Nusipirkę sklypą namui patenka į aklavietę: nėra nei kelio, nei vandentiekio

Sklypus perkantys žmonės turėtų pasidomėti, ar juose suplanuota inžinerinė infrastruktūra.
Sklypus perkantys žmonės turėtų pasidomėti, ar juose suplanuota inžinerinė infrastruktūra.
© Egidijus Jankauskas

Apie nuosavą sklypą ir namą svajojantys žmonės neretai susivilioja pigios žemės iliuzija – nusiperka sklypą, kur rengiasi statytis būstą, tačiau vėliau tenka dar gerokai pavargti, kad sklypą pasiektų normalus kelias ar vandentiekis, rašo dienraštis „Vakarų ekspresas“.

reklama

Labai dažnai sklypai projektuojami vieną didelį sklypą padalijant į mažus, bet tai daroma neatsižvelgiant į miesto planavimo dokumentus, pavyzdžiui, numatomą gatvių tinklą. Tad vėliau, kai tokiame naujame kvartale prisiruošiama tiesti gatvę, prireikia brautis į kelis ar keliolika sklypų.

Pasak Klaipėdos vyriausiojo architekto Almanto Mureikos, nusipirkę žemės sklypą, žmonės kreipiasi į savivaldybę dėl inžinerinių, susisiekimo komunikacijų, bet miestas to nereguliuoja. Jis atkreipė dėmesį ir į pastaraisiais metais ryškėjančią problemą – remiantis statybas palengvinusiu įstatymu, nebereikia rengti detaliojo plano, užtenka tik žemėtvarkinio plano, kurio neprivaloma derinti su savivaldybe.

Aplenkia savivaldybę

Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas A. Mureika sakė, kad beveik visas Klaipėdos miestas yra padengtas planavimo dokumentais – dideliais kvartalais planuojama nedaug, daug kas vyksta tikslinant ar koreguojant jau galiojančius detaliuosius planus.

reklama

Pasak A. Mureikos, praėjusių metų pabaigoje išryškėjo labai aštri problema dėl žemėtvarkinių planų.

„Buvo universiteto stadiono privatizavimo istorija, kai atsirado du privatūs sklypai visuomeninės paskirties sklype, kuris detaliajame plane patvirtintas Tarybos. Kadangi beveik viso mūsų priemiesčio sklypai išparduoti vykdant mieste žemės reformą, išdalyta po 3 hektarus, buvo rengti žemėtvarkiniai planai, nes tai leidžia įstatymas. Be jokių infrastruktūros sutarčių, projektų, sklypai suskaidomi į daug mažų sklypelių, tarp kurių einanti gatvė – netinkamai suprojektuota, nėra numatyta apsisukimo, pavyzdžiui, greitosios medicinos pagalbos automobiliui, šiukšliavežiams ir panašiai“, – pristatydamas problemą Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariams pasakojo A. Mureika.

Jo teigimu, žmonės tuose sklypeliuose statosi namus, bet jiems sunku prisijungti prie inžinerinių tinklų – sklypai yra viduryje laukų, kanalizacija – už kilometro ar toliau. Esą prisijungti prie tinklų naujakuriams kainuoja beveik tiek pat ar net brangiau, nei pasistatyti namą.

„Dėl to visi darosi gręžinius, šulinius, o kai pagaliau nutiesiami inžineriniai tinklai, niekas prie jų nesijungia, nes tai jau papildomi kaštai, – aiškino Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas. – Tokių žemėtvarkinių planų yra daugybė, bet mums jų nerodo. Žemėtvarkininkai juos tvirtina dešimtimis. Šita „zaraza“ prasidėjo maždaug prieš dvejus metus, nes įstatymai leido labai daug išimčių – nereikia detaliojo plano, užtenka parengti žemėtvarkinį planą. Šis planas viešai nesvarstomas, miesto Tarybos nariams nerodomas, patvirtinamas žemėtvarkos specialistų, kai peržiūri Nacionalinės žemės tarnybos ir Žemėtvarkos skyriaus specialistai.“


Klaipėdos priemiesčiai© Egidijus Jankauskas

Klaipėda siekia susigrąžinti gyventojus į miesto ribas. Prognozuojama, kad ateityje didžiausi gyvenamieji kvartalai turėtų išdygti rytinėje Danės upės pusėje, tarp upės ir Palangos plento, bet vietų plėtrai yra ir miesto pietuose. Egidijaus Jankausko nuotr.

Dokumentų daugėja

A. Mureika prisiminė, kad, kai vyko žemės reforma, buvo prašoma, kad formuojant sklypus būtų remiamasi miesto bendrajame plane esančia koordinačių sistema.

„Sakėme, kad būtų bent gatvių schema, kad sklypai išsirikiuotų pagal ją. Tačiau ne, paėmė ir padarė visaip įžambiai, o dabar norint gatvę tiesti reikia dvidešimt kelis sklypus paimti, ir ne visą sklypą, o po sklypų dalį, užuot paimtume vieną, du ar du su puse. Taip yra dėl to, kad koordinačių sistema nesutampa su miesto planavimo dokumentais. Tačiau žemėtvarkiniai dalykai yra chaotiški ir prie Kauno, ir prie Vilniaus“, – kalbėjo A. Mureika.

Jo teigimu, derinamų sklypų detaliųjų planų mažėja, daugėja koreguojamų. Pasak A. Mureikos, įstatymas leido koreguoti detalųjį planą techninio projekto rengimo metu, kai keičiasi užstatymo zona ar želdinių vieta, bet nesikeičia statinio tūris, vieta, aukštis, tankumas ir t. t.

„Nėra blogai, kad projektuojama, bet nėra visumos. Pabandykite Klaipėdos rajone patvirtinti tokį planą nepasirašę sutarties dėl infrastruktūros. Kiekvienas asmeniškai turi pasirašyti ir ant brėžinio, ir užregistruoti raštu pasižadėjimą, kad bus padaryta. Rajone tvarka gana griežta“, – pavyzdį pateikė architektas.

Savivaldybės duomenimis, individualių namų Klaipėdos mieste 2017 m. buvo projektuojama gerokai daugiau nei 2015 m. – pernai buvo rengti 137 planavimo dokumentai, kai 2015 m. jų buvo 65. Prognozuojama, kad šiemet ar kitais metais tokių planų skaičius gali pasiekti ir 180.

Kaip išlaikyti balansą?

Klaipėdos savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė priminė, kad 2014 m. įsigaliojo naujas Teritorijų planavimo įstatymas, pagal kurį tam tikroje teritorijoje esantiems sklypams nebereikia detaliojo plano, o žemės ūkio paskirties sklypo paskirtis gali būti pakeista be detaliojo plano.

„Buvo deklaruojama, kad išimtys numatytos tam, kad lengvai vyktų statybos. Dabar statybos vyksta lengvai, bet nekoordinuotai, ir to pasekmės pradedamos jausti. Žemė jau seniai išdalyta, bet procesas tik dabar prasidėjo ir pamatėme problemas. Ateina naujakuriai į savivaldybę ir klausia, kada gatvę iki jų nutiesime“, – sakė M. Černiūtė-Amšiejienė.

Ji nurodė, kad skyrius planuoja parengti ir pateikti Tarybai tvirtinti specialųjį planą, kad būtų aišku, kur naujai kuriamuose kvartaluose turėtų būti pagrindinės gatvės, kuriomis ateityje važiuos visuomeninis transportas, o kurios gatvelės bus vietinės reikšmės.

„Eisime į Tarybą su sprendimu dėl specialiojo plano, kad būtų bent planuojamos gatvės, kad nebūtų tokio chaoso. Kyla klausimas, kaip išlaikyti balansą, kad žmonės neišsikraustytų į rajono priemiesčius, bet plėtra mieste būtų koordinuota. Tai labai sudėtinga“, – kalbėjo urbanistė.

Pasak jos, būtų logiška, kad, jei rengiamas teritorijos detalusis planas, būtų privaloma infrastruktūros sutartis, kurioje būtų surašoma, kas įsipareigojama įrengti, pavyzdžiui, gatvės už sklypo ribų, inžineriniai tinklai ir t. t.

„Bet, jeigu nedaromas detalusis planas, ką dabar leidžia įstatymas, tai ir tos sutarties nėra“, – reziumavo M. Černiūtė-Amšiejienė.

Kontroliuoti negali

Klaipėdos tarybos narys Vygantas Vareikis išsakė nuomonę, kad reikia kalbėti ir apie politinį problemos aspektą.

„Yra politinis dalykas – gyventojų susigrąžinimas į Klaipėdos miesto ribas, kadangi atsirado laisvų žemės sklypų. Užuot gyventojas važiuotų į Slengius statytis namo, jis perka sklypą čia. Žinau ir asmeniškai tokių pavyzdžių, kai žmonės nusipirko sklypą prie Medelyno ir ten statosi. Tai politinis sprendimas, kuris nėra blogas“, – svarstė V. Vareikis.

A. Mureika atkreipė dėmesį į tai, kad miestas nekontroliuoja inžinerinių, susisiekimo komunikacijų atsiradimo naujuose sklypuose.

„Kiekvieno statytojo asmeninis reikalas, kaip jis susitars su elektros, dujų, vandentiekio įmonėmis ir kokias gaus sąlygas. Mes to absoliučiai nereguliuojame. Miestas gali reguliuoti tik tai, kas yra bendro naudojimo – privažiavimai, susisiekimas. Besikreipiantieji turi žinoti, kad, jeigu sklypas yra neprioritetinio vystymo zonoje, viską turi padaryti patys vystytojai. Pavyzdžiui, jeigu vieną didelį sklypą padalija į dvidešimt ar trisdešimt sklypelių, o jų savininkai nepaskaitys įsipareigojimų, parašytų smulkiomis raidėmis, vieną dieną jie atsibus, kad juos apgavo – niekas nenuties gatvių. Tada klausia, kur mano gatvė, vaikų žaidimų aikštelė ir taip toliau“, – sakė A. Mureika.

Jo nuomone, galima išeitis būtų rengiant projektus, planus, pasirašant sutartis įpareigoti, kad tokie suskaidyti sklypai būtų parduodami tik tuomet, kai vystytojas įrengia infrastruktūrą.

„Kitaip tariant, negalima parduoti sklypo namui statyti, jeigu nėra prie jo privažiavimo. Įstatymas neleidžia statyti namo sklype be gatvių, be tinklų viduryje bulvių lauko“, – apibendrino A. Mureika.

Atvejų – nemažai

„Vakarų ekspreso“ kalbintas vandentiekio ir nuotekų projektų vadovas, nepanoręs viešinti savo pavardės, teigė, kad problema, kai parduodami sklypai „be nieko“, yra nemaža.

Pašnekovo teigimu, atvejais, kai iš vieno didelio sklypo padaroma daug mažesnių ir sukuriamas naujas kvartalas, inžineriniais tinklais rūpinasi arba kvartalo vystytojai, arba sklypelių savininkai.

„Jeigu vystytojas įrengia visą kvartalą ir stato namus, viskas gerai. Bet, jeigu žmogus nusiperka sklypą suformuotame kvartale, dažniausiai tai yra iškart užprogramuota bėda. Mano nuomone, tas, kuris suplanavo kvartalą, turėtų padaryti ir inžinerinių struktūrų projektą, kad žmonėms, jeigu neįrengta infrastruktūra, būtų galima kooperuotis ir ją įsirengti pasidalijant išlaidas. Bet dažniausiai sklypai, ypač Klaipėdos rajone, parduodami be nieko – nebūna nei projektų, nei inžinerinės infrastruktūros, tiesiog sklypas“, – patirtimi dalijosi specialistas.

Įsigiję sklypą žmonės kreipiasi į architektus, rengia namo statybos projektą. Tačiau tai neįmanoma be vandentiekio ir nuotekų sistemos, o projektas turi būti peržiūrėtas „Klaipėdos vandens“ specialistų.

„Jeigu žmogus kvartale nusiperka vieną sklypą, „Klaipėdos vanduo“ surašo paprastas sąlygas – jungtis prie kvartalo tinklų. Bet, jeigu kvartalo tinklų ir jų projektų nėra, žmonėms nėra kitos išeities – jie turi daryti viso kvartalo projektą, nes jie yra vieninteliai, pavyzdžiui, iš 25 sklypų savininkų, norintys statytis, o tas, kuris pardavė sklypą, „nusimuilina“, nors taip neturėtų būti. Žmonės vis dėlto daro tą projektą ir moka pinigus, nes jiems to reikia. Tokių atvejų pasipylė nemažai“, – sakė pašnekovas.

Inžinerijų projektavimo specialistas rekomendavo prieš perkant sklypą visuomet pasidomėti, ar suplanuota inžinerinė infrastruktūra, ar yra kiti reikalingi dokumentai. Jo nuomone, jeigu sklypas yra „be nieko“, jo kaina turėtų būti atitinkamai mažesnė, kad žmonėms nebūtų skausminga finansiškai vėliau patiems rengti reikalingus dokumentus.

Alternatyvos yra dvi

Artūras Šulcas, Klaipėdos mero pavaduotojas:

„Kieno žemė, tas ir sąlygas diktuoja. Tikriausiai čia ir yra toks atvejis. Jeigu leidžiama formuoti sklypus paprastu žemėtvarkiniu būdu, neatsižvelgiant į miesto strateginius, teritorijų planavimo dokumentus ar specialiuosius planus, negerai. Dažniausiai būtent specialiuosiuose planuose numatyta, kur turėtų eiti gatvės, kur turėtų būti mokykla, darželis ir t. t.

Viena pagrindinių problemų, kurias savivaldybė sprendžia, ir yra teritorijų planavimas, gyventojų susigrąžinimas į miesto ribas. Tai daroma keliais dokumentais, pradedant miesto Bendruoju, strateginiu planais, baigiant darnaus judumo planu ir ekonominės plėtros strategija. Vienas iš būdų susigrąžinti gyventojus yra galimybė statytis namus ir daryti tai pigiau nei rajone. Miestas yra užsibrėžęs Medelyno kvartale suplanuoti visą infrastruktūrą ir tik tada nuomoti ar parduoti sklypus. Tačiau diskusijos dėl to vyksta.“ 

Seimo narys Simonas Gentvilas, kol dirbo Klaipėdoje, skatino šitą procesą, o dabar jis viešai tai kritikuoja, sakydamas, kad tai turėtų daryti verslas, o ne savivaldybė.

„Ateityje didžiausi gyvenamieji kvartalai turėtų išdygti rytinėje Danės upės pusėje, tarp upės ir Palangos plento. Iš esmės ši teritorija turėtų susijungti su Tauralaukiu ir, manau, čia išaugs didžiuliai kvartalai, nes tai yra gana toli nuo taršos, nuo pramonės, nuo uosto. Jau dabar strateginiuose planuose stengiamės galvoti apie mokyklas, darželius, kitas įstaigas, kurios ten galėtų atsirasti. Taip pat yra ir kvartalų pietinėje miesto dalyje, kurie turi galimybių vystytis. Šiaurinėje miesto dalyje, be Medelyno kvartalo, potencialo vystytis turi ir daugiau mažesnių teritorijų. 

Alternatyvos yra dvi – arba miesto riba kelsis už Palangos plento, kas priklausys nuo ten gyvenančių žmonių noro, arba tie žmonės kraustysis gyventi į Klaipėdą, nes ekonomiškai nebus naudinga važinėti. Anksčiau ar vėliau atsiras klaipėdiečio kortelė ir gyventojams daugelis paslaugų bus kelis kartus pigiau nei svečiams.“

reklama