Į Lietuvos bitynus atkeliauja inovacijos

Visų bitininkų tikslas – turėti sveikesnes ir darbštesnes bites. Shutterstock nuotr.
Visų bitininkų tikslas – turėti sveikesnes ir darbštesnes bites. Shutterstock nuotr.
Alfa.lt
2018-03-16 08:00

Medaus reikšmė lietuviams itin didelė – geltonas eliksyras laikomas ir maistu, ir vaistu daugybę metų. Galbūt dėl šios priežasties bitininkystė Lietuvoje išlieka populiari – ja šalyje verčiasi apie 10 tūkst. ūkininkų, kurie laiko per 150 tūkst. bičių šeimų. Pastarosios ne tik teikia pajamų, bet ir atlieka itin svarbų vaidmenį gamtoje – apdulkina žydinčius augalus, dėl to padidėja rapsų, grikių, sodų ir kitų kultūrų derlingumas.

Vis dėlto daugelis bitininkų dar nesinaudoja naujausiomis bitininkavimo technologijomis, tad medunešiai ne visada būna džiuginantys. „Tenka pripažinti, kad pasikeitusios klimato ir agrarinės sąlygos turi įtakos medunešiui. Mūsų tikslas – skatinti bitininkus sparčiau diegti technologines naujoves ir taip padidinti veiklos pelningumą bei paties darbo našumą“, – apie Žemės ūkio rūmų projektą „Bitininkavimo intensyvumo didinimas besikeičiančiomis klimatinėmis ir agrarinėmis sąlygomis“ pasakoja vienas iš projekto iniciatorių Juozas Jankauskas.

reklama

Tikslas – sveikos ir darbščios bitės

J. Jankauskas bitininkyste užsiima jau daugelį metų – šiuo metu jo ūkyje dūzgia apie 50 bičių šeimų. Šiandien 2014-ųjų Metų bitininkas yra Žemės ūkio rūmų vyr. specialistas bitininkystei bei Kauno bitininkų draugijos pirmininkas. J. Jankauskas nuolatos rengia seminarus, moko kitus bitininkus apie šios veiklos perspektyvas. Tad nenuostabu, kad bitininkas tapo ir vienu iš bendraautorių rengiant projektą, kurio tikslas – padidinti bitininkavimo intensyvumą. Pateikus paraišką paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“, projektą žadama pradėti įgyvendinti jau šių metų vasarą.

„Visų bitininkų tikslas – turėti sveikesnes ir darbštesnes bites, kurios galėtų geriau išnaudoti medunešius ir suteiktų didesnę naudą bitininkams bei visam žemės ūkiui ir ekosistemai. Kaip tai pasiekti? Optimaliai prižiūrėti ir išnaudoti bites. Deja, tai tik skamba paprastai – didelė dalis Lietuvos bitininkų vis dar naudoja tuos pačius būdus kaip ir prieš 50 metų ar net senesnes technologijas. O visa kita aplink juk keičiasi! Ir gamta, ir agrarinės sąlygos... Prie jų galima prisitaikyti naudojant naujausias technologijas ir taip gauti bent du kartus didesnį derlių“, – apie projekto reikalingumą pasakoja J. Jankauskas.

reklama

Bitininkas teigia, kad visų pirma reikia pakeisti patį mąstymą, nes dirbant kaip senovėje derlius tik blogės. Reikia investuoti į žinias, bityną ir technologijas. Tokių ūkininkų yra, bet tik vienetai. Tad geriausias būdas siekti šių pokyčių – parodyti pavyzdį. Skirtingas naujoves planuojama diegti dešimtyje bitynų – bandymams pavykus, jie bus pristatyti ir kitiems Lietuvos bičių augintojams. 

„Atrinksime ūkius, įkurtus skirtingomis gamtinėmis sąlygomis. Tuomet vyks dviejų bičių šeimų grupių komplektavimas, vėliau – koregavimas, kad šeimos taptų vienodai stiprios, būtų identiškuose aviliuose bei visos motinėlės būtų pakeistos grynaveislėmis Karnikos rasės bitėmis. Palyginamųjų bičių šeimų grupių priežiūra vyks įprastine tvarka, o bandomųjų – atsižvelgiant į pakitusias klimatines sąlygas, pradedant bičių paruošimu žiemai, priežiūra pavasarį, naudojant bičių šeimų kontrolės įrangą ir t. t.“

Specialistas džiaugiasi, kad tokio projekto poreikis atkeliavo iš pačių bitininkų: „Daugelis jų turi teorinį supratimą, tačiau rezultatams pasiekti reikia realių pavyzdžių. Man pačiam labai įdomu pamatyti, kurios technologijos veikia Lietuvoje, o kas nelabai. Tad šis projektas laukiamas visos bitininkų bendruomenės.“


Shutterstock nuotr.

Inovacijoms ūkiuose skatinti skiriama parama

Vienas pagrindinių Žemės ūkio ministerijos tikslų – skatinti Lietuvos ūkius naudoti naujausias technologijas. Tik taip galima padidinti veiklos pelningumą, vystyti ūkius besikeičiančiomis klimato ir agrarinėms sąlygoms bei skatinti konkurencingumą aštrėjančiomis rinkos sąlygomis. Siekti šių tikslų padeda skiriama parama pagal KPP 2014–2020 m. programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“.

Teikti paraiškas šiai paramai gauti galima nuo šių metų kovo 1 d. iki balandžio 30 d. Šiuo paraiškų priėmimo etapu numatoma skirti daugiau nei 3,4 mln. eurų paramos lėšų.

„Kaimo vietovėse itin svarbu bendradarbiavimas. Dalijantis gerąja patirtimi skatinamas žinių perdavimas ir inovacijų sklaida. Parodomieji projektai, pateikdami realius pavyzdžius, įkvepia ūkininkus investuoti ir siekti geresnių rezultatų. Dėl šios priežasties ši parama skirta parodomųjų bandymų rengimui ir su jais susietų seminarų, lauko dienų ir kitų informavimo renginių organizavimui skleidžiant mokslo žinias ir inovacijas“, – informacija apie paramą dalijasi Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vyriausiasis specialistas Sigitas Miškinis.

Specialistas primena, kad dėl paramos gali kreiptis mokslo ir studijų institucijos ir profesinio mokymo įstaigos, taip pat kiti juridiniai asmenys, turintys licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą. Finansinė pagalba gali būti skirta padengti 100 proc. projekto išlaidų. Vis dėlto paramos suma negali viršyti 150 tūkst. eurų vienam projektui.

reklama

Daugiau informacijos apie šią KPP priemonę ir paramos sąlygas galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).


ŽŪM logo pailgas
reklama