A. Matelis – apie lietuvišką kiną ir gladiatorius, tapusius lūzeriais

Lietuviškas kinas gali būti kuriamas ne tik sau ir apie save, dar daugiau – jis gali būti įdomus pasauliui, savo darbais įrodinėja režisierius Arūnas Matelis. Viešėjęs Alfa.lt redakcijoje jis pasidalijo mintimis apie naujausią savo juostą „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“, kurioje beveik aštuonerius metus filmuotos prestižinės dviračių lenktynės leido režisieriui pasakoti istoriją, kur kas didesnę nei tiesiog sportininkų varžybos. Kalbėdamas apie lietuvišką kiną A. Matelis sako, kad nuo nepriklausomybės atkūrimo jis dėliojo didelius ir sėkmingus žingsnius, o šiandien yra atpažįstamas bei vertinamas pasaulyje.

reklama

Per sportą – istorija ne apie sportą

Beveik aštuonerius metus kurti „Nuostabieji lūzeriai“ nukelia į Giro d‘Italia – vienas sunkiausių ir labiausiai stebimų dviračių lenktynių pasaulyje. Tačiau filmo kūrėjai pasirinko stebėti ne tuos, kurie pretenduoja patekti ant prizininkų pakylos, ir nukreipė žvilgsnį į sportininkus, neturinčius teisės į asmeninę pergalę, tačiau neatsiejamus varžybų dalyvius – vadinamuosius gregorius.

A. Matelis pasakoja, kad iš tiesų filmas brendo net daugiau nei aštuonerius metus, mat jis pats nuo vaikystės jautė meilę dviračių sportui. Tai padėjo ne tik gauti leidimą filmuoti 43 metus kino kūrėjams uždaras „Giro d‘Italia“ lenktynes, tačiau ir užmegzti asmeninį ryšį su pačiais sportininkais.

„Aš esu dviračių sporto apsėstas, vaikystėje svajojau būti dviratininku, tai man atrodė vienas gražiausių sportų. Ir ta meilė dviračių sportui yra išlikusi iki dabar, aš ir dabar važinėju, stebiu visas varžybas. Porą mėnesių per metus darbai sustoja, nes vyksta Tour de France, Giro d‘Italia, Vuelta a Espana, Flandrijos klasikos ir aš turiu jas stebėti“, – pasakojo A. Matelis.

reklama

Vis dėlto filmas, labai palankiai sutiktas dviračių sporto entuziastų, yra ne visai apie jį, sako A. Matelis ir filmą jau spėję įvertinti kritikai.

„Dviračiai yra metafora, tai gali būti bet kas: dviračiai, karas, šeima, gali būti bet kas. Svarbu, kas tuose dalykuose darosi – su žmogumi, su jo siela, su jo pažinimu. [...] Šitas sportas turi, man atrodo, labai daug paradokso. Kai tu dėl kito padarai daugiau negu dėl savęs, tas atrodo kartais nuostabu ir keista, ir įtikina, kad žmogus gali būti kitoks, aukotis ne tik dėl savęs, bet ir dėl kito“, – aiškino A. Matelis.


Filmo „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ premjeros svečiai© Paulius Peleckis

Lietuviško kino horizontai: turime kuo pasigirti

Savo kino studiją A. Matelis įkūrė dar 1992 metais, o pirmaisiais filmais kaip režisierius debiutavo dar anksčiau. Tad nuo pat nepriklausomybės atkūrimo kino industriją iš vidaus pažįstantis režisierius gali įvertinti, kaip progresavo ši kultūrinė sfera. A. Matelis sako, kad lietuviško kino įvairovė žiūrovui leidžia rinktis. Ir nors daugumai geriausia užsienio kino produkcija yra ranka pasiekiama, mūsų šalies kino kūrėjai į pasaulį paleidžia gana daug filmų.

„Lietuviškas kinas teatruose užima apie 20 procentų rinkos. Latvija ir Estija turi maždaug 7-8 procentus. Tokį procentą turi tik Prancūzija ir, man atrodo, čekai turi dar truputį daugiau. Apskritai europietiškas nacionalinis kinas užima apie 10 tik, 10-12 procentų“, – sako režisierius. Toks rodiklis pasiekiamas, pasak jo, nepaisant ir kur kas menkesnio finansavimo nei kaimyninėse šalyse ar Vakarų Europoje.

Turime ir kuo pasigirti, neabejoja A. Matelis.

„Kino, kuris konkuruoja su žaidimais, televizija, knygomis su dar kažkuo, yra neįtikėtinai didelė dalis. Jeigu kalbėti apie tarptautinį kontekstą, tai irgi visiškai nerealu: pavyzdžiui, lietuviški filmai Kanuose, įvairiose programose, buvo berods 8 kartus. [...] Vaidybinių filmų mes darome labai mažai, sunku, kad jis taptų reiškiniu. Bet dokumentikoje lietuvių kūrėjai yra pasiekę viską, kas įmanoma, išskyrus amerikietiškąjį Oskarą. [...] Pagal savo reikšmę, svarbą, ryškumą lietuviškas dokumentinis kinas yra turbūt vienas iš pirmų 5-6 Europoje, nes visada pagrindinėse konkursinėse programose yra lietuviškas kinas, nors jo sukuriama, lyginant su, pavyzdžiui, Lenkija yra 30 ar 40 kartų mažiau“, – sako A. Matelis.

Visą pokalbį su režisieriumi Arūnu Mateliu žiūrėkite vaizdo įraše.

reklama