Vilniuje veikiančiam universitetui vadovaus buvęs Bulgarijos švietimo ministras

EHU rektorius prof. Sergejus Ignatovas
EHU rektorius prof. Sergejus Ignatovas
© Organizatoriai
BNS | Alfa.lt
2018-02-20 16:09

Vilniuje veikiančio Europos humanitarinio universiteto (EHU) rektoriaus pareigas nuo kovo 1 d. perims buvęs Bulgarijos švietimo, jaunimo reikalų ir mokslo ministras, prof. Sergejus Ignatovas.

reklama

EHU Visuotinio dalininkų susirinkimo pirmininkas, Eurazijos fondo prezidentas Horton Beebe-Center itin palankiai vertina, kad konkursas Rektoriaus pareigoms užimti sėkmingai baigėsi.

„EHU itin pasisekė su prof. S. Ignatovu naujojo nuolatinio rektoriaus pareigose – jo profesinė ir akademinė patirtis kalba už save. Noriu ypač padėkoti Švedijos tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo agentūrai už svarią paramą EHU vadovybei Rektoriaus konkurso metu. Linkiu prof. S. Ignatovui sėkmės EHU rektoriaus pareigose ir džiaugiuosi glaudžiai dirbti kartu“, – teigė jis.

Prof. S. Ignatovas yra tarptautiniu mastu pripažintas egiptologas, parašęs tokias knygas kaip „Klasikinio Egipto morfologija“, „Senovės egiptiečių išmintis“, „Faraonų Egiptas“, „Papirusas neauga ant akmens“, „Dievo kūnas“ bei daugiau nei 40 mokslinių straipsnių, skirtų Senovės Egipto lingvistikos, istorijos ir religijos problematikai.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius komentavo prof. S. Ignatovo paskyrimą: „Lietuva džiaugiasi, matydama, kad toks tarptautiniu mastu pripažintas profesionalas kaip prof. S. Ignatovas tampa EHU Rektoriumi. Be abejo, tai prisidės prie naujos unversiteto strategines plėtros ir sustiprins akademinį ir mokslinį potencialą, išlaikant jį ypač svarbiu projektu Baltarusijai ir regionui.“

reklama

Nuo 2016 m. Švedijos tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo agentūra (SIDA) donorų vardu prižiūri didžiausių EHU rėmėjų finansinę paramą. Europos ir Lotynų Amerikos departamento direktorė Elsa Håstad teigė: „Prof. S. Ignatovas ateina į EHU labai svarbiu metu, kai universitetas yra pasirengęs žengti kitus žingsnius stiprindamas savo vaidmenį ir įtaką. Ankstesni prof. S. Ignatovo pasiekimai byloja, kad EHU strateginis valdymas yra patikimose rankose.“

2009–2013 m. prof. S. Ignatovas ėjo Bulgarijos Švietimo, jaunimo ir mokslo ministro pareigas Boyko Borisov vyriausybėje. Būdamas švietimo ministru, jis įgyvendino reikšmingas reformas, siekdamas padidinti universitetų autonomiją ir diversifikuoti aukštojo mokslo finansavimą. 2002–2009 m. prof. S. Ignatovas buvo žymiausio privataus Bulgarijos universiteto – Naujojo Bulgarijos universiteto – rektorius.

Naujasis EHU rektorius prof. S. Ignatovas pažymėjo: „Tuo metu, kai aukštasis išsilavinimas humanitarinių ir socialinių mokslų srityse susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais, aš giliai tikiu šio unikalaus projekto ateitimi.“

Prof. S. Ignatovo akademinė karjera prasidėjo nuo Sofijos universiteto lektoriaus pareigų. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje jis prisijungė prie Naujojo Bulgarijos universiteto vadovybės ir tapo Bakalaurų mokyklos dekanu. Prieš ateidamas į EHU, prof. S. Ignatovas vadovavo Bulgarijos egiptologijos institutui.

Prof. S. Ignatovas apgynė egiptologijos mokslų daktaro laipsnį Sankt Peterburgo valstybiniame universitete. Jis taip pat buvo Oksfordo universiteto (All Souls koledžas) stipendiantas. Be gimtosios bulgarų kalbos, prof. S. Ignatovas laisvai kalba rusų, anglų ir prancūzų kalbomis bei dėsto senovės egiptiečių (koptų), asirų babiloniečių (akadų) ir senovės graikų kalbas.

reklama

Naujo rektoriaus EHU ieškojo nuo 2016 m. lapkričio, pirmasis konkursas baigėsi su laimėtoju taip ir nepasirašius sutarties. Paskelbus naują konkursą jame nugalėjo S. Ignatovas.

Naujienų agentūra BNS primena, kad EHU 2017 m. pabaigoje sulaukė neigiamų Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) išvadų, dėl to šios aukštosios mokyklos dabartinis leidimas vykdyti studijas nustos galioti 2019 m. liepą. Numatoma, kad sustiprinęs akademinį ir mokslinį potencialą EHU galėtų teikti paraišką naujam leidimui.

2014 m. EHU veikla taip pat įvertinta neigiamai, tuomet universitetas akredituotas tik trejiems metams. Naujoje ataskaitoje neigiamai įvertintas EHU strateginis valdymas bei mokslo ir (arba) meno veikla.

„Ekspertų nuomone, reikia aiškaus apsisprendimo tarp EHU kaip politinio projekto ir universiteto. Trumpalaikis finansavimas tinkamesnis politiniam projektui; pagrindinė EHU išliekanti rizika – tai universiteto finansavimas. Tokio modelio universitetas susiduria su sunkumais, kai reikia veikti teisinėje aplinkoje, kur reikalaujama, kad universitete būtų tiek vykdomas mokymas ir mokymasis, tiek vystoma tarptautinio lygio mokslinė veikla ir užtikrinama šių veiklų kokybė. Universiteto tvarumas tokiomis aplinkybėmis kelia abejonių, nes jo neįmanoma numatyti ir žinoti“, – paskelbė vertintojai.

Anot jų, universitetas neturi aiškios mokslo veiklos strategijos, egzistuoja strategijos dalys, ambicijų sąrašas be aiškaus strategijos valdymo ir finansavimo plano, kuris palaikytų mokslo veiklos augimą.

reklama

EHU nesutinka su neigiamais universiteto institucinio vertinimo rezultatais. Anot universiteto vadovybės, reformos, įgyvendintos 2015–2017 m., padarė esminę įtaką universiteto strateginio valdymo, studijų ir mokslo plėtrai.

EHU – privatus 1992 m. Minske įsteigtas ir vėliau Baltarusijos valdžios uždarytas universitetas. 2004 m. universitetas priėmė Lietuvos Vyriausybės kvietimą ir persikėlė į Vilnių. Šiuo metu EHU studijuoja beveik 800 studentų, iš jų 95 proc. sudaro baltarusiai.

Tarp universiteto donorų yra Europos Sąjunga, Lietuvos Vyriausybė, priemones ir paramą EHU telkia JAV įsikūrusi ne pelno organizacija „Friends of EHU“, speciali Vokietijoje įsteigta organizacija.

reklama