Darbo kodekso stebėsena: mato progresą

Darbininkai
Darbininkai
© Edvard Blaževič
Alfa.lt
2018-02-13 15:55

Antradienį Vyriausybę, darbdavius ir profesines sąjungas vienijančiai Trišalei tarybai pristatyti Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atliktos pirmojo pusmečio naujojo Darbo kodekso įgyvendinimo stebėsenos rezultatai.

„2017 metais, lyginant su 2016-aisiais, augo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, mažėjo gaunančiųjų MMA ar mažiau darbuotojų skaičius (22 proc. 2016 m. rugpjūtį ir 16,2 proc. 2017 m. rugpjūtį). Tam įtakos turėjo ir tai, kad vadovaujantis naujuoju Darbo kodeksu MMA gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą“, – teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė.

Pastebima, kad darbo santykių šalys naudojosi galimybe sudaryti naujų rūšių sutartis. Sudarytos 133 darbo keliems darbdaviams sutartys, 11 darbo vietos dalijimosi sutarčių, 154 pameistrystės darbo sutartys, 887 projektinio darbo sutartys. Šių darbo sutarčių rūšių skaičius sudaro kol kas mažą dalį visų sudarytų darbo sutarčių atžvilgiu, tačiau galima teigti, kad naujos formos buvo reikalingos.

„Keičiant darbo santykių reguliavimą viešoje erdvėje būta nuogąstavimų dėl atleidimo darbdavio valia. Įvertinus pirmo pusmečio rezultatus, užfiksuotos 125 darbo sutartys, nutrauktos darbdavio valia, – tai sudaro tik 0,04 proc. nuo visų per minėtą laikotarpį nutrauktų darbo sutarčių. Vadinasi, darbdaviai nepuolė masiškai taikyti šio būdo, bet kartu matyti, kad toks atleidimo pagrindas buvo reikalingas“, – sako V. Baliukevičienė.

Akcentuotina, kad praėjusių metų liepos pradžioje įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui darbuotojų atstovavimo klausimas tapo nepalyginamai dažnesnis ir svarbesnis. Tai, tikėtina, prisidės prie kokybiškesnio darbuotojų teisių užtikrinimo ir įgyvendinimo. 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, VDI gavo 1094 pranešimus apie darbo tarybos sudarymą, iki šių metų vasario 8 d. užregistruotos 23 kolektyvinės sutartys.

reklama

Įvertinus Darbo ginčų komisijų veiklą ataskaitiniu laikotarpiu, matyti, kad darbuotojai vis dažniau gina pažeistas teises. Per 2017 m. antrą pusmetį Darbo ginčų komisijos gavo net 20 proc. daugiau asmenų prašymų dėl darbo ginčų nagrinėjimo nei tuo pačiu laikotarpiu 2016 m. (atitinkamai 3358 ir 2781). Taip pat galima daryti išvadą, kad darbo ginčų sprendimas tapo ekonomiškesnis ir efektyvesnis. Tai rodo padidėjęs patenkintų bei iš dalies patenkintų prašymų skaičius bei sprendimais patvirtintų taikos sutarčių skaičius. Taip pat naujasis Darbo kodeksas prisideda ir prie anksčiau buvusių civilinių ginčų (ginčų dėl nekonkuravimo bei konfidencialumo susitarimo, neturtinės žalos atlyginimo) sprendimo ikiteisminiu būdu, o tai ypač aktualu socialiai silpnesnės darbo santykių šalies – darbuotojo – teisių gynimui.

Pasak VDI atstovų, kadangi dalis svarbių įpareigojimų, nustatytų Darbo kodekse (darbo tarybų įkūrimas, įvairių tvarkų – darbo užmokesčio, lygių galimybių užtikrinimo ir kt.), dar tik bus įgyvendinta, kol kas sunku tiksliai ir visapusiškai įvardyti naujojo kodekso reikšmę darbuotojų ir darbdavių santykiams.

Teigiamus arba neigiamus Darbo kodekso poveikio socialinėje ir ekonominėje erdvėje rezultatus labiau išryškins tolesnis jo taikymo praktikos formavimasis. Taigi, naujojo Darbo kodekso įtaką darbo santykiams Lietuvoje turėtų labiau atskleisti 2018-ieji.

reklama