Iki 2051-ųjų Europoje padaugės ekstremalių reiškinių: kas laukia Lietuvos?

potvynis Rusnėje
potvynis Rusnėje
© Lijana Jagintavičienė
Gismeteo.lt | Alfa.lt
2018-02-22 18:37

Naujausios mokslininkų pateiktos įžvalgos apie klimato kaitos poveikį Europai verčia sunerimti. Anot tyrėjų, jau 2051 metais klimato kaita į Europą atneš tikrą chaosą.

reklama

Ekspertai savo naujausiame tyrime skelbia analizuotą ekstremalių meteorologinių reiškinių poveikį žemynui. Jie analizavo tikėtinus potvynių, sausrų ir karščio bangų pokyčius visuose Europos miestuose, naudojantis visais įmanomais klimato modeliais.

Intensyvesnės karščio bangos prognozuojamos visiems iš 571 tirtų miestų. Panašios tendencijos prognozuojamos ir kalbant apie sausrų sąlygas, ypatingai pietinėje Europoje.

Sukurtose simuliacijose prognozuojami ir stipresni upių potvyniai, ypač šiaurės vakarų Europos miestuose, pavyzdžiui, Londone.

Mokslininkai iš Niukaslo universiteto apžvelgė projekcijas gautas iš visų modelių, sietinų su dideliu šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijų scenarijumi. Kuomet emisijų kiekis auga dabartiniu tempu pasaulinė temperatūra padidėtų nuo 2,6°C iki 4,8°C.

reklama

Komanda pateikė trijų galimų ateities scenarijų rezultatus, kuriuos jie pristatė, kaip žemo, vidutinio ir aukšto poveikio, rašo Dailymail.co.uk.

Vienos prasčiausių potvynių sąlygų numatomos Britų salynui

Net pačiu optimistiškiausiu atveju, 85 proc. Jungtinės Karalystės upinių miestų, tarp jų ir Londonas, kaip prognozuojama, susidurtų su išaugusiais upių potvyniais. Aukšto poveikio scenarijaus atveju, pusė Jungtinės Karalystės miestų susidurtų su mažiausiai 50 proc. išaugusiu upių vandens lygiu.

Kaip prognozuojama, prasčiausio scenarijaus atveju, tarp labiausiai nukentėsiančių miestų įvardijamas Korkas, Londonderis, Voterfordas, Reksamas, Karlailas ir Glazgas.

Iberijos pusiasalio pietuose numatomos dvigubai intensyvesnės sausros

reklama

2051-2100 metais, esant net žemojo poveikio scenarijui, miestai esantys Iberijos pusiasalio pietuose, tarp jų ir Malaga ir Almerija, kaip numatoma, bus priversti išgyventi dvigubai intensyvesnes sausras negu 1951-2000 metais.

Sausra ir karštis Europoje

Esant didžiausio poveikio scenarijui, net 98 proc. Europos miestų ateityje susidurtų su intensyvesnėmis sausromis.

Net ir pačiu optimistiškiausiu atveju, žemiausio poveikio scenarijuje, tiek karščio bangų dienų skaičius, tik maksimali jų temperatūra išaugs visuose Europos miestuose.

Didžiausias išaugusių karščio dienų skaičius numatomas pietų Europos miestuose, tuo tarpu centrinės Europos miestuose prognozuojamas didžiausias temperatūros šuolis karščio bangų metu.

reklama

Miestai, kurie bus labiausiai paveikti ekstremalių oro sąlygų, nulemtų klimato kaitos:

  • Potvyniai: Dublinas, Helsinkis, Ryga, Vilnius, Zagrebas
  • Karščio bangos: Valeta , Viena, Atėnai, Nikosija, Praha, Roma, Sofija, Stokholmas
  • Sausros: Atėnai, Lisabona, Madridas, Nikosija, Sofija, Valeta

Prognozuojama, kad su ekstremaliausiu potvynių augimu susidurtų tokios Europos sostinės, kaip Dublinas, Helsinkis, Ryga, Vilnius bei Zagrebas. Keliuose Europos miestuose galima didesnė nei 80 proc. išaugusi upių potvynių rizika. Tarp jų įvardijamas Santjago de Kompostela Ispanijoje, Korkas ir Voterfordas Airijoje, Braga ir Barselosas Portugalijoje, bei Londonderis Jungtinėje Karalystėje.

Stokholme ir Romoje galimas labiausiai išaugęs karščio bangų dienų skaičius, tuo tarpu Prahoje ir Vienoje prognozuojamas didžiausias maksimalios temperatūros šuolis karščio bangų metu.

Lisabona ir Madridas įvardijami kaip tos sostinės, kuriose labiausiai išaugs sausrų dažnis ir stiprumas, tuo metu Atėnai, Nikosija, Valeta ir Sofija gali susidurti su labiausiai išaugusiomis tiek sausromis, tiek karščio bangomis.

reklama

Laikas imtis priemonių

Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė (TKKG) išskyrė svarbią miestų rolę, kurią jie turės atlikti kovodami su klimato kaita ir jau kitą mėnesį organizuoja pirmąjį „Miestų ir klimato kaitos mokslo konferenciją“ Edmontone, Kanadoje.

Mokslininkai ragina ruošti miestus, jų populiacijas, pastatus ir infrastruktūrą klimato kaitai. Pabrėžiama būtinybė kurti ir adaptuoti miestus taip, kad jie gebėtų kovoti su bauginančiomis ateities sąlygomis.

Pirmieji ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai akivaizdūs – jie vis labiau alina Europos sostines.

Visi atradimai skelbiami moksliniame žurnale „Environmental Researsch Letters“.

reklama