje – 59 proc., Rostovo srityje – 57 proc., Krasnodaro krašte – 64 proc., Astrachanės srityje – 53 proc., Stavropolio krašte ir Kryme – 63 procentus.

24-iuose rytiniuose Rusijos regionuose jau vyksta balsų skaičiavimas.

VRM: rinkimų stebėtojų pašalinimo atvejų neužfiksuota

Rusijos vidaus reikalų ministerija skelbia, jog stebėtojų pašalinimo iš balsavimo patalpų per sekmadienį vykstančius Rusijos Federacijos prezidento rinkimus kol kas neužfiksuota.

reklama

„Iki 17 val. (Maskvos laiku) nebuvo nė vieno stebėtojų pašalinimo iš balsavimo patalpų atvejo“, - pranešė vidaus reikalų vicemistras Aleksandras Gorovojus.

Agentūra AFP skelbia, jog nepriklausomi rinkimų stebėtojai ir aktyvistai pranešė apie daug įtariamų incidentų, kai į balsadėžes buvo kemšami pažymėti biuleteniai ar daromi kitokie pažeidimai, dalis jų užfiksuota ir vaizdo kamerose.


Rusijoje – prezidento rinkimai su jau aiškiu nugalėtoju© SCANPIX

Atnaujinta 19.00

Estijoje fiksuojamas didelis rinkėjų aktyvumas

Estijoje Rusijos prezidento rinkimuose iki 16 val. balsavo 22 tūkst. šioje šalyje gyvenančių ar joje viešinčių Rusijos piliečių.

„Tai labai geras rodiklis, ypač atsižvelgus į tai, kad rinkimų apylinkės užsidarys 20 val., o rinkėjai į jas vis dar ateina. Tai – dukart daugiau nei per Valstybės Dūmos (Rusijos parlamento žemųjų rūmų) rinkimus 2016 metais“, – sakė Rusijos ambasados Estijoje atstovas spaudai Denisas Mosiukovas.

Estijoje veikia devynios rinkimų apylinkės, iš jų keturios – Rusijos ambasados Taline pastate, taip pat keturios - Rusijos generalinio konsulato Narvoje pastate, viena – konsulinio skyriaus Tartu pastate.

reklama

D. Mosiukovas pabrėžė, jog balsavimas vyksta ramiai, be incidentų.

„Estijoje šiuo metu gyvena 83 tūkst. balso teisę turinčių Rusijos Federacijos piliečių“, – pridūrė jis.

Per 2012 metų Rusijos prezidento rinkimus Estijoje balsavo 22 tūkst. Rusijos piliečių.

Atnaujinta 17.37

Rinkėjų skatinimas – ne prieš įstatymą

reklama

Rusijos Centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad rinkėjų aktyvumas sekmadienį vykstančiuose prezidento rinkimuose iki 17 val. Maskvos (16 val. Lietuvos) laiku pasiekė 51,9 procento.

Iš viso teisę balsuoti šiuose rinkimuose, kuriuos beveik neabejotinai laimės Vladimiras Putinas, turėjo kone 111 mln. rinkėjų.

Rinkimų pareigūnai sakė, kad rinkėjų aktyvumo skatinimas neprieštarauja įstatymui. Kaip buvo pranešta, kai kuriuos rusus darbdaviai spaudė eiti balsuoti.

Centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Ela Pamfilova taip pat sakė, kad pareigūnai visoje šalyje skubiai reaguoja į pareiškimus dėl pažeidimų.

Nepriklausomi rinkimų stebėtojai ir aktyvistai pranešė apie daug įtariamų incidentų, kai į balsadėžes buvo kemšami pažymėti biuleteniai ar daromi kitokie pažeidimai.

reklama


Ksenija Sobčiak© SCANPIX

Vienintelė kandidatė moteris – liberalių pažiūrų Ksenija Sobčiak

Atnaujinta 17.08

A. Navalnas ragino rinkimus boikotuoti

Rusijos opozicijos aktyvistai ir rinkimus stebinti nevyriausybinė organizacija „Golos“ sekmadienį pranešė apie daugybės pažymėtų biuletenių metimą į urnas ir daugkartinį balsavimą.

„Golos“ iki popietės paskelbė apie 1 764 pažeidimus, įskaitant trukdymą dirbti stebėtojams.

reklama

Aleksejaus Navalno judėjimas skelbė, kad pasiuntė 33 tūkst. savanorių stebėti rinkimų ir kad kai kurie jų nebuvo įleisti į rinkimų apylinkes. Jo interneto svetainė paskelbė apie šimtus sukčiavimo atvejų, pirmiausia Maskvoje ir jos regione, Sankt Peterburge, Baškirijoje.

Pats A. Navalnas, kuriam dėl teistumo uždrausta dalyvauti rinkimuose, ragino savo šalininkus nebalsuoti sekmadienio rinkimuose, nes juose nėra jokios realios konkurencijos ir iš anksto aišku, kad juos laimės V. Putinas.

„YouTube“ paskelbtame vaizdo įraše A. Navalnas sako: „Rinkimų dieną paprastai norėtųsi pasakyti „Aš balsavau“, bet iš tikrųjų esu čia pasakyti, kad nėjau balsuoti.“


Rusijoje vyksta prezidento rinkimai© SCANPIX

Atnaujinta 15.22

15 val. Lietuvos laiku pranešama, kad žemiausias rinkėjų aktyvumas fiksuojamas Sankt Peterburge, kur balsą atidavė 38.99% registruotų rinkėjų, Maskva vos šiek tiek aktyvesnė su 40,06% balsų. Prie balsadėžių aktyviausiai eina Čiuvašijos gyventojai 71.76%, nedaug atsilieka ir Čečėnija, kurioje iki šios valandos balsavo 68.56% rinkėjų.

Analitikų manymu, būtent žemas rinkėjų aktyvumas Kremliui būtų nepalankiausias rinkimų rezultatas. Rinkimų stebėtojai „Twitter“ praneša apie atvejus, kai dalyvauti rinkimuose rusai skatinami maisto ar kitų prekių talonais. Chabarovske atėję balsuoti vaišinami maistu, taip pat siūloma pigiau įsigyti produktų. Aleksejaus Navalno rinkimų štabas paviešino, jog Maskvos Liublino rajone dalinti nuolaidų talonai kulinarijos ir juvelyrikos dirbiniams.



Atnaujinta 14.31

Prancūzija rinkimų Kryme nepripažins

Prancūzija sekmadienį pareiškė nepripažinsianti Rusijos rinkimų Kryme, kurį Rusija prieš ketverius metus oficialiai aneksavo, atplėšusi šį pusiasalį nuo Ukrainos.

Vakarai Krymo aneksiją laiko neteisėta.

„Sienų ginčijimas jėga prieštarauja tarptautinei teisei, taip pat ir pačios Rusijos Federacijos prisiimtiems įsipareigojimams“, – sakoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

reklama

„Prancūzija nepripažįsta Rusijos prezidento rinkimų organizavimo Kryme“, – nurodoma jame.

Sekmadienį sueina lygiai ketveri metai nuo to laiko, kai prezidentas Vladimiras Putinas, beveik neabejotinai laimėsiantis ketvirtą kadenciją, pasirašė sutartį, kuria Krymas skelbiamas Rusijos dalimi. Šio pusiasalio kontrolę Rusija perėmė po jos remto Ukrainos prezidento nušalinimo Kijeve.


Kadetai Sevastopolyje (Krymas) atėjo balsuoti Rusijos prezidento rinkimuose© SCANPIX

Kadetai Sevastopolyje (Krymas) atėjo balsuoti Rusijos prezidento rinkimuose

Tai pirmi Rusijos prezidento rinkimai po Krymo aneksijos, kuri paskatino prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje su ginklu rankoje pasipriešinti valstybei. Taip kilo konfliktas, jau pareikalavęs daugiau kaip 10 tūkst. gyvybių.

„Ketveri metai po neteisėtos Krymo autonominės respublikos ir Sevastopolio (miesto) aneksijos Prancūzija toliau tvirtai palaiko visišką Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo atkūrimą su tarptautinės bendrijos pripažįstamomis sienomis“, – sakoma Prancūzijos pareiškime.

Jame sakoma, kad Prancūzijai kelia „susirūpinimą pusiasalio militarizavimas ir žmogaus teisių padėties blogėjimas, ypač kalbant apie Krymo totorius“ – etninę musulmonų mažumą, kuri daugiausia nepritarė aneksijai.

Prancūzijos pareiškime priduriama, kad prancūzų užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas kitą savaitę nuvyks į Ukrainą su jos provakarietiška vyriausybe aptarti situacijos Kryme ir Rytų Ukrainoje.


Kremlius© SCANPIX


Atnaujinta 13.12

Nepriklausoma Rusijos žiniasklaida praneša apie balsavimo dieną užfiksuotus pažeidimus, kai kurie iš jų nufilmuoti kameromis. Dagestane nufilmuota, kaip du rinkimų komisijos nariai į balsadėžę įmeta nežinia iš kur atsiradusius rinkimų biuletenius, panašus atvejis nufilmuotas ir Krasnodaro krašte esančioje Kabardinkoje, kur matyti, kaip vyras į urną įmeta kelis balsavimo lapus, šalia esant kitiems rinkimų komisijos nariams.

Savo balsą Paryžiuje atidavė ir 2013 m. Rusijos pilietybę gavęs žinomas aktorius Gerard'as Depardieu. Prancūzas ne kartą yra išreiškęs simpatijas Vladimirui Putinui, o Rusijos piliečiu jis apsisprendė tapti, kai įniršo ant prancūzų Vyriausybės, įvedusios turtingiesiems nepalankius progresinius mokesčius.


Rusijos transliuotojo RT korespondento tviteryje paskelbtas tos akimirkos vaizdo klipas Prancūzijos naujienų svetainėse išprovokavo daugiausia paniekinamų atsakymų bangą.

„Nemėgstu įžeidimų, bet man šis vyras yra parsidavėlis“, – tviteryje prancūziškai parašė vienas vartotojas. Kitas paskelbė vemiančio vyro atvaizdą.

Atnaujinta 11.34

Pagrindiniai rūpesčiai – nepriteklius, korupcija ir įtampa su Vakarais

Rusai, sekmadienį balsuojantys prezidento rinkimuose, kurie Vladimiro Putino valdymą pratęs iki 2024 metų, kalbinti žurnalistų reiškė susirūpinimą korupcija ir skurdu, kalbėjo apie Maskvos konfliktavimą su Vakarais.

reklama

„Aš už Putiną. Alternatyvos jam nėra, – sakė 77 metų pensininkė, maskvietė Valentina Popova. – Gerbiu jį dėl užsienio politikos, antraip Rusija pražūtų. Daug ką reikia padaryti šalies viduje.“

41 metų kasininkė Natalija Kononova iš Maskvos sakė: „Aš už Putiną. Mes juo pasitikime. O balsavimas yra mano pilietinė pareiga.“

67 metų maskvietė Iraida Korablina iš Maskvos: „Aš už Putiną. Užsienio politika teisinga, bet šalies viduje diktuoja siauras vidinis ratelis.“


Rusijoje vyksta prezidento rinkimai

37 metų maskvietis Sergejus Inšakovas, taksi vairuotojas ir buvęs profesionalus rankininkas: „Dabar permainų mums nereikia. Putinui reikia užbaigti, ką pradėjo.“

47 metų Sergejus Jakovlevas iš Sankt Peterburgo: „Nesitikiu nieko gero. Balsavau už (komunistų kandidatą Pavelą) Grudininą, bet aišku, kad tai bus Putinas. Jis neturi veiksmų programos, padėtis vis blogėja. Jis toliau sėdės ant naftos išteklių nieko nekeisdamas, kol galiausiai viskas visose srityse sugrius.“

40-metė Antonina Kurčatova iš Sankt Peterburgo: „Balsavau už Putiną. Bet jausdamasi kitaip nei anksčiau. Šiuo metu tikiuosi, kad viskas tiesiog nepablogės. Man labai patinka jo užsienio politika, jis viską daro gerai, bet kalbant apie ekonomiką viskas yra baisu. Nekantriai laukiu konstruktyvių ekonominių priemonių ir vyriausybės pakeitimo.“

70 metų Lilija Kartašova iš Sankt Peterburgo: „Tik Putinas. Tikiuosi tik gerų dalykų. Prisiminkite, kokią šalį jis perėmė iš (buvusio Rusijos prezidento Boriso) Jelcino – griuvėsius, niekas mūsų negerbė, o dabar? Jis viską daro teisingai. Tik vyriausybę reikia išspirti, ypač – (Dmitrijų) Medvedevą. Kas jis per premjeras? Jis – pajuokos objektas.“


Rusijoje vyksta prezidento rinkimai

Kremliaus nerimas – pasyvūs rinkėjai

Septintą kartą vykstančiuose rinkimuose ankstyviausiai rinkimų apylinkės atsidarė Kamčiatkoje ir Čiukotkos autonominėje apskrityje, o vėliausiai balsavimas baigsis Kaliningrade (20 val. Lietuvos laiku).

Šių metų rinkiminiame biuletenyje – aštuonios pavardės ir vienas aiškus nugalėtojas. Be V. Putino savo kandidatūras yra iškėlę Sergejus Baburinas (Rusijos liaudies sąjunga), Pavelas Grudininas (RF Komunistų partija), Vladimiras Žirinovskis (Rusijos liberaldemokratų partija), Ksenija Sobčiak („Pilietinė iniciatyva“), Maksimas Suraikinas („Rusijos Komunistai“), Borisas Titovas (Augimo partija) ir Grigorijus Javlinskis („Jabloko“).

Šie rinkimai vyksta dar kartą pagilėjusios Vakarų santykių su Rusija krizės fone – Jungtinė Karalystė kaltina Kremlių pasikėsinimu į Londone gyvenusį buvusį šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukrą, šiuo metu esančius sunkios būklės. JK iš šalies išsiuntė 23 Rusijos diplomatinio korpuso darbuotojus, sugriežtino patekimo į šalį patikras Rusijos piliečiams, jos aukščiausi šalies pareigūnai ir karališkosios šeimos nariai nedalyvaus Rusijoje vasarą vyksiančiame Pasaulio futbolo čempionate.


Vladimiras Putinas© SCANPIX

Ryškiausiam V.Putino varžovui Aleksejui Navalnui uždraudus siekti prezidento posto dėl teistumo, rinkimų rezultatas yra visiškai prognozuotinas, kai kurių netikėtumų galėtų pateikti tik rinkėjų aktyvumo duomenys.

Anot kai kurių analitikų, 18 V. Putino metų valdžioje, prezidento ir premjero postuose, turėtų nusibosti rinkėjams, todėl tikėtina, kad daugelis rusų neis balsuoti.

Kremliui reikia didelio rinkėjų aktyvumo, nes tai užtikrintų didesnį naujosios V. Putino kadencijos legitimumą; jis ir taip yra ilgiausiai šalį valdantis lyderis po Josifo Stalino.

Kryme – ir rinkimai, ir metinės

Sekmadienį sueina ketveri metai nuo tos dienos, kai V. Putinas, pasirašė dokumentą, skelbiantį, jog Rusijos nuo Ukrainos atplėštas Krymas yra Rusijos dalis. Toks sprendimas Ukrainos rytuose sukėlė prieš Kijevą maištą, kuris, Rusijos palaikytas, virto konfliktu, nusinešusiu dagiau kaip 10 tūkst. gyvybių.

reklama

Ukraina penktadienį pareiškė, kad šioje šalyje gyvenantys rusai, išskyrus diplomatus, negalės dalyvauti Rusijos prezidento rinkimuose, nes visos Maskvos diplomatinės misijos tądien bus blokuojamos.

Rusijos valstybinio viešosios nuomonės tyrimo instituto (VCIOM) surengtos paskutinės prieš rinkimus apklausos duomenimis už dabartinį Rusijos vadovą V. Putiną sekmadienį balsuos 69 proc. rinkėjų.

Kaip sakė Jekaterinburgo miesto meras Jevgenijus Roizmanas, vietiniai pareigūnai ir valstybės tarnautojai gavo nurodymų „iš aukščiau“ užtikrinti, kad prezidento rinkimų aktyvumas būtų didesnis negu 60 procentų.

„Jie panaudoja viską: mokyklas, darželius, ligonines – kova už aktyvumą yra beprecedentė“ , – sakė jis, vienas iš nedaugelio į postą išrinktų opozicijos politikų.

Prognozuojama, kad per prezidento rinkimus V. Putinas surinks beveik 70 proc. balsų, o rinkėjų aktyvumas viršys 60 proc.

reklama


Rusijoje vyksta prezidento rinkimai

Balsuojama ir Lietuvoje

Lietuvoje gyvenantys Rusijos piliečiai galės balsuoti šalies ambasadoje Vilniuje, viešbutyje „Park Inn“ Kaune, generaliniame konsulate Klaipėdoje, „Santarvės“ gimnazijoje Šiauliuose ir Visagino kultūros centre „Draugystė“.

Rinkėjai į šiuos balsavimo punktus taip pat bus vežami iš kitų miestų ambasados užsakytais autobusais. Pavyzdžiui, į Vilnių bus galima atvažiuoti iš Panevėžio ir Ukmergės, į Kauną – iš Alytaus ir Prienų.

Autobusai į Klaipėdą veš Rusijos piliečius iš Palangos, Plungės, Tauragės ir Šilutės, į Šiaulius – iš Mažeikių ir Telšių, į Visaginą – iš Ignalinos ir Zarasų.

2016 metų rugsėjį renkant rusų parlamentą Lietuvoje balsavo kiek daugiau nei 2 tūkst. čia gyvenusių arba besilankiusių Rusijos piliečių.

Pergalę rinkimuose užsitikrinęs V. Putinas: matau pasitikėjimą ir viltį

Vladimiras Putinas užsitikrino ketvirtąją kadenciją
+50