Į aktyvių klaipėdiečių protestus dėl suplanuotų iškirsti medžių atsižvelgta

K. Donelaičio aikštė neliks be medžių.
K. Donelaičio aikštė neliks be medžių.

Kristijono Donelaičio aikštės tvarkymo projektas Klaipėdoje pradedamas iš naujo. Jį inicijavęs privatus labdaros ir paramos fondas „Žaliuok, mano mieste“ nutraukė sutartį su architektūrinio konkurso nugalėtoju ir valdybos sprendimu ne konkurso būdu pakvietė architektą Algirdą Žebrauską pateikti savo koncepciją.

Labdaros ir paramos fondas „Žaliuok, mano mieste“, į kurį susibūrė verslininkai, dailininkai, architektai, pernai surengė K. Donelaičio aikštės tvarkymo kraštovaizdžio architektūrinės idėjos projekto konkursą, kuriame buvo išrinkti ir premijuoti trys geriausi projektai. Trečia vieta skirta Laimono Bogušo, Petro Džervaus, Danguolės Ručinskaitės projektui „Aikštės pavasaris“, antra vieta – Loretos Sadauskienės projektui „Debesų sodas“, pirmosios vietos nugalėtoju paskelbtas Sauliaus Druskio projektas „4 metų laikai“. Su juo pradėtas idėjos įgyvendinimo procesas, tačiau kilo didžiulis visuomenės nepasitenkinimas dėl skvere augančių medžių.

reklama

Architektas siūlė visus skvere augančius medžius pašalinti ir vietoje jų sodinti naujus želdinius, nes ekspertai nustatė, jog 7 medžiai yra blogos, 48 – patenkinamos būklės ir tik 13 geros. Šie argumentai pasirodė nepakankami aktyviems miestiečiams, taip pat ir Savivaldybės specialistams, pareikalauta išsaugoti sveikuosius medžius. Daug kartų svarstytos projekto korekcijos ir kompromisiniai variantai vėliau nesulaukė architektų palaikymo.


ve.lt nuotr.

Architektūrinį konkursą laimėjęs S. Druskio projektas „Keturi metų laikai“ K. Donelaičio aikštėje nebus realizuotas, nes architektas nesugebėjo atrasti kompromiso, kaip išsaugoti projekto koncepciją ir senuosius medžius. Egidijaus Jankausko nuotr.

Konkurso fiasko

Galiausiai labdaros ir paramos fondo „Žaliuok, mano mieste“ valdyba nusprendė nutraukti sutartį su konkurso nugalėtoju. 

„Mums buvo du keliai: arba pripažinti fiasko, nutraukti fondo veiklą ir išsiskirstyti, arba dar kartą pabandyti. Nusprendėme pabandyti, pasiūlydami šį projektą įgyvendinti itin didelę visuomeninių erdvių projektavimo patirtį turinčiam architektui A. Žebrauskui. Jis pateikė savo viziją ir mums ji patinka, nes tai – įdomus, modernus, europietiškas, naujos kokybės darbas. Visuomenę supriešinusius medžius A. Žebrausko projekte siūloma palikti, naujais, brandžiais želdiniais siūloma pakeisti tik blogos būklės medžius“, – pasakojo fondo valdybos pirmininkas Arūnas Sakalauskas.

Pašnekovas nenorėjo detalizuoti, kiek fondui kainavo iki galo nerealizuotas architektūrinis konkursas, tačiau patikino, jog su pirmosios vietos autoriumi S. Druskiu už projektinius pasiūlymus buvo atsiskaityta ir sutartis nutraukta abipusiu sutarimu.


ve.lt nuotr.

Visuomenę supriešinusius medžius A. Žebrausko projekte siūloma palikti, naujais, brandžiais želdiniais siūloma pakeisti tik blogos būklės medžius. „Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.

Aikštės istorija – svarbiausia

Architektas A. Žebrauskas, kalbėdamas apie K. Donelaičio aikštės sutvarkymą, išskyrė keletą svarbiausių momentų: aikštės istoriškumo išryškinimą, konceptualų žaliojo aikštės rūbo išsaugojimą bei naujos kokybės, funkcionalumo aikštei suteikimą. 

„K. Donelaičio aikštės istorija skaičiuoja 200 metų. Ne kiekvienas miestas gali pasigirti tokio amžiaus viešosiomis erdvėmis. Žinoma, ji per tuos metus patyrė daug įvairių transformacijų, tačiau tai yra esminė šios erdvės vertė. Aikštę supa XIX a. pastatai. Ar jūs juos matote? Galvodamas apie aikštės žaliąjį rūbą – renkuosi kompromiso kelią. Mano siekis būtų sukurti kontekstualią viešąją erdvę, kurioje medžiai ir pastatai išryškintų vieni kitus, o ne užgožtų. Liūdna, kad dabar aikštė atlieka tik tranzitinę funkciją. Manau, kad ji turėtų iš esmės pakisti ir tapti patrauklia erdve leisti laisvalaikį, čia galėtų vykti įvairūs renginiai, veikti lauko kavinė. Šiuo metu tik noriu išgirsti kuo platesnių visuomenės sluoksnių lūkesčius. Manau, kad maždaug po mėnesio jau bus galima pristatyti visuomenei suformuluotą aikštės idėją ir viziją“, – sakė architektas A. Žebrauskas, kurio vienas didžiausių darbų – Telšių miesto viešųjų erdvių atnaujinimas.


ve.lt nuotr.

Paminklas K. Donelaičiui išliks nekintančiu aikštės akcentu, tačiau pati aikštė, anot architekto A. Žebrausko, turėtų įgauti naują kokybę. „Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.

Patiko daugiafunkciškumas

Naujoji K. Donelaičio aikštės sutvarkymo koncepcija vakar buvo aptarta su Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriumi ir specialistais. Po susitikimo su architektu Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas sakė, kad jam patiko naujas A. Žebrausko pateiktas projektas.

„K. Donelaičio aikštės sutvarkymo idėja – konceptuali ir rezonuojanti su K. Donelaičio kūriniu „Metai“. Naujojo projekto autorius pagalvojo ne tik apie vizualinį aikštės sutvarkymą, bet ir apie jos funkcijas. Siūlomas projektas išplečia aikštės funkcijas taip, kad joje būtų veiklos įvairaus amžiaus žmonėms, ypač menus studijuojančiam jaunimui, visais metų laikais. Parengtas įdomus, gyvos daugiafunkcės aikštės projektas, kuriam mes neturime jokių esminių priekaištų. Toliau jis bus pristatomas ir svarstomas su visuomene. Tikimės, kad iki vasaros pabaigos bus parengtas techninis projektas, tada bus žinoma ir jo įgyvendinimo kaina. Klaipėdos strateginiame plane aikštės sutvarkymas yra numatytas“,  – užtikrino S. Budinas.

reklama