Kas kaltas dėl dingusio sklypo riboženklio ir kas turi kompensuoti žalą?

Kiekvienam sklypui būtinos tvarkingai pažymėtos ribos.
Kiekvienam sklypui būtinos tvarkingai pažymėtos ribos.
© Archyvas

Į „Būdo žemaičių“ redakciją labai dažnai kreipiasi sklypų savininkai dėl sklypų žymėjimo riboženkliais problemų. 

Jei savininkas ketina sklypą parduoti, išnuomoti ar planuoja, ką sklype augins, numato augalų išdėstymo nuotolį nuo kaimyno sklypo, būtinos tvarkingai pažymėtos ribos. Kai pirkėjas ar savininkas nori įsitikinti, kad žemės ribos pažymėtos tvarkingai, gali užsisakyti patikros, o jei reikia, ir riboženklių atstatymo paslaugas. Už jas moka užsakovas.

Sklypo geodeziniai kadastriniai matavimai, sunaikinto riboženklio atstatymas nemažai kainuoja. Įmonių skelbimuose internete nurodomos įvairios kainos, vidutiniškai už vieno sklypo atnaujintus kadastrinius matavimus reikia mokėti nuo 100 iki 200 eurų. Už iki penkių riboženklių atkūrimą – 50 eurų, jei atkurti reikia daugiau – kaina sutartinė. 

Riboženkliai yra masinės gamybos. Ant jų dangtelio yra užrašas – „Riboženklis“. Taigi savininko pavardės ar identifikavimo ženklo nėra, todėl, ariant ar kitaip sugadinus riboženklį, visai įmanoma pasinaudoti svetimu ženklu.

Nacionalinės žemės ūkio tarnybos specialistai parengė naujos redakcijos Žemės sklypo ribų ženklinimo taisykles ir Riboženklių standartus, siekdami supaprastinti ir detalizuoti žemės sklypų ribų ženklinimo tvarką, panaikinti iki šiol galiojusius, itin daug prieštaravimų kėlusius riboženklių standartus ir atsižvelgdami į teigiamą Vakarų Europos šalių praktiką. 


Ant riboženklio savininko pavardės ar identifikavimo ženklo nėra, todėl, ariant ar kitaip sugadinus riboženklį, visai įmanoma pasinaudoti svetimu ženklu.

Žmonės nori sužinoti, ar sklypo šeimininkas ir pagal naująsias taisykles atsakingas už riboženklių sunaikinimą ar neteisėtą perkėlimą, jei akivaizdu, kad tokie veiksmai jam nenaudingi, žalingi, atneša piniginius nuostolius, atkuriant tvarką? Ar išmintinga reikalauti atsakyti už patirtą žalą? Jei riboženklių atkūrimu rūpinasi tik vienas iš dviejų besiribojančių sklypų savininkų, ar antrasis savininkas bus kaip nors įpareigotas kompensuoti dalį išlaidų? Jei žalą padaręs asmuo nustatytas savininko iniciatyva, kur jis gali kreiptis dėl žalos atlyginimo? Ar gali būti taikomas nebrangus draudimas nuo riboženklių neteisėto perkėlimo ar sunaikinimo?

Atsako Žemės ūkio ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro geodezijos ir kartografijos skyriaus vyr. specialistė Jolita Aldonienė:

Vadovaujantis Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu „Dėl žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standarto patvirtinimo“, 8 punkto nuostatomis, už riboženklių apsaugą, priežiūrą atsakingas žemės sklypo savininkas, valstybinės žemės sklypo patikėtinis arba kitas valstybinės žemės sklypo naudotojas. 

Taisyklių 9 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypo savininkas, valstybinės žemės sklypo patikėtinis arba kitas valstybinės žemės sklypo naudotojas, nustatęs žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių sunaikinimo ar sugadinimo faktą, privalo nedelsdamas imtis priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, ir Taisyklių nustatyta tvarka. 

Pagal Taisyklių 7 punktą už riboženklius bei jų įrengimą apmoka ženklinamo žemės sklypo savininkas, valstybinės žemės sklypo patikėtinis, kitas valstybinės žemės sklypo naudotojas. 

Asmuo, turėdamas informacijos apie žemės sklypo riboženklių sunaikinimą arba sugadinimą, turėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą (toliau – NŽT), kuri siekdama įvertinti galimą riboženklių sunaikinimą ar sugadinimą atliktų šių aplinkybių patikrinimą vietoje. 

Patikrinimo metu pasitvirtinus aplinkybėms, susijusioms su galimu žemės sklypo riboženklių sunaikinimu ar sugadinimu, NŽT teritoriniame skyriuje būtų pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas. 

Administracinio nusižengimo tyrimo metu nustačius nusižengimo sudėtį pažeidėjui, kuris sutinka su pažeidimu, gali būti surašytas protokolas su pasiūlymu sumokėti pusę minimalios baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 112 straipsnyje, tačiau tuo atveju, kai pažeidėjas nesutinka su pažeidimu, jam surašomas protokolas ir administracinio nusižengimo byla perduodama nagrinėti NŽT teritorinio skyriaus vedėjui, kuris išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą priima vieną iš Administracinių nusižengimų kodekso 619 straipsnyje nurodytų nutarimų (skirti administracinę nuobaudą; nutraukti administracinio nusižengimo teiseną; motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ar teismui).

 Administracinė atsakomybė už žemės sklypo riboženklių sunaikinimą ar sugadinimą numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 112 straipsnyje (Nuolatinių žemėnaudos riboženklių sunaikinimas arba sugadinimas – bauda nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemės sklypo riboženklių sunaikinimas, kai asmuo įgyvendina savo tariamą teisę (manydamas, kad gretimo žemės sklypo ribos posūkio taškas yra įtvirtintas jo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype) atitinka ir Administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje nurodytus savavaldžiavimo požymius, t.y. savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. 

Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 81 dalimi administracinius nusižengimus už savavaldžiavimą tiria ir protokolus surašo policija. Savavaldžiavimas užtraukia baudą asmenims nuo 16 iki 60 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 140 eurų. 

Norime atkreipti dėmesį, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės žemės sklypo savininkui apdrausti įrengtus žemės sklypo riboženklius nuo neteisėto sunaikinimo ar perkėlimo, tačiau Civilinio kodekso nustatyta tvarka nuostolius (žalą), atsiradusius dėl neteisėto riboženklių sunaikinimo ar perkėlimo, žemės sklypo savininkas turi teisę išsireikalauti iš asmens, padariusio Administracinių nusižengimų kodekso 112 straipsnyje nurodytą nusižengimą.

reklama