Lietuva imasi priemonių siekiant pažaboti kriptovaliutų rinką ir ICO

„Bitcoin“ valiuta
„Bitcoin“ valiuta
© SCANPIX
Kriptovaliutos.lt
2018-02-22 18:43

Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde prieš savaitę televizijos transliuotojui CNN teigė, kad tarptautinis kriptovaliutų reguliavimas ir priežiūra yra tik laiko klausimas. Ekspertai sutaria, kad jei 2017-ieji buvo ICO pakilimo metai, tai 2018-ieji neabejotinai bus skirti rinkos reguliavimui, kuriam Lietuva jau uoliai ruošiasi. Pagrindinės institucijos Lietuvoje, aiškiai ir oficialiai pareiškusios nuomonę kriptovaliutų klausimu kol kas yra Lietuvos Bankas ir VMI, tačiau kiti rinkos dalyviai, specialistai bei teisininkai nebūtinai su visais institucijų išaiškinimais sutinka.

reklama

Valstybės institucijų požiūris į kriptovaliutas gali būti veidmainiškas ir skirtingai interpretuojamas verslo pasaulyje

Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka dar praėjusiais metais pristatė Lietuvos viziją tapti Fintech lydere Baltijos ir Šiaurės šalių regione. Anot jo, to ketinama siekti pritraukiant Fintech investuotojus bei investicijas, kuriant palankią teisinę aplinką ir patrauklius sprendimus.

JUREX verslo ginčų advokatų kontoros advokatas Marius Tamošiūnas teigia, kad valstybinių institucijų požiūris į kriptovaliutas yra veidmainiškas.

„Garsiai kalbama apie Lietuvos lyderystę Fintech srityje, tačiau visi veiksmai, siekiant didesnio kriptovaliutų rinkos reguliavimo rodo priešišką nusistatymą ir kiek iškreiptą požiūrį į visą Fintech rinką“.

reklama

Bankai.lt svetainės atliktoje Lietuvoje veikiančių bankų apklausoje apie kriptovaliutas taip pat galima įžvelgti prieštaringas nuomones. Šioje apžvalgoje Gabrielius Bilkštys, Mistertango verslo vystymo vadovas, išreiškė labai palankų požiūrį į kriptovaliutas, tuo pačiu teigdamas, kad visų standartinių procedūrų dėl pinigų plovimo prevencijos ir kitų nusikalstamų veikų yra laikomasi. Tuo tarpu Paysera šiuo metu siekia gauti specializuoto banko licenziją ir nenorėdama atkreipti Lietuvos Banko dėmesio, laikosi itin atsargios ir rezervuotos politikos savo klientų, kurių veikla gali būti susijusi su kriptovaliutomis, atžvilgiu.

Lietuvos bankas: tradiciniai finansiniai produktai turi būti atskirti nuo paslaugų, susijusių su virtualia valiuta

Praėjusių metų spalį Lietuvos bankas paskelbė poziciją kriptovaliutų atžvilgiu, finansų rinkos dalyviųs skatindamas neužsiimti virtualios valiutos pardavimu ir nevykdyti operacijų. Pozicijoje nurodoma, kad rinkos dalyviai, teikiantys paslaugas klientams, kurie platina kriptovaliutas turėtų užtikrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų laikymąsi.

Pasak Lietuvos banko valdybos nario Mariaus Jurgilo, kadangi kriptovaliutų veikla nereglamentuota, o lėšų praradimo rizika yra itin didelė, tam tikrais jos platinimo atvejais turėtų būti taikomi su investavimu susiję reikalavimai bei apribojimai. Esant vertybinių popierių požymiams, turėtų būti taikomas Vertybinių popierių įstatymas ir tokią veiklą reglamentuojantys teisės aktai.

Prieš keletą dienų Lietuvos bankas informavo, kad „Bankera“, neseniai informavusi apie įsigytą „Pacific Private Bank“ Vanuatu, vykdanti išankstinį investicijų pritraukimą ir pritraukusi jau daugiau nei 80 mln. eurų, galimai pažeidė ICO ir reklamai tam tikrais atvejais taikomus teisės aktus. Lietuvos banko Reguliuojamos rinkos priežiūros skyriaus viršininkas Vaidotas Cibas teigė, kad kai platinama kriptovaliuta turi vertybinių popierių požymių, taikomi Vertybinių popierių įstatymai, kurie apima ir nuostatas dėl reklamos. Anot jo, už įstatymų nesilaikymą gali grėsti baudos.

reklama

Tamošiūnas teigia, kad tokios situacijos „Bankeros“ atžvilgiu buvo galima ir tikėtis, nes institucijos jau kurį laiką kalba apie tam tikrų ICO metu išleidžiamo žetonų (token) prilyginimą vertybiniams popieriams.

„Tikėtina, kad Lietuvos bankas stebėjo „Bankeros“ veiksmus ir reklama lietuviškuose portaluose yra būtent tas požymis, kad ICO buvo nukreiptas į Lietuvos investuotojus, kurių apsauga užsiima Lietuvos bankas. Taigi, „Bankeros“ ICO reklama Lietuvoje buvo tas požymis, už kurio galima „griebtis“, siekiant pritaikyti atsakomybę ar pradėti riboti veiklą“.

Lietuvos bankas taip pat pranešė stebintis virtualių valiutų rinką ir analizuojantis ar jos platintojai tinkamai perspėja investuotojus apie rizikas ir ar kyla didesnis reguliavimo poreikis.

Panašu, jog artimiausioje ateityje kriptovaliutų reguliavimas taps itin aktualia tema, ypač jeigu kai kurios rizikos ar niūrios prognozės susijusios su kriptovaliutomis pasitvirtins. Viena iš didesnio reguliavimo priežasčių gali būti ir mokesčių vengimas, kai pajamos gaunamas iš veiklos susijusios su kriptovaliutų gavyba, investavimu į jas. Galima tikėtis, kad ir VMI jau dabar aktyviai stebi asmenis bei verslus, kurie aktyviai užsiima kriptovaliutų gavyba, prekyba ar kita panašia veikla.

VMI: virtualios valiutos platinimas gali būti prilyginamas vertybiniams popieriams

reklama

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) neseniai išleido kriptovaliutas reglamentuojančio dokumento projektą ir Lietuva gali netrukus tapti viena pirmųjų šalių pasaulyje, detaliai reglamentavusi su virtualiomis valiutomis susijusią veiklą.

Išleistame projekte nurodoma, kad, bent jau mokestine prasme, visos operacijos, atliekamos virtualia valiuta turi būti įtrauktos į apskaitą, o mokestinė bazė dėl kriptovaliutos kasimo neatsiranda, bet ji taikoma kuomet virtuali valiuta yra parduodama už didesnę nei įsigijimo kainą. Kaip vertinti visas kitas išlaidas susijusias su investavimu į kriptovaliutą bei jos gavybą, kol kas nėra iki galo aišku.

Vienas esminių momentų yra tai, kad dalis virtualiųjų vienetų išleidimo modelių bus prilygintini vertybiniams popieriams. Advokatai teigia, kad tokia nuostata smarkiai kirs ICO metu išleidžiamų žetonų ir, netiesiogiai, blockchain pagrindu veikiančių kriptovaliutų populiarumui.

„Atrodo, kad valstybinės institucijos pagal teisinį reglamentavimą ICO siekia prilyginti vertybiniams popieriams, kurių išleidimui ir viešam platinimui galioja labai griežti reikalavimai. Jei taip ir nutiks, tikėtina, kad tai turės didelės įtakos virtualių valiutų rinkai ir ji praras dabar turimą populiarumą. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl kriptovaliutos turi tokį didelį pasisekimą yra dėl to, kad ši rinka kol kas yra tarsi laukiniai vakarai, tačiau, atrodo, Lietuva bando maksimaliai apriboti šį reiškinį“, – sako M. Tamošiūnas.

Pasak jo, Lietuvos institucijos pavyzdį ima iš JAV bei kitų užsienio valstybių, kur kriptovaliutų rinką siekiama smarkiai pažaboti.

reklama

Nors Lietuvos, kaip mažos valstybės, įtaka globaliai kriptovaliutų rinkai yra nežymi ar beveik nejuntama, tačiau vietos verslui ir į technologijas orientuotiems gyventojams bei investuotojams gali būti pritaikyti ženklūs apribojimai. Ilgesniuoju laikotarpiu tai gali pakenkti valstybės reputacijai bei apriboti Lietuvos galimybes įsilieti į pasaulyje žinomų Fintech sektoriui draugiškų valstybių būrį.

reklama