Teisme – D. Gineikaitei patarti bandžiusių asmenų liudijimai: patys buvo neblaivūs

Daiva Gineikaitė
Daiva Gineikaitė
  © Karolis Kavolėlis / Alfa.lt
Alfa.lt | BNS
2018-03-01 11:51

Ketvirtadienį Kauno apylinkės teisme nagrinėjant buvusios Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorės Daivos Gineikaitės piktnaudžiavimo bylą apklausti asmenys, kurių pagalbos ji ieškojo po avarijos. Paaiškėjo, kad du iš jų patys tuo metu buvo neblaivūs, o dabar abejoja, ar davė gerų patarimų.

Per posėdį apklaustas Lietuvos automobilių klubo prezidentas Rolandas Dovydaitis ir buvęs Petrašiūnų policijos nuovados viršininkas Gintautas Kvietkauskas, tuo metu jau išėjęs į pensiją.

D. Gineikaitė skambino ir prašė padėti

R. Dovydaitis iki įvykio sakė D. Gineikaitės nepažinojęs. Vyras sakė ankstų rytą sulaukęs jos skambučio su prašymu „kažkuo padėti“.

„Gal kažkas rekomendavo, kad automobilių sportas susijęs su policija?“ – svarstė R. Dovydaitis, paklaustas, kaip mano, kodėl ji paskambino jam.

Vyras spėjo, kad paskambinti rekomendavo tuometinis D. Gineikaitės patarėjas NŽT Gintaras Furmanavičius.

R. Dovydaitis teigė atsisakęs padėti, sakęs, kad „nebe tie laikai“.

Jis teigė davęs patarimą duoti kraujo ir po to „padaryti“, kad jame alkoholio nebūtų. Posėdyje jis teigė, kad tai buvęs „kvailas patarimas“, remiantis bendru supratimu, bet ne asmenine ar pažįstamų patirtimi.

Iš posėdyje perklausytų G. Furmanavičiaus ir R. Dovydaičio pokalbių paaiškėjo, kad jie tarėsi, į ką dar būtų galima kreiptis pagalbos, tačiau R. Dovydaitis keliskart pasakė, jog nieko padaryti nepavyks.

Jis teigė niekam neskambinęs ir tik kalbėdamas telefonu tikinęs, jog kažką tuo klausimu daro.

„Kam skambinti, jeigu pats žinai, kad tikrai niekas nepadės?“ – sakė R. Dovydaitis.

Jis telefonu pasiūlė pabandyti paskambinti tuometiniam susisiekimo viceministrui Sauliui Girdauskui, su kuriuo yra nuo seno pažįstamas.

R. Dovydaitis pripažino, kad pokalbius prastai prisimena, nes pats tą rytą buvo neblaivus, todėl tai galėjo turėti įtakos jo samprotavimams.

G. Kvietkauskas sakė esantis pažįstamas su D. Gineikaitės tėvu, anksčiau bendravo šeimomis.

Jis pripažino, kad tuo metu, kai jam skambino, buvo neblaivus, šventė, todėl pokalbių neprisimena.

Į posėdį taip pat kviestas D. Gineikaitės tėvas Vytautas Gineika kaip artimas giminaitis atsisakė duoti parodymus.

Ieškojo būdų, kaip išvengti viešumos

Buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis ir buvęs susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas teisme patvirtino, kad D. Gineikaitė ieškojo būdų, kaip išvengti viešumos.

R. Kurlianskis teigė D. Gineikaitę pažįstantis ir būtų jai padėjęs, tačiau nespėjo.

„D. Gineikaitė man skambino. Aš manau, kad mes kalbėjome apie tai, ji klausė, prašė padėti, kaip išvengti viešumos, esant tokiam įvykiui. Aš manau, kad tikėtina, kad jai galėjau pažadėti padėti ir greičiausiai mielai būčiau padėjęs, be nespėjau. (...) Susiradau kompiuterį, pamačiau, kad visa internetinė žiniasklaida šviečia to įvykio aplinkybėmis ir nebebuvo prasmės tai daryti“, – sakė R. Kurlianskis.

Iš D. Gineikaitės jis teigia išgirdęs, kad ji buvo „pakišta“ ir teigė dėl to nenustebęs.

„Tuo metu aš buvau LNK valdybos pirmininku, portalo alfa.lt direktoriumi“, – paklaustas, kodėl, jo manymu, skambinta jam, sakė R. Kurlianskis.

Jis nedetalizavo, kaip būtų padėjęs D. Gineikaitei, tačiau pabrėžė, kad garsiose bylose žinomi žmonės dažnai būna iš anksto nuteisiami.

Taip pat apklaustas buvęs susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas. D. Gineikaitės asmeniškai jis teigė nepažinojęs, tačiau buvo gerai pažįstamas su jos tuometiniu patarėju Gintaru Furmanavičiumi.

„Man paskambino G. Furmanavičius ir paaiškino, kad NŽT direktorė D. Gineikaitė pateko į avariją Kaune. (...) Jis paklausė, ar galėčiau nuvykti į avarijos vietą ir pažiūrėti, kas ten tiksliai atsitiko“, – rašoma teismo pagarsintuose S. Girdausko parodymuose.

Jis atsisakė, teigė esąs Vilniuje, o vėliau apie įvykio aplinkybes sužinojo jau iš žiniasklaidos. Bylos duomenimis, su juo taip pat kalbėta, kaip būtų galima pasiekti, kad žinia nepatektų į viešumą.

Kitame posėdyje kovo 12 dieną planuojama apklausti ir G. Furmanavičių.

Prašė uždarų posėdžių

Prieš pradedant liudytojų apklausą, kaltinamųjų advokatai pareiškė, kad nori uždarų posėdžių, nes byla sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimo, o tai neigiamai veikia kaltinamųjų savijautą. Gynėjai priekaištavo prokurorui, žurnalistams pasakojančiam apie bylos medžiagą.

„Nematau kitos galimybės, kaip daryti uždarus teismo posėdžius. (...) Procesas turi būti pagrįstas vykdant nekaltumo prezumpcijos principus, kurių dabar nėra. Dabar procesas yra tik šou“, – tvirtino Kauno klinikinės ligoninės medikams atstovaujantis advokatas Aleksandras Jokūbauskas.

Teismas šį prašymą atmetė.

„Teismas sprendžia, jog prašymas nėra pagrįstas. (...) Nėra pagrindo nagrinėti bylą neviešai“, – sakė teisėja Jurga Vasiliauskienė.

D. Gineikaitė kaltinama piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi, kai 2015 m. pabaigoje neblaivi vairuodama automobilį susidūrė su kitu automobiliu ir savo tuometiniam patarėjui G. Furmanavičiui nurodė padėti nuslėpti jos girtumą ir taip išvengti už tai gresiančios atsakomybės.

Kaltinamajame akte taip pat nurodyta, jog ji pakurstė piktnaudžiauti tuometinį Kauno klinikinės ligoninės direktorių Gediminą Abeciūną, jo pavaduotoją Kastytį Grigonį, o jiems piktnaudžiauti padėjo vieno iš ligoninės skyrių laikinai pareigas ėjęs vedėjas Artūras Šulnius ir slaugytoja Salomėja Skersienė.

Šie kaltinamieji anksčiau buvo patraukti atsakomybėn administracine tvarka dėl melagingų parodymų davimo, A. Šulnius ir S. Skersienė pripažinti kaltais antrą kartą paėmę D. Gineikaitės kraujo mėginį, kitiems asmenims administracinės bylos tuomet nutrauktos.

2017 m. vasarį Kauno apylinkės teismas paskelbė, kad D. Gineikaitė eismo įvykį 2015 m. gruodį Kaune padarė būdama neblaivi. Jai paskirta 1,3 tūkst. eurų bauda ir pusketvirtų metų atimta teisė vairuoti.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.