Kiekvienas yra savo gyvenimo istorijos autorius ir pats gali ją perrašyti

Kaip geriau įsiminti?
Kaip geriau įsiminti?

Daug kam atrodo, kad jo gyvenimas buvo per daug pilkas ir nesėkmingas. Psichologai mano, kad viskas priklauso tik nuo jūsų požiūrio. Anot jų, kitaip pažvelgus į praeities įvykius, galima pakeisti savo gyvenimo istoriją.

Anksčiau apie realius savo gyvenimo įvykius žmonės pasakodavo per susitikimus su bičiuliais ar virtuvėje draugės bute, dabar – socialiniuose tinkluose. Pasidalyti patirtimi – viena svarbiausių prigimtinių žmogaus savybių. Gyvenimiškos istorijos padeda mums pakoreguoti praeities suvokimą, geriau pajusti dabartį ir pagaliau drąsiau žvelgti į ateitį.

Nepatinka tai, kas jums nutiko? Norite perrašyti savo gyvenimo istoriją? Tai atrodo neįmanoma tik iš pirmo žvilgsnio.

Geradariai ir piktadariai

Dauguma iš mūsų suvokia savo gyvenimą kaip pasakojimą. Perrinkinėdami atmintyje praeities įvykius, mes galime išskirti atskirus savo gyvenimo knygos skyrius, veikiančiuosius asmenis, tarp jų būtinai bus herojų (mėgstamas mokytojas, pirmas mylimasis), piktadarių (buvęs partneris, bjaurus viršininkas) ir kitų personažų. Kaip ir įdomiame romane gyvenimo scenarijuje turi būti netikėtų kolizijų ir veiksmų kulminacijų, bet, kaip toliau vystysis siužeto linija, iš anksto niekam nežinoma.

„Visi mes – savo istorijų pasakotojai. Mes stengiamės įžvelgti logiką ir sąryšius tarp painių savo gyvenimo epizodų, susistemindami juos ir grupuodami, išdėstydami tokia tvarka, kuri mums atrodo prasminga“, – sakė Danas McAdamsas iš Ilinojaus Šiaurės vakarų universiteto, vienas iš naratyvinės psichologijos pradininkų, knygos „Gelbstintis „aš“: istorijos, kuriomis gyvena amerikiečiai“ autorius.

Gyvenimiškos istorijos gali būti labai įdomios, mes grįžtame ir grįžtame prie jų, akcentuodami dėmesį į kokius nors reikšmingus įvykius. Danas McAdamsas sakė: „Vėlyvajame paauglystės etape mes konstruojame savo mitologiją – ryškią ir intriguojančią. Jai atrenkame tam tikrus įvykius, kuriuos mes kruopščiai ir giliai ištyrinėjame. Nereikšminga, mūsų požiūriu, patirtis paprasčiausiai ignoruojama ir pamirštama.“

38 metų Auksės istorija gali tai patvirtinti. „Aš dažnai prisimindavau tėvo žodžius. Palikdamas šeimą, jis pasakė, kad jos atmosfera jį veikė slegiančiai. Man tada buvo aštuoneri. Aš pritaikiau jo žodžius sau. Daug metų maniau, kad aš esu ta našta kitiems, kad reikalauju per daug dėmesio sau. Todėl asmeniniuose santykiuose buvau per daug nepriklausoma, stengiausi atsikratyti naštos etiketės. Tik visai neseniai peržiūrėjau praeities įvykius ir supratau, kad tėvas turėjo galvoje savo santykius su motina. Šios istorijos suvokimas pakeitė mano požiūrį į šeimą, ir dabar aš laimingai gyvenu su partneriu.“

Balta ir juoda

Į depresiją linkę žmonės iš tikrųjų, kaip ir visi kiti, saugo atmintyje daug šviesių prisiminimų. Tačiau jų atveju įvykio džiaugsmą visada temdo koks nors nemalonus dalykas („Vestuvės būtų buvusios nuostabios, jei nebūtume susipykę su giminėmis“, „Naujas darbas labai įdomus, bet nepasisekė su viršininku...“).

Vertinimo kriterijus gali būti mūsų santykis su praeities įvykiais. Ar jie buvo mus žlugdantys, ar gelbstintys? Jeigu mintimis mes nuolat grįžtame prie kažko nemalonaus, tai tokia patirtis bus žalinga.

„Žmonės, linkę į nusiminimą ir liūdesį, nemalonią situaciją vertina kaip lemtingą, kurios jie nepajėgūs įveikti ar pakeisti. Juos apima jausmas, kad jie niekada negalės sugrįžti prie nerūpestingos laimės, likusios kažkur praeityje, – aiškino Danas McAdamsas. – Tai primena išvarymą iš rojaus. Tėvų skyrybos, darbo praradimas, liga... Bet kuris įvykis jiems gali tapti lemiamas ir apkartinti visą likusį gyvenimą.“

Išeitis iš krizės

Kaip atsvara žlugdančiam gyvenimo scenarijui gali būti išgijimo scenarijus – bet kokią nemalonią situaciją galima įvertinti kaip palankią ir naudingą. Gyvenimo sunkumai suteikia mums augimo galimybę, naujų žinių, padeda išgyti ir išsivaduoti nuo priklausomybės.

„Tie, kurie pabando kūrybiškai spręsti gyvenimo kolizijas, sėkmingai mobilizuoja savo kūrybinius resursus, – mano D. McAdamsas. – Jie išgyvena sudėtingas situacijas, sakydami sau ir kitiems: „Man buvo nelengva, bet aš įveikiau.“ Žmonės, linkę į kūrybinį problemų sprendimą, jaučia poreikį bendrauti, būna atviri naujoms pažintims ir įspūdžiams.“

Kaip pakeisti savo gyvenimą ir tapti laimingam? Pasinaudokite savyje glūdinčiu pasakotojo talentu. „Žmonės, kurie priima gyvenimą kaip tekstą, kurie pasakodami apie jį vartoja tokius pasakymus kaip posūkio momentas, sugeba sėkmingiau už kitus pakeisti savo gyvenimą. Jie traktuoja savo gyvenimą kaip pasakojimą, kuriame bet kuris įvykis gali nuvesti prie siužeto posūkio“, – aiškino Danas McAdamsas.

Parašę savo gyvenimo scenarijų, jūs tikriausiai išsiaiškinsite, ar stipriai esate susiję su skausmingais prisiminimais. Jis padės surasti šviesių prisiminimų, įkvėps ir palaikys.

Nepamirškite, kad idealių scenarijų nebūna. Realybėje laimingos istorijos pasitaiko tik žmonėms, sugebantiems kūrybiškai perdirbti savo neigiamą patirtį. Jie žino: nereikia būti idealiems, kad taptumėte laimingi.