Santykius su kaimynais latviais Lietuva sugadino ilgam, mano A. Valionis

Antanas Valionis
Antanas Valionis
© Karolis Kavolėlis
BNS
2018-02-20 08:47

Lietuva buvo pažadėjusi Latvijai paremti jos siekį šalia Rygos statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą, tačiau šį pažadą sulaužė, knygoje rašo tuometinis ambasadorius Rygoje Antanas Valionis.

reklama

„Neturėjau rimtų argumentų gindamas Lietuvos politiką. Nežinau, kodėl buvo nuspręsta nesilaikyti pažadų latviams“, – rašoma naujoje A. Valionio knygoje „Politikos sūpuoklės“.

Tuo tarpu buvęs Lietuvos premjeras 2008 – 2012 metais konservatorius Andrius Kubilius BNS teigė, kad tokio pažado Latvijai nebuvo, o ir pati Latvijos vyriausybė neturėjo ketinimų statyti terminalą.

Pasak A. Kubiliaus, Latvijoje suskystintų dujų terminalo projektą vystyti siekė su „Gazprom“ susijusi privati įmonė ir „pačiai V. Dombrovskio vyriausybei tuo metu toks planas netiko“.

reklama


SGD perkrova© Organizatoriai

A. Valionis sako knygoje teigia, kad per Latvijos premjero Valdžio Dombrovskio vizitą Lietuvoje 2009 metais „pavyko sutarti, kad elektros jungtis į Švediją eis iš Klaipėdos, o mes mainais padėsime latviams gauti iš ES maždaug 45 milijonus eurų jų vakarinės dalies elektros tinklams sustiprinti ir drauge už Briuselio pinigus statysime bendrą regiono suskystintų gamtinių dujų terminalą šalia Rygos“.

„Tačiau Klaipėdoje pasistatėme didžiulį terminalą, kurio pajėgumai gerokai viršija Lietuvos poreikius, ir antro Baltijos regionui jau nereikia (...). Santykius su kaimynais sugadinome ilgam“, – rašo A. Valionis.

Situaciją kitaip pasakoja buvęs premjeras A. Kubilius: „Aš nežinau jokių pažadų, neradau jų atėjęs į Vyriausybę 2008 metais, o latviai ir estai kaip tik pasakė, kad jų valstybės, vyriausybės, nenori statyti terminalo“.

Anot A. Kubiliaus, Latvijoje buvo privačių iniciatyvų dėl terminalo, ir jas „bandė realizuoti vienas iš žinomų Latvijos verslininkų, (Juris – BNS) Savickis, kuris vadovavo kompanijai „Itera“, tai dukterinė Rusijos „Gazpromo“ kompanija“.


„NordBalt“ elektros jungtis su Švedija© Organizatoriai

„Kitaip sakant, Latvijoje terminalą planavo statyti „Gazprom“. Aš nežinau, ar A. Valionis tai žinojo, mums tai atrodė visiškai netinkama, ir pačiai V. Dombrovskio vyriausybei tu metu toks pačių latvių planas netiko. Todėl mes, suvokę, kad latviai neplanuoja statyti terminalo, ir estai neplanuoja, apsisprendėme, kad mums terminalas būtinai reikalingas ir ėmėmės savo iniciatyvos. Čia A. Valionis gal nėra visiškai tikslus savo prisiminimuose“, – sakė ekspremjeras.

A. Valionio nuomone, latvių interesus ignoruojanti energetikos politika buvo premjero A. Kubiliaus ir prezidentės Dalios Grybauskaitės klaida.

„Gal bent dvigubai Lietuvos poreikius viršijantis SGD terminalas ateityje taps regioninis ir atsipirks, bet reikės sulaukti, kad latviai pamirštų, ką jiems buvome pažadėję ir kaip juos apgavome“, – rašo A. Valionis.

A. Kubilius teigia, kad latviams dėl terminalo jokių pažadų nebuvo duota, nes ir jų pačių Vyriausybės intereso tuo metu nebuvo.

„Tikrai, nebuvo (pažado latviams dėl terminalo – BNS), kaip tik priešingai, V. Dombrovskis pasakė, kad jų nedomina terminalas, ir estai pasakė, kad jų nedomina. Tik vėliau, kai Europos Komisija paskelbė, kad regioniniam terminalui bus skiriama pinigų, tada atsirado latvių ir estų kažkoks interesas, bet mes pasakėme, kad mūsų nedomina tie europiniai pinigai tuo metu“, – sakė A. Kubilius.


Irena Degutienė ir Andrius Kubilius© Dmitrijus Radlinskas

A. Valionis Lietuvos ambasadoriumi Latvijoje buvo 2008 – 2011 metais. 2000 – 2006 metais jis ėjo Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas.

Lietuva ir Latvija po ilgus metus trukusių ginčų 2009 metais sutarė, kad elektros jungtis iš Švedijos bus tiesiama į Lietuvą, o ne Latviją. Atitinkamą susitarimą 2009 metų balandį Vilniuje pasirašė trijų Baltijos šalių premjerai. Tądien išplatintame Lietuvos vyriausybės pranešime spaudai dujų terminalas neminimas.

Vėliau Latvija ne kartą ragino Baltijos šalis sutarti dėl bendro suskystintų gamtinių dujų terminalo Rygoje, kuris galėtų pretenduoti į ES paramą, tačiau toks susitarimas nebuvo pasiektas.

Lietuvai ėmus savarankiškai statyti terminalą Klaipėdoje, Latvijos vyriausybė apkaltino Lietuvą žlugdant regioninį projektą. Vėliau Latvija blokavo Lietuvos iniciatyvą, kad jau veikiantis Klaipėdos terminalas būtų pripažintas regioniniu projektu ir gautų ES finansavimą.

Lietuvos vyriausybė teigia, kad Klaipėdos terminalą reikėjo skubiai įrengti, siekiant panaikinti Rusijos dujų milžino „Gazprom“ monopolį, o derybos su latviais būtų gerokai užvilkinusios projektą. Lietuvos pareigūnų teigimu, Klaipėdos suskytintų gamtinių dujų terminalas buvo esminis argumentas „Gazprom“ sumažinti dujų kainą Lietuvai.

reklama

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.