Lietuvos miestų ateitis: be automobilių veikiausiai negyvensime

Eismas Vilniuje
Eismas Vilniuje
© Paulius Peleckis

Ne paslaptis, kad mieste yra gerokai lengviau susirasti darbą, gauti reikiamas paslaugas, tačiau daug laiko tenka sugaišti net ir netolimoms kelionėms. Norint laisvalaikį praleisti ne daugiabučių kieme, tenka gerokai pasukti galvą. Taip nutiko dėl to, jog ilgą laiką savivaldybėms trūko aiškios vizijos kaip miestus padaryti patogius jų gyventojams, bet padėtis pamažu keičiasi.

reklama

Uždrausti ar apmokestinti

Automobilis tradiciškai yra populiariausia susisiekimo priemonė Lietuvoje. „Regitros“ duomenimis šiandien mūsų šalyje įregistruoti net 1,5 mln. automobilių, tai reiškia, jog viena transporto priemonė tenka kas antram šalies gyventojui.

Dėl milžiniško automobilių parko ir neblėstančio žmonių noro į keliones leistis sėdant už vairo, kuris neblėsta nei dėl kylančių kuro kainų, šalies miestuose ir svarbesniuose keliuose nuolat susidaro spūstys. Tai verčia miesto planuotojus, architektus ieškoti sprendimų.

Įvairiose Europos šalyse su tuo kovojama apsunkinant vairuotojų patekimą į didmiesčių centrus, o tiesioginių draudimų įvesti kol kas nesiimama. Pavyzdžiui, norint nuosavu automobiliu įvažiuoti į Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Rygos ir kitų šalių sostines, reikia susimokėti mokestį, kuris netaikomas elektromobiliams.

reklama

Vilniuje buvo pasirinkta kitokia taktika. „Negali uždrausti, turi būti galimybė atvažiuoti ir sustoti, nes yra visokių poreikių. Mokamo parkavimo įvedimas sudaro galimybę, kad atvažiavęs į tam tikrą vietą, rasi kur sustoti“, – teigia Vilniaus miesto vyr. architektas Mindaugas Pakalnis.

Dar vienas žingsnis, kurio ėmėsi savivaldybė – išoriniuose mikrorajonuose buvo įkurtos aikštelės, kuriose į miestą atvykę žmonės gali palikti savo automobilius, o kelionę į miesto centrą tęsti viešuoju transportu. „Greitieji maršrutai, kurie atsirado, yra užuomazgos to miesto pagrindinio viešojo transporto ašių aplink kurias sieksim, kad telktųsi tiek gyventojai, tiek paslaugos, tiek darbo vietos. Tada galima tikėtis, kad viešo transporto srautas augs ir būtų galima viešąjį transportą kelti į kokybiškai naują lygmenį“, – pasakoja M. Pakalnis.

Tiesa, kol kas aikštelėmis naudojasi nedaugelis.


Mindaugas Pakalnis© Edvard Blaževič

Niekur nedings

Vis daugiau žmonių šiandien neturi nuosavo automobilio. Pamažu ima atrodyti, jog ateityje šias transporto priemones visiškai išstums patogesni ir labiau aplinką tausojantys kelionės būdai.

Tokia prognozė, įsivyraujanti kai kuriose nedidelėse Europos šalyse, specialistams Lietuvoje atrodo utopiškai. Architektas Vytautas Baltus apskritai abejoja, ar tai ne tik įmanoma, bet ir reikalinga.

„Tendencija labai aiški – iš vienos pusės tai ES reikalavimai, kad reikia siaurinti gatves, automobilių eismą daryti nepatogų, nepopuliarų, bet tai kol kas dar neveikia. Aš pats senamiesty gyvenu ir matau, kad ta susiaurinta gatvė padarė tai, kad dabar į mano privatų kiemą atvažiuoja pasistatyti automobilių ir man užstato įvažiavimą ir išvažiavimą“, – svarsto Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto dėstytojas.

Daugelis pasaulio modernių miestų rajonų buvo projektuojami atsižvelgiant į žmonių poreikį naudotis automobiliais, kurie buvo suvokiami ir kaip laisvės, nepriklausomybės simbolis. Be to, kaip pabrėžia A. Baltus, svarbu suvokti, jog didelį plotą užimančiuose Lietuvos miestuose nėra pačių efektyviausių viešo transporto sistemų, pavyzdžiui, metro. Itin patrauklus automobilis tampa ir dažnai į mūsų šalį užklystant nemaloniems orams.


Architektas Vytautas Baltus© KTU

Šią mintį palaiko ir M. Pakalnis. Kartu jis pastebi, jog automobilių Europos miestuose jau ima mažėti, o ši tendencija netrukus palies ir Lietuvą.

Įsibėgėjant autonominių automobilių vajui, galima tikėtis ir juos sekančių pokyčių mieste. „Šie automobiliai gali labai smarkiai pakeisti miestą ir transporto rinką. Jų eismo visai kitokie būtų reikalavimai – mažėtų atstumai tarp automobilių, siaurėtų juostos, galėtų platėt šaligatviai, daugėti želdinių, – svarsto M. Pakalnis.

Alternatyvų teks palaukti

Išstumti įprastus automobilius iš miesto centro ir pagerinti oro kokybę galėtų padėti ne tik tinkamai įšvystyta viešojo transporto sistema, bet ir elektromobiliams bei dviračiams pritaikyta infrastruktūra.

Lietuvos didžiuosiuose miestuose pamažu daugėja elektromobilių įkrovimui skirtų vietų. Vilniaus miesto vyr. architektas pabrėžia, jog tai daroma ne savivaldybės iniciatyva: „Tai tampa paslauga, manau, kad greit atsiras degalinėse visose tokios pakrovimo stotelės.“

Tuo tarpu dviračių infrastruktūros vystymui šiandien Lietuvoje skiriamas gerokai didesnis dėmesys. Visuose didžiuosiuose miestuose, taip pat ir regionų centruose, tiesiama daug naujų dviračių taku. Dažnai tai daroma iš ES struktūrinių fondų lėšų, kartais neatsižvelgiant į realius žmonių poreikius.

„Dviračių infrastruktūra Vilniuje daug metų buvo podukros vietoje, tai trūksta pirmiausiai sisteminių jungčių, kurios jungtų atskirus dviračių takus. (...) Dabar daug yra atskirų gabaliukų padarytų, bet nuvažiuoti iš vienos miesto dalies į kitą dar yra problemų. Važiavimas bendrame atomobilių sraute nėra saugus dviratininkui. Kuo daugiau dviračių takų įrengsime, tuo daugiau galime tikėtis miestiečių jais naudosis“, – pasakoja M. Pakalnis.

Mokomės ir mokome

Pavyzdžių, kaip keisti miestus ir juos padaryti patogesnius gyventojams, šiandien gausu. Miestų ateitį planuojantys specialistai gali analizuoti sėkmės atvejus ir klaidų priežastis bei kurti Lietuvai palankiausią didmiesčio modelį.

„Dabar Vilnius sudarinėja naują darnaus judrumo planą, tai sakykim komanda, kuri prie strategijos dirba, daug domėjosi ir konsultavosi su užsienio specialistais, buvo surengta ne viena konferencija“, – sako M. Pakalnis. Vilniaus miesto vyr. architektas juokaudamas pasakoja, jog šioks toks pozicijų derinimas vyksta ir tarp savivaldybių, tačiau jos daugiau išlieka konkurentėmis.

Lietuvos specialistų kuriamas vizijas palankiai vertina ir architektas V. Baltus: „Galiu pasakyti, kad man užsienio pavyzdys ne visada yra geriausias. (...) Manau, kad ir čia yra protingų žmonių, tą reikia pasverti savo galva, yra čia ir tų specialistų, kurie gali padaryti ir daro.“

reklama