Žmonos į stovyklą išleistas Kšištofas spėja – tai jo paskutinis kartas rinktinėje

Kšištofas Lavrinovičius
Kšištofas Lavrinovičius
© Alfa.lt

Tarp šiandien popiet į Lietuvos rinktinės stovyklą susirinkusių krepšininkų netrūksta šilto ir šalto mačiusių žaidėjų. Vis dėlto nė vienas patirtimi neprilygsta 38-erių Panevėžio „Lietkabelio“ veteranui Kšištofui Lavrinovičiui.

reklama

Dėl didžiulės patirties ir teigiamos atmosferos kūrimo į komandą Dainiaus Adomaičio kviečiamas puolėjas prieš pirmąjį „langą“ teigė, kad tokie netikėti pakvietimai į rinktinę labiausiai pykdo jo žmoną Tatjaną, norinčią, kad vyras namie praleistų kuo daugiau laiko.

Vis dėlto veteranas tikina, kad žmona šį sykį vykimui į rinktinės stovyklą neprieštaravo.

„Žmona išleido šį kartą. Jau iš anksčiau buvome susitarę, kad aš ją išleidžiu, o ji – mane“, – juokėsi „brolis“.

Itin trumpa ir improvizuota rinktinės stovykla gerokai skiriasi nuo tų, kurios vyksta vasarą, kai krepšininkai pasiruošimui turi bemaž pusantro mėnesio. Šį kartą tinkamą formą žaidėjai privalės įgyti per mažiau nei savaitę.

reklama

„Svarbiausia yra koncentracija. Visi turi tiek pat mažai laiko, tad svarbiausia fokusuoti dėmesį į tai, ko treneris prašo ir ką jis kalba. Visi dabar susirenka iš skirtingų trenerių ir klubų, pas visus skirtinga sistema, tad per tas kelias dienas reikia „persijungti“ ir daryti tai, ką reikia“, – sakė K. Lavrinovičius.

Jei veteranas rinktinėje žaidžia jau daugiau nei 15 metų, tai kitiems, pavyzdžiui, Edgarui Želioniui, tai – pirmasis kartas stovykloje. Ar jiems reikia laiko priprasti naujoje aplinkoje?

„Na, taip. Bet gali būti jaunas, gali būti senas žaidėjas ir vis tiek reikia daug mokytis kažko naujo. Net ir man reikia. Svarbiausia yra koncentracija ir nesvarbu, koks tavo amžius. Jei ji bus maksimali ir klausysim bei darysim tą, ką privalome, viskas bus gerai“, – tikino puolėjas.

Nors Kšištofo nuotaika kaip visada buvo puiki, „brolis“ pripažino manantis, kad ši trumpa rinktinės stovykla jam jau bus paskutinė.

„Žinoma, kad paskutinė. Jau ir prieš keletą metų buvo paskutinė, bet taip susiklostė, kad atsirado tie „langai“ ir reikia pagelbėti. Rinktinė kaip priklausomybė – turiu meilę krepšiniui, tam oranžiniam kamuoliukui ir Lietuvai“, – priežastis padėti komandai vardijo žaidėjas.

reklama

Tiesa, atrankos „langai“ tęsis ir vasarą, tad gal visgi Kšištofas dar bus reikalingas ir tada?

„Ne, vasarą jau atvažiuos, kaip sakiau prieš tai, geriausi iš geriausių, tad man nebebus vietos. O ir šiaip turiu vasarą pabūti su šeima.

Reikia ir į Gruziją nuvažiuoti. Tik reikia sužinoti, iš kur tuos bilietus atsiimti“, – vakar netikėtai KMT turnyro rungtynių metu sūnaus Danieliaus laimėtą kelionę į Tbilisį prisiminė „brolis“.

Lieka laukti ir tikėtis, kad Danieliaus tėčio metimai galbūt paskutinį kartą vilkint rinktinės marškinėlius bus ne mažiau taiklūs.

reklama