E. Masiulio kadencijos metu remontuoto kelio garantinis terminas liko tik popieriuje

Vargai dėl kelio Rimkai–Lėbartai–Dovilai rekonstrukcijos tęsiasi jau 14 metų.
Vargai dėl kelio Rimkai–Lėbartai–Dovilai rekonstrukcijos tęsiasi jau 14 metų.
© Asmeninis albumas

Klaipėdos rajono Rimkų, Lėbartų ir Kiškėnų gyventojai jau prarado viltį dėl kelio Rimkai–Lėbartai–Dovilai rekonstrukcijos. Jie 14 metų mina atsakingų institucijų slenksčius ir yra maitinami vis skirtingais pažadais bei pančiojami naujomis kliūtimis. 

reklama

„Užburtas ratas. Savivaldybės administracijos skyriams trūksta susikalbėjimo ir bendradarbiavimo su gyventojais. Esame skirtingose barikadų pusėse“, – pasipiktinę ir nusivylę „Bangos“ redakcijai guodėsi gyventojai.

Prašo paskelbti avarinės būklės

Nesuskaičiuojamos duobės, laužomas transportas, o dažnai išvis neišvažiuojami kelio Rimkai–Lėbartai–Dovilai ruožai – jų kasdienybė. Kad kelio būklė itin prasta, liudija ir vienos iš taksi firmų gautas raštiškas atsisakymas vykti į iškvietimus šiuo keliu. 

„Mažosios Lietuvos gatvė Kiškėnų kaime – netinkama saugiai vežti keleivius lengvuoju transportu“, – komentavo vienos taksi įmonės direktorius Kęstutis Riekašius. 

reklama

Taip pat minėtų vietovių gyventojams dėl itin prasto kelio nėra pristatoma spauda ir korespondencija. „Žmonės net per šv. Kalėdas negalėjo planuotis kelionių pas gimines ar laukti svečių. Kalėdines dovanas bendruomenės nariams pagal galimybes iš AB „Lietuvos paštas“ vos parvežiau visureigiu“, – pasakojo sodininkų bendrijos „Putinas“ pirmininkas Robertas Laugalys. 

Jis pabrėžė, kad esama kelio būklė kelia grėsmę net žmonių saugumui. Mat kelias trijose vietose dažnai būna apsemtas, tad siekiant išvengti duobių automobiliai išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą. 

„Taip pat prasta ir tilto per Smeltalės upelį būklė – pastebėti atramų, perdengimų skilimai, ant tilto esantis žvyro sluoksnis nuo greideriavimo itin plonas, kyšo sujungimų armatūros. Eismo dalyviams šiame kelyje itin nesaugu“, – pastebėjo „Putino“ pirmininkas. 

Jis gyventojų vardu Klaipėdos rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijai pateikė prašymą pripažinti kelią Rimkai–Lėbartai–Dovilai avarinės būklės ir jame apriboti eismą. 

Naudojasi iki 300 žmonių

reklama

Gyventojai „Bangai“ guodėsi, kad nuo 2011 metų kelias nėra tinkamai prižiūrimas: dėl greideriavimo yra užpilti kelio grioviai, sugadintos nuovažos į sklypus, pakelės nešienaujamos, kelias nežvyruojamas, ant kelio dangos laikosi vanduo, susidaro apsemtos vietos. 

„Ne kartą raštiškai kreipėmės į Dovilų seniūniją dėl kelio griovių bei pakelių sutvarkymo, tačiau gavome atsakymą, kad tam nėra numatyta lėšų. Kadangi vietos valdžia nesiima tvarkyti pavojingų ruožų, sodininkų bendrijos iniciatyva ir lėšomis buvo išpjauti pakelės krūmai, trukdę matomumui pavojingiausiame posūkyje ties įvažiavimu į bendrijos teritoriją“, – dėstė nusivylę žmonės.

Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė neneigė, kad minėto kelio būklė itin prasta ir užtikrino, kad pagal finansines galimybes ir oro sąlygas seniūnija kelią greideriuoja, papila žvyro ar skaldos. 

„Gyventojų pyktis suprantamas, tačiau šį kelią reikia asfaltuoti, o tai ne seniūnijos jėgoms“, – kalbėjo seniūnė. Ji pastebėjo, kad dar labiau kelio būklę gadina intensyvus eismas. Mat nors deklaravusių gyvenamąją vietą minėtose vietovėse žmonių tik 39, keliu naudojasi daug daugiau gyventojų. 

Pasak sodininkų bendrijos „Putinas“ pirmininko, vasarą kasdien keliu Rimkai–Lėbartai–Dovilai darda mažiausiai 300 transporto priemonių. Nes žvyrkeliu naudojasi ne tik sodininkų bendrijos gyventojai: nemenkas automobilių srautas plūsta šiuo keliu ir kapinių link. Tad kalbos apie būtinybę jį asfaltuoti netyla jau daug metų.

reklama

Poslinkis – tik po vizitų pas ministrus

Kaip „Bangai“ pasakojo sodininkų bendrijos pirmininkas R. Laugalys, vargai dėl kelio Rimkai–Lėbartai–Dovilai rekonstrukcijos tęsiasi jau 14 metų. Mat 2004 metais rekonstrukcija buvo įtraukta į rajono Savivaldybės strateginį planą ir turėjo būti baigta iki 2013 metų. Tačiau pažadėtos permainos – ne Savivaldybės nuopelnas. 

„Krūvos gyventojų skundų dėl neišvažiuojamo kelio niekam nerūpėjo. Galiausiai bendruomenės didelių pastangų dėka 2011 metais susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio įsakymu buvo skirtos 400 000 Lt tikslinės lėšos kelio Nr. KL0401 remontui“, – priešistorę atskleidė gyventojų atstovas. 

Jis prisiminė, kad prasidėjus darbams ant remontuojamo kelio plonu sluoksniu buvo užpiltas smėlis. Po mėnesio pakilus gūsingam vėjui dalį šio remontui netinkamo grunto (smėlio) nupustė, o kitą dalį lietus nuplovė į griovius, kelias liko dar blogesnės būklės nei iki tol. 

„Lėšos panaudotos galimai netinkamai, nors gyventojai dėl kelio remonto teikė savo siūlymus, skaičiavimus, bet Savivaldybės administracija nekreipė dėmesio. Bendrovė, atlikusi remontą, bankrutavo, o sutartyje numatytas 5 metų garantinis terminas atliktiems darbams liko tik popieriuje“, – piktinosi R. Laugalys. 

reklama

Jis pasakojo, kad gyventojai nuo 2004 m. reguliariai mina Savivaldybės slenkstį, tačiau poslinkis sulaukiamas tik prisibeldus pas ministrus. „2013 metais po apsilankymo Susisiekimo ministerijoje skirta 50 000 Lt tikslinių lėšų sumą kelio KL0401 techninio projekto parengimui. Projektas parengtas jau nuo 2014 metų, tačiau be statybos leidimo“, – atkaklius žingsnius vardijo sodininkų bendrijos „Putinas“ pirmininkas.

Kliūtis – privatūs žemės sklypai

Statybos leidimas negautas, nes kelio riba patenka į privačius sklypus. R. Laugalys pasakojo, kad 2014 metų pabaigoje Rimkų, Lėbartų ir Kiškėnų bendruomenės atstovai vyko į susitikimą į Susisiekimo ministeriją, kurioje gautas pažadas finansavimui, jei tik Savivaldybė sugebės baigti dokumentų rengimą statybos leidimui gauti.

Projekto užbaigimui reikalingas sklypų, besiribojančių su keliu, savininkų raštiškas sutikimas dėl servitutų nustatymo. Šeši sklypų savininkai jau yra suteikę šiuos sutikimus, t. y. pasirašytos servitutų sutartys. Tačiau su vienu trijų sklypų savininku S. G. sutarti dėl servituto nepavyksta. 

„2015 metais bendruomenės iniciatyva buvo vykdomos derybos su žemės sklypų savininkais, kurių sklypų dalys patenka į rekonstruojamo kelio ribas, su visais, išskyrus vienu S. G., pasirašytos galutinės servitutų sutartys. Minėtas ūkininkas nesutinka nemokamai suteikti servituto, o siūlo iš karto pirkti reikalingos keliui 20 arų žemės sklypų dalis“, – pasakojo Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas. 

reklama

Jis pabrėžė, kad pabaigus kelio statybos darbus ir norint įregistruoti turtą Registrų centre būtinai reikės turėti žemę po kelio statiniu. 

„Kitu atveju taptume bendrasavininkiais su privačiu asmeniu. Kaskart atliekant remonto, priežiūros darbus reikėtų bendrasavininkio sutikimo. Todėl Taryba 2015-09-24 sprendimu sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams pripažino netekusiu galios. Komisijai nurodyta atlikti pirkimo organizavimo ir vykdymo procedūras bei derėtis su savininkais neskelbiamose derybose dėl žemės sklypų dalių, patenkančių į projektuojamo kelio Nr. KL0401 Rimkai–Lėbartai–Dovilai ribas, pirkimo. Turto vertintojų nustatyta vertė (30 eurų už arą) savininkų netenkino. Vertintojų nustatytos vertės mes negalime viršyti, derybos buvo nutrauktos“, – aiškino Turto skyriaus vedėjas.

Strėlės Savivaldybėn

„Bangai“ susisiekus su S. G., šis entuziastingai kalbėjo, kad nėra nusistatęs prieš kelio rekonstrukciją, tačiau abejones sėja Savivaldybės atstovų pozicija. 

„Sukviečia į pasitarimą – viskas skamba puikiai. Už durų vėl atsakingi asmenys skirtingas daineles gieda: vienas į vandenį, kitas į dangų. Matyt, stengiasi, kad procedūros užsitęstų. Tegul rekonstruoja tą kelią, tačiau vadovaujasi įstatymais. Paima pagal žemės paėmimą visuomenės poreikiams, o neatima. Ne aš vienas nepasirašau, tik mane vienintelį dėl visko kaltina. Savivaldybėje verda neskanią sriubą ir ieškoma kaltų. Panašu, kad kažkas Savivaldybėje suinteresuotas, kad šio kelio nebūtų“, – abejones dėstė ūkininkas ir patarė kreiptis į Administracijos direktorių Sigitą Karbauską, nes jis esą situaciją žinąs geriausiai.

reklama

R. Laugalys redakcijai atskleidė įdomią detalę. Anot gyventojų atstovo, Savivaldybės derybos su ūkininku nesėkmingos tik dėl 20 arų, reikalingų kelio Rimkai–Lėbartai–Dovilai. 

„Šiuo metu Savivaldybės specialistai sklandžiai derina krematoriumo statybos dokumentus tam pačiam ūkininkui priklausančiame sklype prie kapinių. Gaila, bet mūsų valdžia stinga principingumo bendraudama su ūkininku, kurio siauras interesas vilkina bendruomenei svarbaus kelio rekonstravimą“, – piktinosi sodininkų bendrijos „Putinas“ pirmininkas. 

Jis pasakojo, kad paskutinieji gyventojų vizitai Savivaldybėje baigėsi įsiplieskusiais konfliktais, o Administracijos direktorius juos išprašė iš kabineto.

Rengia specialųjį planą

Deryboms dėl žemės sklypų nepavykus, bendruomenei reikalaujant, Taryba nutarė rengti specialųjį planą ir visuomenės poreikiams paimti sklypų dalis, patenkančias į rekonstruoti planuojamo kelio ribas. Savivaldybė pagal Vyriausybės nustatytą tvarką gali žemę paimti visuomenės poreikiams, pasirengusi specialiojo teritorijų planavimo dokumentą. 

reklama

„Suformavus atskirus sklypus, jie turto vertintojų įvertinami ir deramasi su savininkais dėl kompensacijos dydžio“, – aiškino Turto skyriaus vedėjas A. Kampas ir pridūrė, kad įvertinus paimamus sklypus ir sumokėjus savininkams vis tiek išlieka prielaida teismuose aiškintis, jei savininkams atrodys, kad suma per maža.

Kaip informavo R. Laugalys, 2017 metų sausio mėnesį pasirašyta sutartis su UAB „Geometra“ dėl specialiojo plano rengimo. Verta paminėti, kad pagal sutartį specialusis planas keliui Rimkai–Lėbartai–Dovilai turėjo būti parengtas per metus, t. y. iki 2018 metų sausio pabaigos. Naujausiomis R. Laugalio žiniomis, plano užbaigimas vėluos 2–3 mėnesius. Šiais metais turėtų būti pradedamos žemės paėmimo procedūros, kurių trukmė neprognozuojama, nes galimi verčių apskundimai teisme. Optimistiniu variantu viešieji pirkimai galėtų būti baigti antrą pusmetį, o pats paėmimas iki 2019 metų vidurio. Statybos darbai prasidėtų 2020 metais. 

„Šiuo metu rengiamas specialusis planas, perėjęs derinimo procedūrą, taiso gautas pastabas. Laukia pakartotinis derinimas, jeigu viskas gerai, planas bus tikrinamas ir po to teikiamas tvirtinti. Paskaičiavus būsimų procedūrų terminus, būtų galima planą pabaigti po 3–4 mėn.“, – komentavo Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius.

A. Kampas redakciją informavo, kad žemės sklypai, patenkantys į kelio statybai reikalingą zoną, bus išperkami iš visų savininkų, ir tų, kurie jau suteikė servitutą. „Nes neperėmus žemės negalime įregistruoti savo daikto-kelio svetimame sklype“, – argumentavo jis.

reklama

Sigitas Karbauskas, Savivaldybės administracijos direktorius:

2015 m. pradėjęs dirbti Administracijos direktoriumi tokią situaciją radau ir ją perėmiau. Pagrindinė problema, kurią galėčiau įvardyti kaip didžiausią bėdą – žemėtvarkos atlikti matavimai, kuriais nepaliekami koridoriai keliams, nepaliekamos zonos, kurios vėliau reikalingos kelių rekonstrukcijos darbams. Tai visos valstybės problema, iš tikrųjų su žemės matavimais turime daug bėdų. Todėl visur reikalingi specialieji planai, žemės perėmimas visuomenės poreikiams. Šie procesai yra būtini, norint registruoti kelius. Pavyzdžiui, Ežaičių kelias – nors gyventojai davė sutikimą įrengti kelią, tačiau vis tiek reikėjo žemes pirkti, rengti specialųjį planą, kitaip kelio negalime registruoti.

Norint rekonstruoti kelią Rimkai–Lėbartai–Dovilai, reikėjo paimti dalį žemės iš privačių sklypų savininkų, kurių žemė ribojasi su keliu. Tačiau rengiant specialųjį planą padaugėjo sklypų savininkų skaičius. Į kelio statybai reikalingą zoną patenka net 25 savininkų sklypai. Problema dar pagilėjo. Neužtenka tik parengti specialaus plano, reikia vykdyti ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Tačiau galiu patikinti, kad darbai nėra dirbtinai vilkinami.

S. Gvazdžiauskas dar anksčiau, 2015 metais, buvo vienintelis iš kelių žemės savininkų nesutikęs dėl žemės paėmimo. Dabar, kai paaiškėjo, kad savininkų, kurių žemė reikalinga kelio statybai, yra daugiau, tiesiog rengiame dokumentus, reikalingus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms, nes žemes bet kokiu atveju reikės išpirkti, kad tai būtų mūsų nuosavybė, kad galėtume kelią įregistruoti. Tačiau pripažįstu, kad skyriai turėtų dirbti darniau ir labiau bendradarbiauti.

Krematoriumo statybos ir kelio rekonstrukcija – dvi skirtingos procedūros. Krematoriumą ūkininkas stato savo žemėje, mes, kaip Savivaldybė, tik deriname būtinas procedūras. Statant krematoriumą, mums nereikia žemės iš ūkininko, kaip ir jam nereikia jos iš mūsų. Stengiamės visas procedūras atlikti kuo greičiau, vykdyti jas pagal galiojančius įstatymus. Krematoriumo statybos ir kelio rekonstrukcijos darbų nesiejame.

reklama

Be galo gerbiu visus gyventojus ir jų grupes, kurie lankosi ir stengiasi ne tik kelti problemas, bet ir jas spręsti. Deja, su šia žmonių grupe bendros kalbos neradome. Jie lankėsi jau ne vieną kartą. Sodininkų bendrijos „Putinas“ pirmininkui Robertui Antanui Laugaliui siūlėme bendrauti su specialaus plano rengėjais, stebėti procedūrų vykdymą, kuruoti šią sritį – tvarkytis kaip savo kieme. Pats stengiuosi kuo dažniau važiuoti keliu Rimkai–Lėbartai–Dovilai. Kartais kelias yra geresnės būklės, kartais, ypač po liūčių, jo būklė prasta. Paskutinio susitikimo metu gyventojai pokalbį pradėjo iškart nuo priekaištų. Siūliau ieškoti bendro sutarimo, tačiau gyventojai nenorėjo girdėti, kokie darbai yra atliekami, kaip prižiūrimas kelias, kiek lėšų tam skiriama. Pilantis vien tik priekaištams, nevykstant diskusijai ir atsisakant girdėti, kas yra daroma, tęsti bendravimo su šia gyventojų grupe nebenorėjau. Šiuo keliu nėra rūpinamasi mažiau nei kitais seniūnijos keliais, tačiau gyventojai tai girdėti atsisako.

Kelias Rimkai–Lėbartai iki sodininkų bendrijos „Putinas“ yra 2,3 km ilgio. 2017 m. kelias buvo greideriuotas 11 kartų (03 03, 03 30, 04 27, 06 02, 07 05, 09 08, 09 22, 10 19, 11 06, 12 21, 12 30). Greideriavimui išleista apie 1,2 tūkst. eurų. 2017 m. buvo įrengta pralaida prie sodų, kuriai skirta beveik 2,5 tūkst. eurų. 2018 m. per sausio mėnesį buvo atvežta 75 tonos skaldos, kuri kainavo 2060 eurų. Iš viso seniūnijoje – 98 km žvyrkelių. 2017 m. kelių priežiūrai Dovilų seniūnijai skirta apie 13 tūkst. eurų (lėšos skiriamos pagal seniūnijos kelių ilgį ir registruotų gyventojų skaičių). Iš jų – beveik 3,7 tūkst. eurų išleista minimam keliui (2,3 km). Dovilų seniūnijoje iš viso registruota 5488 gyventojai. Sodininkų bendrijoje „Putinas“ registruoti 39 asmenys. Kitose kaimo gatvelėse yra dar apie 30 gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų. Iš viso – 69 gyventojai. Tai sudaro apie 1,25 proc. visų seniūnijos gyventojų. Taip pat skirta ir 10 tūkst. eurų šio kelio specialiojo plano rengimui.

Žinome, kad kelio būklė prasta, tačiau šis kelias nėra pamirštas, imamasi visų reikalingų veiksmų, kad kelias būtų geros būklės. Specialusis planas yra rengiamas, laukiama pakartotinio derinimo. Žemės sklypai, patenkantys į kelio statybai reikalingą zoną, bus išperkami. Judame tikslo link – reikia tik kantrybės ir noro ne tik ieškoti problemų, bet ir jas kartu spręsti.