Teisiamo Panevėžio ligoninės direktoriaus priverstinės atostogos tęsiasi

Sveikatos apsaugos ministerija imasi žygių atleisti I. Dorošą iš vadovo posto.
Sveikatos apsaugos ministerija imasi žygių atleisti I. Dorošą iš vadovo posto.
© Alfa.lt

Teismui dar kartą pratęsus jo nušalinimą nuo direktoriaus pareigų, Sveikatos apsaugos ministerija imasi žygių atleisti I. Dorošą iš vadovo posto.

reklama

Šiuo metu net dviejų teismų Kaune ir Panevėžyje slenksčius minantis už galimus korupcinius nusikaltimus teisiamas I. Dorošas po trijų mėnesių pertraukos šią savaitę turėjo sugrįžti į darbą. Visgi ligoninės vadovui priverstinės atostogos pratęstos. 

Kauno apygardos teismas patenkino Panevėžio apygardos prokuratūros prašymą ir dar trims mėnesiams I. Dorošą nušalino nuo pareigų. Prokuratūra motyvuoja, kad kaltinamojo užimamos pareigos sudaro jam galimybę trukdyti baudžiamajam procesui – siekiant jį pakreipti sau palankia linkme, daryti poveikį kitiems dalyviams ir tokiu būdu kliudyti teisėsaugai nustatyti tiesą byloje.

reklama

Prarado pasitikėjimą

Sveikatos apsaugos ministerija neslepia nebematanti I. Dorošo gydymo įstaigos direktoriaus kėdėje. Ministerijos teisinės veiklos patarėjos Vilmos Srogės teigimu, šiuo metu atliekamos teisinės procedūros dėl I. Dorošo atleidimo iš pareigų.

„Ministerija nebegali pasitikėti I. Dorošu kaip vadovu, gebančiu užtikrinti pacientų interesus į saugią ir kokybišką sveikatos priežiūrą“, – „Sekundei“ teigė V. Srogė.

reklama

Anot jos, nepasitikėjimą įstaigos vadovu lėmusios priežastys susijusios su jam iškeltomis baudžiamosiomis bylomis.

Šiuo metu Respublikinėje Panevėžio ligoninėje SAM atlieka neplanuotą įstaigos veiklos auditą.

Pasak V. Srogės, šių metų sausį ministerija gavo informacijos, kad Respublikinė Panevėžio ligoninė turi per mažai laisvų piniginių lėšų ir gali kilti pavojus atsiskaitant su kreditoriais bei darbuotojais. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, V. Srogės teigimu, nustatė, kad pirmais šių metų mėnesiais yra reali rizika vėluoti atsiskaitymams.

„Įgyvendintos priemonės, kurios sustiprino ligoninės finansinės drausmės kontrolę, sumažino finansinių atsiskaitymų vėlavimo rizikas“, – aiškino ministerijos atstovė.

reklama
Įtaria manipuliavus sąskaitomis

Kauno apygardos teisme šiuo metu nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje I. Dorošui pateikta nemažai kaltinimų: piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimu, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimu, kyšininkavimu, svetimo turto iššvaistymu. 

Kartu su juo teisiami dar trys asmenys, kaltinami dokumentų klastojimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimu bei valstybės tarnautojo papirkimu, kai kyšio vertė siekia daugiau nei 9415 eurų.

Teismui nagrinėjant šią bylą, pernai spalį Panevėžio apygardos prokuratūrą pasiekė Sveikatos apsaugos ministerijos informacija apie I. Dorošo galimai daromą neteisėtą poveikį savo pavaldiniams bei trukdymą teismo procesui.

reklama

Įtarta, kad ligoninės vadovas galėjo manipuliuoti sąskaitomis faktūromis ir taip bandyti išvengti prokurorų jam pateikto solidaus 6670 eurų civilinio ieškinio dėl ligoninei padarytos žalos.

Laukia verdikto dėl medžių

Dar vieną ligoninės vadovo bylą nagrinėja ir Panevėžio apylinkės teismas. Jis aiškinasi, ar teisėtai I. Dorošas iškirto medžius savo privačiame sklype Panevėžio rajono Karsakiškio seniūnijos Startų sodininkų bendrijoje. 

reklama

Pagal reglamentuojančius teisės aktus net ir privačiame sklype kertant kai kurių rūšių medžius reikalingas savivaldybės leidimas. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, medikas tokiu leidimu nepasirūpino. 

I. Dorošo iškirsti medžiai neliko nepastebėti gamtą mylinčių akylų kaimynų. Gavę anoniminį pranešimą, kad sodininkų bendrijoje prie tvenkinio gydytojas išguldė medžius, aplinkosaugininkai iš I. Dorošo pareikalavo įrodyti kirviais ir pjūklais mosavus teisėtai. 

Ligoninės vadovas tuomet jiems pristatė Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus išduotą leidimą. Prokurorai įtaria, kad šis dokumentas ligoninės direktoriaus rankose galėjo atsidurti neteisėtai. 

Bylos duomenimis, iškirstais medžiais susirūpinus aplinkosaugininkams, I. Dorošas kreipėsi pagalbos į tuometę rajono Savivaldybės Juridinio skyriaus vedėją Vilmą Janišienę. Šioji Panevėžio ligoninėje darbavosi juriste antraeilėse pareigose. Prokurorai įtaria teisininkę tarpininkavus, kad kolegos iš Architektūros skyriaus išduotų I. Dorošui reikalingą leidimą jau po to, kai medžiai buvo iškirsti.

Ar tarp I. Dorošo ir Panevėžio rajono valdininkų iš tiesų būta slaptų susitarimų, Panevėžio apylinkės teismas sprendimą skelbti žada jau kitą savaitę.

reklama

Bylinėtis nesiseka

Darbdavės – SAM – nepasitikėjimą užsitraukęs I. Dorošas ir pats siekia ministeriją pamokyti teisme. Visgi kol kas ligoninės vadovui tai sunkiai sekasi. Tris kartus jis kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl SAM jam skirtos nuobaudos – įspėjimo apie galimą atleidimą iš pareigų – panaikinimo, tačiau gydytojo skundai buvo atmesti.

Tokio paties atsakymo I. Dorošas maždaug prieš savaitę sulaukė ir iš Panevėžio apylinkės teismo.

reklama

I. Dorošas jam metamus kaltinimus korupcija visada neigė.

Jis yra sakęs iš SAM vadovybės sulaukęs raginimų trauktis iš pareigų savo noru.

Šiuo metu I. Dorošas nepasiekiamas – mobiliuoju telefonu nušalintasis ligoninės vadovas neatsiliepia.