V. Putino perrinkimas: kai rinkimų kampaniją pakeičia žvanginimas ginklais

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas baigia neįprastą rinkimų kampaniją, kurioje pabrėžtinai nekreipė dėmesio į tikrus ar tariamus oponentus bei stengėsi nutylėti daugelį skaudžiausių šalies problemų.

Kai nežinia dėl ko besivaržantys ir ko siekiantys kandidatai paskutinę priešrinkiminių debatų laidą paįvairino keiksmais ir vangiu mojavimu kumščiais, vienintelio išties svarbaus asmens ten nebuvo.


V. Putinas išvakarėse lankėsi prieš 4 metus neteisėtai, tarptautinės bendruomenės požiūriu, okupuotame ir aneksuotame Kryme bei dėkojo Sevastopolio uoste susirinkusiai miniai.

„Savo sprendimu jūs atkūrėte istorinį teisingumą, – sakė Rusijos vadovas, galvoje turėdamas 2014-aisiais metais okupacijos sąlygomis Kryme pravestą referendumą. – Savo sprendimu jūs parodėte visam pasauliui, kas yra tikra, o ne parodomoji, demokratija. Jūs atėjote į referendumą ir priėmėte sprendimą, jūs balsavote už savo ir savo vaikų ateitį.“


Ukrainos, besitikinčios kada nors atgauti Krymą, prezidentas Petro Porošenka pavadino V. Putino vizitą „itin pavojinga provokacija“. Neigiamai Rusijos prezidento priešrinkiminį žingsnį įvertino ir JAV Valstybės departamentas.

Tačiau visa tai, Kremliaus požiūriu, tėra neišvengiamas, o gal ir būtinas, foninis triukšmas. Neatsitiktinai Rusijos prezidento rinkimai vyks arčiausiai kovo mėnesio pabaigos nuo pat 2000-ųjų – šįkart buvo priimtas sąmoningas sprendimas, kad balsavimas turi sutapti su oficialaus Krymo ir Sevastopolio prijungimo prie Rusijos metinėmis kovo 18-ąją dieną.

Visa tai atitinka jau anksčiau išryškėjusią tendenciją V. Putino vidaus politikos nesėkmes maskuoti išaukštintais tikrais ar tariamais užsienio politikos pasiekimais.

Aleksandras Golcas, Rusijos portalo EJ.ru redaktoriaus pavaduotojas, leidiniui „Eurasia Daily Monitor“ skirtame komentare teigia, kad „V. Putino prezidentinė kampanija nuo pirmųjų dienų buvo apvilkta karine uniforma“.

„Kaip Cezaris prieš 2 tūkst. metų“, V. Putinas nusprendė, kad karinis triumfas yra gerokai įtikinamesnis, negu rinkiminiai pažadai“, – rašo A. Golcas, pastebėdamas, kad gruodžio mėnesį, praėjus vos 4 dienoms po oficialaus pareiškimo apie dalyvavimą prezidento rinkimuose, V. Putinas lankėsi Rusijos karinėje bazėje Sirijoje ir ten paskelbė apie pergalingai baigtą „operaciją prieš teroristus“, o vėliau buvo atitinkamai apipiltas pagyromis, kurias citavo oficiali Kremliaus interneto svetainė.


Sausio pabaigoje Rusijos prezidentas sutelkė dėmesį į šalies karo pramonę – buvo aplankytos didelės gamyklos Ufoje ir Kazanėje. Pastarajame mieste buvo duotas nurodymas atnaujinti strateginio bombonešio „Tu-160“ gamybą, kas turėtų ilgam užtikrinti karo aviacijos sektoriaus finansavimą ir, atitinkamai, išsaugoti darbo vietas.

„Gynybinis“ V. Putino veiksmų prezidento kampanijos pradžioje planas buvo aiškus, – teigia A. Golcas. – Viena vertus, išskyrus paskelbtą pergalę prieš Sirijos teroristus, Kremlius nepasiekė jokių kitų pergalių tarptautinėje arenoje ar vidaus politikoje. O apgultos tvirtovės, kurios gyventojai rūpinasi ginklų gamyba ir pasirengimu gynybai, pozicija leidžia puikiai sutelkti populiaciją apie tvirtovės „vadovo“ figūrą. Be to, atsiranda puiki proga ignoruoti nemalonius klausimus, paaiškinant savo tylą poreikiu išlaikyti paslaptį potencialaus priešo akivaizdoje.“

Planus kiek sujaukė didelio dėmesio visame pasaulyje sulaukęs rusų samdinių, priklausančių vadinamajai „Vagnerio“ grupei, pralaimėjimas Rytų Sirijoje, kur juos sutriuškino JAV karinės oro pajėgos ir artilerija, atėjusios į pagalbą remiamoms Sirijos kovotojų grupuotėms.

„Oficiali propagandos kampanija nesugebėjo užgniaužti gandų apie šimtus Sirijoje kritusių rusų. Kalbėti apie galutinę pergalę Sirijoje pasidarė rizikinga. V. Putinas tylėjo dvi savaites po to, kai pasirodė naujienos apie sutriuškinimą“, – rašo A. Golcas.

Tačiau Kremlius neketino atsisakyti militaristinės rinkimų kampanijos temos. Būtent todėl esą per metinę kovo 1 dienos kalbą Federalinio susirinkimo deputatams V. Putinas griebėsi virtualios pergalės prieš JAV temos, pristatęs tariamai visiškai naują branduolinį ginklą, neturintį analogų pasaulyje. Rusijos piliečiai netrukus net buvo paraginti siūlyti vardus raketoms, galinčioms „sunaikinti Ameriką“.



Svarbu tai, kad V. Putinas ne tik išaukštino rusų inžinierius, bet ir asmeniškai prisiėmė dalį nuopelnų už naujos ginkluotės sukūrimą, pabrėžęs, kad prie to dirba „gal ne kiekvieną dieną, bet kiekvieną savaitę jau daugelį metų“.

Prieš pat rinkimų kampanijos pabaigą V. Putinas nepabūgo prikelti jam asmeniškai rizikingos povandeninio laivo „Kursk“ katastrofos temos, propagandiniame Andrejaus Kondrašovo filme „Putinas“ pareiškęs, kad nelaimė ištikusi dėl apverktinos Rusijos karinių pajėgų padėties tūkstantmečių sandūroje.

„Mes puikiai žinome, kokios būklės buvo tuometinė armija. Todėl, tiesą sakant, tai neturėjo stebinti, nors tragedija buvo didžiulė, – sakė V. Putinas. – Mūsų armija buvo ne šiaip atgaivinta – mes sukūrėme naują armiją.“

Priešrinkiminis Kremliaus dėmesys karinėms pajėgoms, panašu, yra nukreiptas ne tiek į siekį užsitikrinti pergalę – dėl jos abejonių nekyla - kiek į norą emociškai paveikti ir mobilizuoti rinkėjus, kad šie patvirtintų lojalumą asmeniškai V. Putinui.

Leidinio Meduza.io kalbintas rusų politologas Grigorijus Golosovas būtent emocinį elementą įvardijo vienu svarbiausių per šį sekmadienį vyksiantį balsavimą – nes rusiški rinkimai bet kokiu atveju nebegalintys atlikti įprastos demokratinėse šalyse funkcijos.

„Instrumentaliai žiūrint, rinkimai reikalingi tam, kad esama valdžia būtų nubausta arba paskatinta. Tarkime, kad tu nori ją nubausti. Tada balsuoji prieš ją, realistiškai tikėdamasis permainų, kad esama valdžia pasibaigs. Rusijoje tai neįmanoma. Kad ir kaip elgtųsi rinkėjai, pati rinkimų konstrukcija neleidžia tikėtis tokios baigties. Todėl pagrindinės instrumentinės užduoties rusiški rinkimai neįgyvendina, ir šia prasme jie yra fiktyvūs. Tačiau be to, jie įgyvendina kitas užduotis: politinės mobilizacijos funkcijos, lojalumo demonstravimo, valdžios legitimavimo, netgi piliečių emocinės valios raiškos, nes daugeliui balsavimas – grynai emocinis aktas“, – sakė G. Golosovas.

reklama

V. Putino perrinkimas: kai rinkimų kampaniją pakeičia žvanginimas ginklais

V. Putinas stebi kareivių paradą Maskvoje
+8