Sankryžose pėstiesiems skirti mygtukai: ar jie iš tiesų veikia?

Šviesoforinis eismo reguliavimas
Šviesoforinis eismo reguliavimas
© Saulius Žiūra

Reguliuojamose sankryžose pėstiesiems skirti mygtukai ne visuomet yra vienodai veiksmingi. Ar visi jie iš tiesų veikia? SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovas Aleksej Apanovič teigė, kad visi Vilniaus miesto sankryžose įrengti mygtukai yra reikalingi ir įrengti tikslingai.

reklama

„Dalyje iš šviesoforais reguliuojamų sankryžų žalias signalas pėstiesiems gali įsijungti ir nenuspaudus mygtuko, nes kartu su pėsčiaisiais toje pačioje šviesoforų reguliavimo fazėje juda ir kiti eismo dalyviai (dviratininkai arba transportas), kurie tą fazę aktyvavo (nuspaudė dviratininkams skirtą mygtuką arba juos užfiksavo transporto srautų jutiklis). Tokiose sankryžose vis tiek verta spausti ir sensorinius pėsčiųjų mygtukus, nes eismo valdymo įranga anksčiau sureaguos į nustatytą poreikį, ir žalias signalas įsijungs“, – sakė A. Apanovič.

Didesnis paspaudimų skaičius laukimo nesutrumpins

Įdomu tai, kad užtenka vieno teisingai atlikto paspaudimo, kad sankryžos valdiklis sureaguotų į užklausą. Pakartotiniai paspaudimai nėra reikalingi. Apie teisingai nuspaustą sensorinį mygtuką byloja įsijungęs užrašas „Laukite“. Nuo paspaudimų skaičiaus taip pat nepriklauso ir tai, kada įsijungs žaliojo šviesoforo signalas pėstiesiems – anksčiau ar vėliau.

„Nuspaudus mygtuką skirtingose gatvės pusėse, žaliasis šviesoforo signalas greičiau neįsijungs, tačiau galima ir kitokia situacija. Jeigu pėsčiasis nespėjo kirsti visos perėjos iš karto ir sustojo saugumo salelėje, aktyvavus salelėje esantį mygtuką žalias signalas bus trumpesnės trukmės, nes kirsti pusę gatvės (pusę važiuojamosios dalies) reikia mažiau laiko. Nuspaudus pagrindinius mygtukus, esančius šaligatvyje, žalias signalas bus ilgesnės trukmės“, – pasakojo A. Apanovič.

reklama

Ciklinis šviesoforų valdymas

Daugumoje pagrindinių Vilniaus miesto gatvių yra įdiegti transporto koridoriai. Koridorių, arba kitaip „žaliųjų bangų“, veikimas yra paremtas cikliniu šviesoforų valdymu – kiekvienoje iš sankryžų yra nustatytas tam tikros trukmės ciklas. Ciklų trukmės priklauso nuo paros laiko ir koridoriaus (pvz., ciklo trukmė naktį ir savaitgaliais yra 60 sek. arba 70 sek., dienos metu – 90 sek. arba 105 sek., piko metu – 120 sek. arba 140 sek.).

Dėl šios priežasties po sensorinio mygtuko paspaudimo žaliojo šviesoforo signalo laukimo laikas sankryžose arba perėjose yra skirtingas: jei netoli pėsčiųjų perėjos, kurią bandoma pereiti, yra viena ar kelios sankryžos, darbo režimai tarp šalia esančių sankryžų bus sinchronizuoti ir transporto srautas per šalia esančias sankryžas bus leidžiamas koordinuotai. Toks eismo valdymo metodas vadinamas daliniu sankryžos adaptyvumu (lankstumu).

Kiek teks laukti?

Pėsčiasis, paspaudęs pėsčiųjų mygtuką, ne visada gaus leidimą pereiti gatvę iš karto, o tik tam tikru, iš anksto nustatytu laiku. Tokiu atveju pėsčiojo laukimo laikas gali siekti nuo 1 sek. iki 110 sek. arba nuo 1 sek. iki 130 sek. piko metu, nuo 1 sek. iki 95 sek. dienos metu, nuo 1 sek. iki 80 sek. savaitgaliais ir nuo 1 sek. iki 60 sek. naktimis. Laukimo laikas taip pat priklauso nuo sensorinio mygtuko aktyvavimo momento: jeigu mygtukas nuspaustas šviesoforų ciklo pradžioje, laukimo laikas bus ilgesnis, jeigu ciklo pabaigoje – labai trumpas.

reklama

Skaičiuojama, kad atsitiktiniu metu ir bet kurią šviesoforų reguliavimo ciklo sekundę nuspaudus sensorinį pėsčiųjų mygtuką, vidutinis laukimo laikas siekia 39–48 sek., priklausomai nuo konkretaus transporto koridoriaus.

Esant kitam eismo valdymo metodui (visam sankryžos adaptyvumui), pėsčiojo laukimo laikas prie perėjos sutrumpėja ir siekia nuo 1 sek. iki 50 sek. Toks eismo valdymo metodas įmanomas pavienėse sankryžose ar pėsčiųjų perėjose, kur sankryžų darbo režimai nėra sinchronizuojami tarpusavyje.

reklama