Kuri kultūros dalis Kauno valdžiai pasirodė ne tokia svarbi?

V. Matijošaitis – dažniausias svečias krepšinio rungtynėse.
V. Matijošaitis – dažniausias svečias krepšinio rungtynėse.
© „Facebook“

Kaunas turės lygias gatves ir sportininkų, tačiau kasmet vis labiau praras savo kultūrinę aurą? Nebeliko Kauno mažojo teatro, kultūros portalo Kamane.lt, tarptautiniam Kauno šokio teatro „Aura“ organizuojamam festivaliui irgi randama vis mažiau pinigų. „Kas bus toliau?“ – puse lūpų klausia laikinosios sostinės kultūros žmonės, tačiau ne visi drįsta kritikuoti dabartinės Kauno valdžios pinigų skirstymo politiką.

reklama

Kauno valdžios kultūros prioritetų barometras – ir miesto mero Visvaldo Matijošaičio dažniausių laisvalaikio išvykų kryptys. Jį dažniausiai kauniečiai mato krepšinio varžybose, kartais – naujų restoranų atidarymuose, baikerių šventėse, automobilių lenktynėse. 

Panašu, kad buvęs verslininkas labiau linkęs vertinti judriąsias, o ne kultūrines pramogas. Miesto vadovo prioritetai persiduoda ir jo komandai: apsisprendimą nuo sausio nebefinansuoti kultūros portalo Kamane.lt, vienas kultūros valdininkas pakomentavo taip: „Juk yra projektas „Kaunas pilnas kultūros“. Tačiau kultūros žmonės skiria šių dviejų projektų svorį: Kamane.lt a. a. žurnalistės, portalo įkūrėjos Vidos Savičiūnaitės dėka turėjo geriausią Lietuvoje meno archyvą, o „Kaunas pilnas kultūros“ – jaunatviškas bandymas registruoti ir anonsuoti kultūros renginius.

Vėl rekordinis biudžetas

Po savaitės Kauno miesto taryba svarstys miesto biudžeto projektą. Jis šiemet didesnis negu pernai ir sieks 315,6 mln. eurų. Nors visoms sritims numatyta skirti daugiau lėšų, visgi kai kurios nukentės.

reklama

Šiemet kultūrai planuojama skirti 1,2 mln. eurų daugiau nei pernai – iš viso 11,3 mln. eurų, tačiau iš jų 1 mln. bus atriekta projektui „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 m.“


Kaunas Europos kultūros sostinė 2022© Organizatoriai

Didžiąją biudžeto lėšų miesto kultūrai dalį nusiurbia projektas „Europos kultūros sostinė“.

„Taigi vietos kultūrai skiriama ne ką daugiau lėšų nei pernai“, – pastebėjo konservatorius Andrius Kupčinskas.

Jo nuomone, valdantieji galėjo paieškoti lėšų kultūrai, juolab kad praėjusių metų Kauno savivaldybės biudžetas buvo viršytas 20 mln. eurų. Planuojama, kad gyventojų pajamų mokestis šių metų biudžetą vėl gerokai papildys – maždaug 16 mln. eurų daugiau nei pernai.

Valdžia bijo intelektualų?

Sužinojęs, kad pernai Kauno savivaldybė surinko daugiau pinigų, nei tikėjosi, žinomas kompozitorius, pedagogas profesorius Giedrius Kuprevičius vylėsi, kad kultūrai irgi bus skirta daugiau pinigų.

„Tendencijos ir požiūris jau matyti, kultūros žmonės nėra nei akli, nei kurti. Kaune dabar visas dėmesys sutelktas į gatvių, šaligatvių tvarkymą, medžių persodinimą. Laikomasi tokios keistos strategijos: dabar sutvarkome vieną reikalą, paskui ateis laikas kitam“, – stebėjosi kompozitorius.

Jis spėjo, kad didžioji dalis pinigų taupoma 2022 m., kai Kaunas bus paskelbtas Europos kultūros sostine.

„Tačiau, jeigu ateisime su tokia būkle, kokią dabar turime, Kaunas gali ir negauti tokio statuso. Tiesiog iki to laiko būsime kultūrą praradę galutinai“, – baiminasi G. Kuprevičius.


G. Kuprevičiaus operos „Prūsai“ premjera Klaipėdoje© Organizatoriai

G. Kuprevičius pastebi, kad kultūrinė politika Kaune šiuo metu kuriama vadovaujantis viešųjų ryšių praktika.

Jis stebisi, kaip miesto kišenėje atsiranda pinigų neskurstančiai ir net nevargingai verslininkų sporto mokyklai (A. Sabonio sporto centrui, kurį savivaldybė nutarė nupirkti).

„Sakyčiau, savotiška kultūrinė politika dabar vykdoma Kaune: dirba daug atsitiktinių žmonių, ne visai suprantančių kertinius kultūros dalykus, daugiau vadovaujamasi viešųjų ryšių praktika. Toks vyksta vasiukų kūrimas ir mažų viršininkų siausmas“, – pastebi kompozitorius.

Jam susidaro vaizdas, kad kultūros žmonių Kaune bijoma. „Juk per kultūrą ateina mąstymas, vertinimas, klausimai – kas, kam, kodėl? Aukštos kultūros žmonėms šiuo metu sakoma „ša“, – įsitikinęs G. Kuprevičius.

Paveldui skiriama mažiau

reklama

Kultūros paveldo objektams tvarkyti Kaune šiemet planuojama skirti irgi mažiau lėšų: pernai buvo 829 tūkst., šiemet šiam reikalui liko 500 tūkst. eurų. Perpus mažėja finansavimas visuomeninių organizacijų kultūros projektams įgyvendinti – nuo 1,1 mln. iki 600 tūkst. eurų.

„Perpus mažėja lėšos kultūros paveldo objektams tvarkyti, o kaip tik turėtume skirti jiems didžiausią prioritetą, siekdami UNESCO pripažinimo ir statuso tarpukario modernizmo architektūrai Kaune, prieš tapdami Europos kultūros sostine“, – pastebėjo A. Kupčinskas.

Jis priminė ir dar vieną nesėkmingą miesto investiciją. „Šimtatūkstantinės lėšos, skiriamos pompastiškiems kultūros renginiams, ne visada panaudojamos efektyviai ir nesulaukia visuomenės supratimo, kaip, pavyzdžiui, pernykštis Kalėdų eglės įžiebimas. Vietos kultūros įstaigos priverstos verstis su „išgyvenimo“ biudžetais ir nėra užtikrintos dėl perspektyvos bei galimų reorganizacijų“, – piktinosi A. Kupčinskas.


​Tarptautinis šokio festivalis AURA'24 netrukus pakvies į vyriškumo paieškas© Organizatoriai

Kad ir kokios sumos beprašytų, „Auros“ šokio teatras savo organizuojam modernaus šokio festivaliui gauna tuos pačius 20 tūkst. eurų.

Pati paprašė mažiau pinigų

Šiemet Kauno Vinco Kudirkos viešajai bibliotekai skirta puse milijono mažiau pinigų nei pernai – iš 1,8 mln. liko 1,3 mln. eurų.

„Visos lėšos mūsų pačių suplanuotos, savivaldybė neturėjo įtakos šiam dalykui. Mes pasiskaičiavome, kad šiemet užteks mums tiek pinigų. Tikrai išlaikysime tą patį lygį ir su mažesnėmis lėšomis“, – įtikinėjo bibliotekos direktorė Nomeda Domeikienė.

Paklausta, kaip bibliotekai pavyksta taip susiveržti diržus, kai apskritai paslaugų ir prekių kainos nuolat kyla aukštyn, direktorė kukliai atsakė: „Pastatų renovacija jau įvykusi, o veiklai vykdyti užtenka ir mažiau pinigų.“

reklama

Šokio festivaliui – kasmet mažiau

Savivaldybės lėšos daugiau kaip ketvirtį amžiaus rengiamiems Kauno šokio teatro „Aura“ festivaliams irgi mažėja. „Tokią tendenciją pastebime jau ne pirmus metus. Pačiam teatrui skiriamų pinigų suma dar nemažėja. Džiaugiuosi, kad esame ant bangos“, – komentavo teatro atstovė Edita Grudzinskaitė-Kiznienė.

„Aura“ jau 28 metus kasmet spalio pabaigoje rengia kelias dienas trunkantį šokio festivalį, į kurį į Kauną iš viso pasaulio suplūsta šios meno rūšies atstovai.

„Pernai festivaliui rengti savivaldybės prašėme 33,5 tūkst. eurų, tačiau gavome tik 20 tūkst. 2016 m. prašėme 32 tūkst., vėlgi gavome tik 20 tūkst. eurų“, – skaičiavo „Auros“ atstovė.


Kultūros centras „Tautos namai“ Kaune

Kauno kultūros centrui „Tautos namai“ (nuotr.) Kauno savivaldybė šiemet planuoja skirti irgi mažiau lėšų: pernai šios įstaigos veiklai skirta 844 tūkst., šiemet – tik 494 tūkst. eurų.

Nors miesto valdžia naujajam Kauno miesto muziejaus direktoriui iškėlė užduotį tapti lankomiausiu muziejumi mieste, piniginis dėmesys šiai įstaigai irgi sumažėjo – nuo 1,2 mln. pernai iki 0,8 mln. eurų šiemet. 

Skyrė mažiau, nes sutaupė?

Laikantis V. Matijošaičio kadencijoje įvestos tvarkos, Kauno savivaldybės valdininkai, nesuderinę su savo valdžia, negali teikti komentarų žiniasklaidai. Štai savivaldybės „palaimintas“ interviu raštu su Kauno savivaldybės Kultūros skyriaus vedėju Albinu Vilčinsku.

– Biudžeto projekte kai kurioms kultūros įstaigoms šiemet numatyta skirti mažiau lėšų. Kodėl?

– Kultūros lėšos bendrai nemažėja, lėšos pasiskirsto skirtingose programose, kai kuriuos mažėjimus lemia objektyvios priežastys: pernai mažintas etatų skaičius įstaigose (atsisakyta buhalterių, ūkio darbininkų ir pan.), o apie reorganizacijas iš viso nėra kalbos.

Kai kurioms kultūros įstaigoms lėšų skirta mažiau dėl elementarių priežasčių: optimizuotas pareigybių skaičius (centralizavus buhalteriją, atsisakyta buhalterių, perkant ūkio darbų paslaugas, atsisakyta ūkio darbininkų, „Tautos namuose“ sumažintos pareigybės, skirtos parengiamiesiems darbams rengiant Europos kultūros sostinės paraišką, bet įsteigta nauja viešoji įstaiga „Kaunas 2022“, ir tie žmonės dirba naujoje įstaigoje jau kaip programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vykdytojai); optimizuotas bibliotekos tinklas (atsisakius kelių padalinių, mažėja patalpų išlaikymo sąnaudos (šildymas, elektra, komunalinės paslaugos ir kt). Suskaičiavus visoms kultūros priemonėms skiriamas lėšas, finansavimas kultūros sričiai nemažinamas.

– Kokie savivaldybės prioritetai, kalbant apie kultūros sritis?

– Kaunas – pilnas kultūros miestas. Bendrosios gyventojų kultūros ugdymas. Kultūros paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimas.

– Ar tiesa, kad ketinama reorganizuoti „Tautos namus“?

– Kultūros centras „Tautos namai“ veikia kaip biudžetinė įstaiga. Reorganizavimas neplanuojamas.