Britanija ir Rusija ginčijasi dėl V. Putino vaidmens nuodijant S. Skripalį

Borisas Johnsonas
Borisas Johnsonas
© SCANPIX/REUTERS
BNS | Alfa.lt
2018-03-16 16:16

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas pareiškė, kad greičiausiai būtent Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakęs apnuodyti už šnipinėjimą gimtinėje teistą buvusį rusų žvalgybininką Sergejų Skripalį. Tai nepatiko Kremliui.

„Mūsų nesutarimas yra su V. Putino Kremliumi, ir su jo sprendimu“, – sakė B. Johnsonas apie šokiruojančius įvykius Solsberyje (Anglija), kur praeiviai kovo 4 dieną ant suoliuko rado sąmonę praradusius S. Skripalį ir jo dukterį Juliją. Vėliau paaiškėjo, kad jie patyrė kadaise itin slapto Sovietų Sąjungos nervus paralyžiuojančio nuodo „Novičok“ poveikį.

„Mes manome, kad yra didžiai tikėtina, kad tai buvo jo sprendimas panaudoti nervus paralyžiuojančią medžiagą Jungtinės Karalystės (JK) gatvėse, Europos gatvėse, pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo“, - sakė B. Johnsonas apie V. Putiną, kartu su Londone viešinčiu Lenkijos užsienio reikalų ministru apžiūrėdamas karo metų bunkerį.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas kiek vėliau pareiškė, kad tokie pareiškimai esantys „šokiruojantys ir neatleistini“.

JK premjerė Theresa May šią savaitę paskelbė laikanti Rusiją tiesiogiai atsakinga už S. Skripalio, jo dukters ir pagalbą bandžiusių suteikti britų pareigūnų apnuodijimą. 23 rusų diplomatams buvo nurodyta per savaitę išvykti iš šalies. Rusija pagrasino atsakyti tuo pačiu.

reklama

Daugelio ekspertų vertinimu, S. Skripaliui ir jo dukrai, net jeigu jie išgyvens, beveik nėra šansų visiškai atsigauti. „Novičok“ tipo nuodai laikomi vienais moderniausių ir pražūtingiausių.

Britų dienraštis „The Daily Telegraph“, remdamasis šaltiniais saugumo struktūrose, paskelbė, kad esą pagrindinė šiuo metu svarstoma versija – kad nervus paralyžiuojančios medžiagos į JK, pati to nežinodama, savo lagaminu galėjo įvežti S. Skripalio duktė Julija. Esą jai galėjo būti įduotas kažkoks užnuodytas daiktas, kurį ji kaip dovana turėjusi įteikti savo tėvui.

S. Skripalis, buvęs Rusijos karinės žvalgybos (GRU) pulkininkas, 2006 metais buvo nuteistas už šnipinėjimą JK naudai, tačiau vėliau iškeistas į Vakaruose sučiuptus Rusijos šnipus. Nuo to laiko jis gyveno Didžiojoje Britanijoje ir, kaip teigia britų žiniasklaida, toliau bendradarbiavo su šalies žvalgyba.

Tyrimus pradėjo ir Rusijos pareigūnai

Rusijos tyrėjai penktadienį paskelbė iškėlę baudžiamąją bylą dėl „kėsinimosi nužudyti Juliją Skripal Britanijoje“.

reklama

Iškelta taip pat dar viena byla – dėl Boriso Berezovskio bendražygio Nikolajaus Gluškovo, kurį Rusija kaltina grobstymu, mirties Londone, kur jam buvo suteiktas politinis prieglobstis.

Rusijos Tyrimų komitetas, atsiskaitantis tiesiogiai prezidentui Vladimirui Putinui, tas bylas iškėlė „dėl fakto apie tyčinį Rusijos pilietės J. Skripal nužudymą pavojingu visuomenei būdu Solsberio teritorijoje, taip pat dėl Rusijos piliečio Nikolajaus Gluškovo nužudymo Londone“, sakė šio komiteto atstovė Svetlana Petrenko.

Apie buvusio oro bendrovės „Aeroflot“ generalinio direktoriaus pavaduotojo N. Gluškovo mirtį Londone kovo 12-ąją agentūrai „Interfax“ kitą dieną pranešė jo advokatas.

Trečiadienį šaltinis iš jo aplinkos „Interfax“ sakė, kad jis mirė uždusęs. „Gluškovas mirė uždusęs, šiuo metu pagrindinė versija – savižudybė; kriminalinė versija nenagrinėjama. Paskirta ekspertizė, kuri nustatys, kaip jis užduso“, – sakė pašnekovas.

Jis paaiškino, kad N. Gluškovas ilgą laiką kentė nuo depresijos dėl teismų nulemto finansinės padėties pablogėjimo ir „jau anksčiau bandė nusižudyti“.

reklama

Šaltinis pabrėžė, kad tyrėjai N. Gluškovo mirties nesieja su Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimu.

Britų policija anksčiau taip pat sakė, kad nėra pagrindo sieti N. Gluškovo mirtį su incidentu Solsberyje.

reklama